Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-16 · Civilinė byla Nr. A2-1008-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-16
Bylos Nr.
A2-1008-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Suinteresuotas asmuo
Kauno rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1008-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.2.; (S) 122.3.; 122.4.; 124.2.7.; 124.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės O. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.A-1-214/2009 pagal O. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-2500-485/2007 pagal pareiškėjo bankrutuojančios kooperatinės ŽŪB „Kraliejus“ prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. Č. prašė (b.l.1-3,68) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-485/2007; panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimą; panaikinti 2008-04-24 turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 04/25.

Prašyme ir patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, jog 2008-05-29 gavo Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamento raštą Nr.11-647, kuriuo buvo informuota, kad į Kauno apskrities viršininką kreipėsi ŽŪB „Kraliejus“ dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo prie statinių, esančių Didvyrių k., Kauno r. Kauno apskrities viršininko administracija siekė išsiaiškinti aplinkybes, ar ŽŪB „Kraliejus“ statiniai, įteisinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimo pagrindu, yra žemėje, kuri pareiškėjai buvo grąžinta nuosavybės teise. 2008-06-11 Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamento raštu Nr.11-706 pareiškėja buvo informuota, kad ŽŪB „Kraliejus“ statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimo pagrindu (civ. byla Nr.2-2500-485/2007). Statiniai yra pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apie 2007-11-13 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą pareiškėja sužinojo 2008-05-29 gavusi Kauno apskrities viršininko administracijos raštą. Kauno rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą, suinteresuotu asmeniu turėjo kviesti pareiškėją – žemės sklypo, ant kurio statiniai, nurodyti pareiškėjo ŽŪB „Kraliejus“ pareiškime, savininkę. 2007-11-13 sprendimas sukuria teisines pasekmes ne tik statinių savininkui, bet ir žemės sklypo savininkui. Minėtame žemės sklype yra statinių, kurie nuosavybės teise priklauso D. V.. 2005-10-10 D. V. yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu buvo išnuomotas 0,33 ha žemės sklypo plotas iš 0,67 ha. Pareiškėjai O. Č. į šį žemės sklypą 2005-10-28 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Žemės sklypas šiuo metu yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2006-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi dalį žemės sklypo pareiškėja pardavė ŽŪB „Pūdas“, kuriam priklauso 3400/6700 žemės sklypo. 2008-04-25 ŽŪB „Kraliejus“ savo pastatus perleido turto pardavimo be varžytynių aktu Nr.04/25 A. M.. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad 2008-04-25 turto pardavimo be varžytynių aktu buvo parduotas turtas, į kurį Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2500-485/2007 buvo nustatytos nuosavybės teisės, turto pardavimo be varžytynių akto teisėtumo klausimas turi būti išspręstas peržiūrėjus sprendimo pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi (b.l.143-144) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-485/2007.

Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimu nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad bankrutuojanti ŽŪB „Kraliejus" įgijo nuosavybės teisę į pastatą - aliejaus gamybos cechą, unikalus Nr. 5298-5021-9026, 568,22 kv.m., kurio rinkos vertė 31 495 Lt, ir pastatą - džiovyklą, unikalus Nr. 5298- 5021-9015, 614,21 kv.m., kurio rinkos vertė - 156 110 Lt, esančius Didvyrių k., Kauno r. Apie bylos nagrinėjimą nustatyta tvarka buvo paskelbta spaudoje. Šie pastatai 2008-04-25 buvo parduoti A. M., 2008-07-03 ŽŪB „Kraliejus" išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2008-08-18 duomenimis O. Č. nuosavybės teise priklauso 3300/6700 dalis žemės sklypo Nr. 5270-0008-0234, esančio Kauno rajono savivaldybėje Didvyrių k. Kita 3400/6700 šio žemės sklypo dalis priklauso ŽŪB „Pūdas", šiam žemės sklypui sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas - D. V.. Šiame dokumente nenurodyti duomenys, kad šiame žemės sklype ar O. Č. priklausančioje dalyje būtų pastatai priklausantys kitiems asmenims. Kauno apskrities viršininko administracija 2008-10-01 rašte paaiškino, kad ŽŪB „Kraliejus" statiniai yra ne valstybinėje, bet privačioje, t.y. O. Č. priklausančioje žemėje, ši informacija pateikiama vadovaujantis Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje turima planine medžiaga bei O. Č. įgalioto asmens patvirtinimu, ir kilus abejonėms dėl šių aplinkybių žemės savininkas gali užsisakyti kadastrinius žemės sklypo matavimus, kurių metu geodeziniame plane būtų identifikuojami visi sklype esantys statiniai. IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte 2008-10-16, kuriuo žemės sklypo ribos nustatytos savininkams O. Č. ir ŽŪB „Pūdas" nėra pažymėta, kad šiame žemės sklype būtų nurodyti pastatai priklausantys ŽŪB „Kraliejus" ar A. M., šio akto 9 p. yra pažymėta, kad žemės sklype yra pastatai priklausantys D. V., žemės sklypo planas nėra galutinai įformintas. Teismas konstatavo, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto jam paduoti 3 mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tačiau teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti, kad būtent O. Č. priklausančioje žemėje yra pastatai, kurių nuosavybės teisė buvo pripažinta pagal įgyjamąją senatį minėtu teismo sprendimu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas priimdamas minėtą sprendimą nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens O. Č. teisių ir pareigų, nes O. Č. nepateikdama byloje duomenų, kad pastatai yra būtent jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, neįrodė, kad yra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas, todėl procesas civilinėje byloje neatnaujintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. Č. atskiruoju skundu (b.l.148-151) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos keliamus reikalavimus.

