- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- e2-26016-845/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 731,42 EUR skolą už patiektą geriamą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, 29,18 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas tiekia geriamą vandenį ir tvarko nuotekas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (e. b. l. 5).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros energijos tiekimo tinklų. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip išlaikyti jam priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vadinasi, atsakovai, laikotarpiu kai buvo minėto buto savininkai, turėjo pareigą išlaikyti jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, t. y. sumokėti ieškovui patiekto geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudarytos rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir tvarkymo sutarties, tačiau atsakovas nuo 1994-09-30 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Tokiu būdu darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartiniai santykiai, todėl jie laikytini kilusiais iš konkliudentinių šalių veiksmų (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis ir 6.383-6.391 straipsnių normos), todėl atsakovas, kaip teisėtas buto, kuriam buvo tiekiamas šaltas vanduo bei teikiamos nuotekų šalinimo paslaugos, naudotojas, privalėjo laiku mokėti mokesčius už tiektą geriamą vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2017-02-28 nemokėjo mokesčių už tiektą geriamą vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl susidarė 731,42 EUR skola. Skolos dydį patvirtina pateikta pažyma apie vandens suvartojimą (e. b. l. 9-12). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei remiantis CK 1.138 straipsniu, 6.4 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 6.383 straipsniu, 6.716 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 731,42 EUR dydžio skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už neapmokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Kadangi atsakovas savo prievolės atsiskaityti už patiektą geriamąjį vandenį bei teikiamas nuotekų šalinimo paslaugos tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 29,18 EUR delspinigių (e. b. l. 12) už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (760,60 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 17 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašus ir 0,29 EUR už Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso – 18,13 EUR.
Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,17 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“, į. k.: 120545849, naudai 731,42 EUR skolą už patiektą geriamą vandenį, 29,18 EUR delspinigių, iš viso – 760,60 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 60 euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (760,60 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,13 EUR (aštuoniolika eurų 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,17 EUR (keturis eurus 17 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus m. apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.