Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., atstovaujamo globėjos S. U., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyriui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Širvintų rajono savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyrius ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad su pareiškėjo A. P., atstovės S. U., pareiškimo reikalavimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Z. V., gim. 1966 m. spalio 24 d., a. k. (duomenys neskelbtini) 1986 m. gegužės 31 d. sudarė santuoką su J. V., gim. 1962 m. balandžio 7 d., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Santuokos metu 1992 m. gegužės 18 d. jie įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, t. y. tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-24). Butas su priklausiniais sutuoktiniams priklausė nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam (b.l. 17-18). J. V. mirė 1993 m. rugsėjo 26 d. (b.l. 14). Z. V. po jo mirties toliau gyveno jiems priklausiusiame bute su priklausiniais ir tiek savo, tiek sutuoktinio J. V. dalį, valdė, tvarkė ir prižiūrėjo iki jos mirties. Faktą, kad Z. V. rūpinosi J. V. turto po jo mirties patvirtina ir tai, kad ji sutvarkė žemės sklypo, kuriame yra jų butas su priklausiniais, nuosavybės dokumentus (b.l. 19-20). J. V. turėjo vienintelį vaiką sūnų J. V., gim. 1986 m. gruodžio 15 d., kuris mirė 2008 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 15). Z. V. mirė 2002 m. spalio 27 d. (b.l. 13). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Zinkevičienės pranešimo matyti, kad po J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. rugpjūčio 1 d., po J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1993 m. rugsėjo 26 d., ir po Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties į Širvintų rajono 1-ąjį notaro biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylų nėra. Pareiškėjas A. P. yra Z. V. sūnus (b.l. 16). Juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama Z. V. priėmė palikimą po sutuoktinio J. V. mirties 1993 m. rugsėjo 26 d., pradėdama faktiškai valdyti jo turtą, jis prašo nustatyti tam, kad turėtų galimybę paveldėti turtą, kuri Z. V. paveldėjo po sutuoktinio J. V. mirties.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo mama Z. V. po vyro J. V. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji ir toliau gyveno tame pačiame bute, naudojosi namų apyvokos reikmenimis, kitu turtu, t. y. sandėliu ir tvartu, kurių ½ dalis priklausė sutuoktiniui, turėjo juos savo žinioje, tvarkė, prižiūrėjo. Šiuos veiksmus pareiškėjo mama atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjo mama po jos sutuoktinio mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama Z. V. priėmė palikimą po sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama faktiškai valdyti jo turtą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjo nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1993 m. rugsėjo 26 d., jo žmona Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.