Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai bei pareiškėjos D.B. įstatyminei atstovei T.Ž., atsakovių Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės darbo biržos, atstovui Mindaugui Skritulskui, 2012 m. balandžio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T.Ž. ir D.B., atstovaujamos įstatyminės atstovės T.Ž., skundą atsakovėms – Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, 4 388,95 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos, 98 700 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas (t. 1, b.l. 44-45). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (t. 1, b.l. 128-129). Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartimi byla perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (t. 1, b.l. 147-148).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7d. nutartimi patikslinta šalių procesinė padėtis bei procesinio dokumento pavadinimas nurodant, kad pareiškėjomis yra T.Ž. ir D.B., atsakovėmis – Klaipėdos teritorinė darbo birža ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės darbo biržos, o procesinis dokumentas – skundas (t. 2, b.l. 3-5).

Skunde nurodoma, kad pareiškėja T.Ž. nuo 2011 m. birželio 23 d. buvo užregistruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje: suteiktas bedarbio statusas ir paskirta 638,90 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį. Prašyme suteikti bedarbio statusą ir kituose prašymuose bei skunduose pareiškėja prašė nedarbo socialinę draudimo išmoką mokėti pašto pavedimu į nurodytą pašto adresą: T.Ž., (duomenys neskelbtini), tačiau Klaipėdos teritorinė darbo birža nevykdė savo prievolės ir nieko pareiškėjoms nemokėjo, tuo padarydama turtinę ir neturtinę žalą, kadangi sudarė bado ir skurdo sąlygas. Pareiškėja T.Ž. Klaipėdos teritorinei darbo biržai buvo aiškiai nurodžiusi, jog jokių sąskaitų banke neturi ir nepageidauja turėti, todėl atsisakė vykdyti nepagrįstus atsakovės reikalavimus dėl sąskaitos atidarymo. Nurodo, jog atvykus 2011 m. rugpjūčio 19 d. 15 val. eilinį kartą į Klaipėdos teritorinę darbo biržą, vėl buvo reikalaujama atidaryti banko sąskaitą, nors jokių banko sąskaitų atidaryti neprivalo, nes bankais nepasitiki, taip pat tokia prievolė nenumatyta įstatymu. Atsakovė piktybiškai nevykdo prievolės sumokėti priklausančią nedarbo socialinio draudimo išmoką pašto pavedimu, pristatant į namus pagal gyvenamąją vietą, išmokant pačioje teritorinės darbo biržos būstinėje arba pervedant į nurodyto pašto skyriaus adresą. Teigia, kad teisė pasirinkti tinkamą pagal poreikius atsiskaitymo būdą ir formą priklauso nedarbo socialinės draudimo išmokos gavėjui, bet ne atsakovei. Prašo išmokėti negautą nedarbo socialinio draudimo pašalpą už du mėnesius – 1 277,80 Lt bei 5 procentų metines palūkanas.

Pažymi, kad dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos nesumokėjimo pareiškėjos patyrė skurdą ir badą, atsirado skolų, yra prislėgtos dėl neaiškios ateities, jaučia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kamuoja nemiga, skausmai ir kt. Nepasitiki Klaipėdos teritorine darbo birža, valdžios institucijų veiksmais, dėl skundų surašymo išnaudoja laiką, moka pinigus, patiria nuolatinį stresą bei pažeminimą. Patirtą neturinę žalą įvertina 98 700 litų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža (toliau – ir atsakovė) nepervedė pareiškėjai T.Ž. jai priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos jos prašomu būdu.

Dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BA-231 pareiškėjai T.Ž. nuo 2011 m. liepos 1 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis – 638,90 Lt per mėnesį (b.1, b.l. 101, 102). Atsakovės 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. SB-122 (11.1) pareiškėjai T.Ž nuo 2011 m. birželio 23 d. suteiktas bedarbio statusas (t. 1, b.l. 103, 104).

Iš pareiškėjos T.Ž. skundų matosi, kad 2011 m. birželio 28 d. ji kreipėsi į atsakovę prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių jai neskiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka (t. 1, b.l. 107); 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi prašydama išduoti pažymą, dėl kokių priežasčių nevykdomas paskirtos išmokos išmokėjimas jos nurodytu būdu, t.y. pašto perlaida nurodytą adresą (T.Ž., a/d (duomenys neskelbtini) arba atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. 1, b.l. 109); 2011 m. lapkričio 8 d. kreipėsi su analogišku prašymu, t.y. išmoką pervesti pavedimu į jos nurodytą adresą arba išmokėti grynaisiais pinigais, taip pat priskaičiuoti delspinigius už kiekvieną pavėluotą nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo dieną (t. 1, b.l. 111).

