Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. Š. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nutartimi atmestas pareiškėjo S. Š. skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-04-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesniojo prokuroro 2015-06-11 nutarimo, kuriuo atmestas S. Š. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, panaikinimo.

S. Š. apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu prašo: 1) panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės nutarimo atsisakyti tenkinti jo skundą ir Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. 2015-04-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimų byloje Nr. 50-9-00455-14, panaikinimo ir 2) perduoti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 50-9-00455-14 ikiteisminio tyrimo įstaigai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas nepagrįstai. Skundžiama apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, priimta darant esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai išnagrinėjus R. B. nusikalstamą veiką. Neatsižvelgus į tai, kad R. B. suvokė, kad pinigai įgyjami, panaudojant apgaulę ir turto savininkas – S. Š. dėl to patirs turtinės žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo. Jo nuomone, netirtos aplinkybės dėl R. B. turimų lėšų ir galimybių menamai skolinti pinigus kitiems asmenims. Teigia, kad atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, be kriminalinės justicijos įsikišimo nėra jokių galimybių.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai. Tyrimo metu buvo S. Š. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 41) ir apklaustas (b. l. 6-8, 39, 74), prie bylos medžiagos prijungti jo pateikti duomenys, susiję su piniginių lėšų pervedimu iš S. Š. sąskaitos į R. B., L. B. sąskaitas (b.l. 9-14), liudytojais apklausti V. K. (b.l.18), B. K. (b.l. 44), A. G. (b.l. 51), J. Č. (b.l.61), L. B. (b.l.64), V. K. (b.l. 66), priimtas paaiškinimas iš R. B. (b.l. 28), jis apklaustas liudytoju (b.l. 53, 71), atliktos akistatos tarp S. Š. ir R. B. (b.l. 54-55) ir V. K. ir S. Š. (b.l. 75) ir kt. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti S. Š. skunde nurodomas aplinkybes.

Pareiškėjas reikalauja, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nesutinka su prokurorų atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu, ir mano, jog tyrimas atliktas nevisapusiškai. Nurodo, kad kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga - ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurių, jo nuomone, surinkti tyrimą atlikę pareigūnai nesivargino.

BPK 164 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroro statusas leidžia bei baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui (BPK 218 ir 220 straipsniai), o kai, prokuroro nuomone, tokių duomenų nepakanka, arba prokuroras nustato kitus BPK 212 straipsnyje numatytus pagrindus, ikiteisminį tyrimą nutraukia. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis). Teismas savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjo skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų tirtos, nustatytos ar įvertintos, o prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos ir pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių ar, kad pareigūnai atlikę tyrimą turėjo surinkti medžiagą, kuri patvirtintų pareiškėjo nurodyto asmens kaltę, yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo S. Š. nurodytas aplinkybes.

Skunde pateikti duomenys nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo nagrinėti, prokurorų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos. Pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, pareiškėjo pageidaujamus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra teisinio pagrindo. Nėra teisinio pagrindo vykdyti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jeigu nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji duomenys. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-04-28 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-06-11 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti 2015-04-28 nutarimą ir dėl jų priimtą skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo S. Š. skundą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. liepos 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.