Apeliantė nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, joje išdėstyti motyvai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Kauno apskrities viršininko administracijoje buvo nustatyta, kad ŽŪB „Kraliejus" statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo pagrindu. Taip pat buvo nustatyta, kad statiniai yra O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Rašte buvo nurodyta galimybė ir teisė O. Č. kreiptis su prašymu į teismą LR CPK XVIII skyriaus nuostatų pagrindu, dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr. 2-2500-485/2007. Ką pareiškėja ir atliko CPK nustatyta tvarka ir CPK 368 straipsnyje nustatytais terminais. Dėl O. Č., kaip žemės sklypo savininkės, subjektinių teisių pažeidimo abejonių nekelia suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, kuri yra valstybės valdžios institucija galinti patvirtinti ar paneigti aplinkybę, ar Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo pagrindu registruoti statiniai yra valstybinėje ar ne valstybinėje žemėje. Tačiau šiais įrodymais teismas, priimdamas 2009 m. balandžio 21 d. nutartį, nesivadovavo. Teikdamas argumentus bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. M. nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių kokiam asmeniui priklausančio (valstybei ar privačiam asmeniui) žemės sklypo ribose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. 2007 m. lapkričio 13 d. teismas, nagrinėdamas prašymą, suinteresuotu asmeniu turėjo kviesti žemės sklypo, ant kurio yra statiniai, nurodyti pareiškėjo ŽŪB "Kraliejus" pareiškime, savininkus. Šis teismo sprendimas sukuria teisines pasekmes ne tik statinių savininkui, žemės sklypo savininkams bei kitų statinių, kurie yra tame pačiame žemės sklype, savininkams. Priimdamas sprendimą teismas nesiaiškino statinių faktinės būklės, sprendimą priėmė neturėdamas jokių duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, savininkus. Neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklypas yra valstybinės žemės ribose. Teismas pažeidė CK normas apibrėžiančias nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį pagrindus. 2009 m. balandžio 21 d. teismas priimdamas nutartį šioje civilinėje byloje, turint įrodymų, kad minėtas sprendimas pažeidžia kitų asmenų interesus ir teises, tuo pačiu pažeidė ne tik CPK nuostatas apibrėžiančias proceso atnaujinimo pagrindus, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įgyjamosios senaties. Žemės sklypas šiuo metu yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. ŽŪB „Pūdas" priklauso 3400/6700 žemės sklypo. Kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka žemės sklype nėra nustatyta, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas pažeidžia ne tik O. Č., bet ir ŽŪB „Pūdas" interesus. Priimant sprendimą buvo pažeistos ne tik materialinės teisės normos, bet ir teismingumo taisyklės. Pareiškimą teismui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pateikė bankrutuojančios ŽŪB „Kraliejus" administratorius, tačiau šios bylos, susijusios su bankrutuojančios įmonės turtu, jos turtiniu reikalavimu, tačiau teismas bankroto bylą iškėlusiam teismui neperdavė, tokiu būdu pažeidė įstatymu nustatytas teismingumo taisykles. Priimdamas 2009 m. balandžio 21 d. nutartį teismas rėmėsi žemės sklypo planu, kuriame nėra pažymėta, kad žemės sklype yra pastatai, priklausantys ŽŪB „Kraliejus" ar A. M.. Minėtas žemės sklypo planas yra rengiamas O. Č. užsakymu ir jis nėra baigtas. O. Č. neturi teisės užsakyti žemės sklypo kadastrinių matavimų prie A. M. priklausančių pastatų, todėl nesant pastarojo naudojamo žemės sklypo ribų plano, pareiškėjos pateiktas žemės sklypo projektas, kuriame nėra pažymėta, kad jame esantys pastatai priklauso A. M., negali būti vertinamas kaip absoliutus įrodymas paneigiantis O. Č. teisę kelti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2500-485/2007. Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėja pateikė ne dėl to, kad šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo ribų planas, o todėl, kad buvo gauta informacija iš Kauno apskrities viršininko administracijos, susijusi su jos, kaip žemės savininkės, teisių pažeidimu. Teismo nutartis, priimta teismui nevisiškai ištyrus ir įvertinus įrodymus. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad 2008-04-25 turto pardavimo be varžytynių aktu buvo parduotas turtas, į kurį teismo 2007-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2500-485/2007 buvo nustatytos nuosavybės teisės, turto pardavimo be varžytynių akto teisėtumo klausimas turi būti išspręstas peržiūrėjus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau teismas šio reikalavimo nevertino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.154-155) suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka. Pareiškėja neįrodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimu buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Įrodinėjimo našta šiuo atveju priklauso O. Č.. O. Č. pateiktame 2008-10-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pažymėta, kad žemės sklype pastatai priklauso D. V.. Pareiškėjos siekis atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimą nesukels jokių pasekmių, nes šie du pastatai įregistruoti ŽŪB „Kraliejus“ nuosavybe dviem pagrindais, ne tik pareiškėjos ginčijamu sprendimu, bet ir 1996-06-28 statinio priėmimo naudoti aktu. Visiškai nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumo, kad priimant sprendimą teismas nesiaiškino statinių faktinės būklės. Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Apylinkės teismas neprivalėjo persiųsti šios bylos bankroto bylą iškėlusiam teismui, nes niekas šioje byloje nekėlė turtinių pretenzijų bankrutuojančiai įmonei. Pareiškėja visiškai nepagrįstai pateikė Kauno rajono apylinkės teismui kartu su prašymu atnaujinti procesą ir visiškai naują reikalavimą dėl turto pardavimo be varžytynių akto panaikinimo.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įgyvendinti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai – teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas – galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti atnaujinamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto jam paduoti 3 mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas laiku, t.y. per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.).

Kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo nustatyti, kad O. Č. priklausančioje žemėje yra pastatai, kurių nuosavybės teisė buvo pripažinta pagal įgyjamąją senatį Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimu, ir tai, jog nėra pagrindo spręsti, kad teismas priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens O. Č. teisių ir pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai O. Č. 2005-10-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr.52/19778 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,67 ha žemės sklypą, esantį Didvyrių k., Kauno r. 2006-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi dalį žemės sklypo 0,34 ha O. Č. pardavė ŽŪB „Pūdas“. 2005-10-10 D. V. yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.52/2005-0109, kurios pagrindu buvo išnuomotas 0,33 ha žemės sklypas iš 0,67 ha. Pagal šią žemės nuomos sutartį pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka yra perėmusi visas žemės nuomotojo teises. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimu nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas, kad bankrutuojanti ŽŪB „Kraliejus" įgijo nuosavybės teisę į pastatą - aliejaus gamybos cechą, unikalus Nr. 5298-5021-9026, ir pastatą - džiovyklą, unikalus Nr. 5298- 5021-9015, esančius Didvyrių k., Kauno r. Pažymėtina, kad Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2500-485/2007 pagal pareiškėjo ŽŪB „Kraliejus" prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybei, teismas sprendimą priėmė neturėdamas jokių duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, savininkus. Statiniai yra O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise (ŽŪB „Pūdas" ir O. Č.) ir žemės sklypo naudojimosi tvarka žemės sklype nėra nustatyta, 2007-11-13 sprendimas pažeidžia ne tik O. Č., bet ir ŽŪB „Pūdas" interesus. Taigi Kauno rajono apylinkės teismas 2007-11-13 priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir neįtraukęs suinteresuotu asmeniu O. Č., kuriai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi nėra jokių abejonių, kad pagrindas atnaujinti procesą yra.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje (CPK 337 straipsnio 2 punktas; 370 straipsnio 3 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2500-485/2007 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRamūnas Mitkus