Klaipėdos teritorinė darbo birža, atsakydama į pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 19 d. skundą, 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SR2-1552 (11.6) informavo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punktu, nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, todėl nedarbo socialinio draudimo ieškoma bus pervesta kai pareiškėja pateiks asmeninės sąskaitos numerį (t. 1, b.l. 108). Į pareiškėjos 2011 m. lapkričio 8 d. skundą atsakovė pateikė informaciją 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SR2-2192 (11.0) nurodydama, kad paskirta ir priskaičiuota pažymoje Nr. P21-2011-930 nurodyta socialinio nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. bus pervesta tik tada, kai pareiškia pateiks asmeninės sąskaitos numerį, taip pat informavo, jog nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas prasitęs tiek kalendorinių dienų, kiek išmokos mokėjimo metu pareiškėja bus nedarbinga, bet ne daugiau kaip 30 dienų (t. 1, b.l. 110).

Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2011 m. lapkričio 9 d. pažymoje Nr. P21-2011-930 nurodyta, kad T.Ž. už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. paskaičiuota, bet neišmokėta 2 411,15 Lt socialinio nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b.l. 89), o 2012 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. P21-2012-866 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. kovo 1 d. paskaičiuota 4 388,95 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka (t. 2, b.l. 11).

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1904) nustato nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos darbo birža nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir išmoka per teritorines darbo biržas Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos yra atsakingos už nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, reglamentuoja nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams skyrimo, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, tvarką, bedarbio nedarbo draudimo stažo ir pajamų apskaičiavimo tvarką, nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir apskaičiavimo tvarką, taip pat nustato nepateisinamas priežastis, dėl kurių ši išmoka neskiriama. Nuostatų 39 punktas nustato, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Kredito įstaigos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1037 redakcija) 2 straipsnio 24 dalyje, pagal kurią kredito įstaiga – įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimui neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-628 redakcija) 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžta, jog akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugas teikiantys Lietuvos Respublikos piliečiai ar asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat kitos valstybės narės juridinių asmenų kitų organizacijų filialai įsteigti Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas yra universaliųjų pašo paslaugų teikėjai. Universaliosios pašto paslaugos nurodytos 8 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad universaliąsias pašto paslaugas teikiantys asmenys yra ir kredito įstaigos, šiame įstatyme nenumatyta.

Pareiškėjos T.Ž. prašymas pervesti nedarbo socialinio draudimo išmoką jos nurodytu būdu – pašto perlaida arba išmokėti grynaisiais pinigais – nepagrįstas, nes įstatymų leidėjas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir išmokamos Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, o Nuostatų 39 punktas aiškiai reglamentuoja išmokų mokėjimo būdą, t.y. kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Taigi nagrinėjamu atveju ne viena šalis (nei pareiškėja, nei atsakovė) neturi galimybės pasirinkti pinigų perdavimo būdo, todėl pareiškėja neturi teisės reikalauti išmoką pervesti kitokiu būdu, o atsakovė – vykdyti prašymą pervesti socialinio draudimo išmoką kitokiu būdu, nei jis reglamentuotas Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkte. Klaipėdos teritorinė darbo birža, būdama biudžetinė įstaiga, privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą ir išmokėjimą. Pareiškėjos prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą, negali būti tenkintinas, nes byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirtos aukščiau paminėtos specialiosios teisės normos. Todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad socialinio draudimo išmokos gavėjui priklauso teisė pasirinkti pagal poreikius tinkamą atsiskaitymo būdą ir formą.

Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Klaipėdos teritorinės darbo biržos atsakymais į pareiškėjos prašymus), tiek atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės darbo birža neatsisako pareiškėjai sumokėti jai priklausančią 4 388,95 Lt socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d, nurodytą 2012 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. P21-2012-866, ginčo dėl išmokos dydžio ar mokėjimo trukmės nėra, tačiau nurodo, kad išmoka bus pervesta pareiškėjai nurodžius kredito įstaigoje esančios asmeninės sąskaitos numerį.

Klaipėdos teritorinė darbo birža atliko jai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu pavestas funkcijas – suteikė pareiškėjai T.Ž. bedarbio statusą ir skyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką, o paskirtos išmokos nepervedimas sąlygotas tuo, kad pareiškėja nenurodo banko sąskaitos, į kurią paskirta išmoka turėtų būti pervesta, todėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmai dėl paskirtos išmokos neparvedimo negali būti pripažįstami neteisėtais bei ji įpareigojama išmokėti pareiškėjai priklausančią išmoką kitokiu būdu, nei tai numatyta Nuostatų 39 punkte

Skunde teigiama, kad Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmai, varžantys teisę pasirinkti nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo būdą, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame straipsnyje suformuotos teisės normos-principai išplaukia iš subjektinių teisių ir pareigų vienovės ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 2 ir 7 straipsnių nuostatų. Konstitucijos 29 straipsnis tiesiogiai draudžia tik diskriminaciją – valinį asmens teisių varžymą arba atleidimą nuo būtinų pagal įstatymą pareigų (privilegijų teikimą) aukščiau minėtais pagrindais. Teisių diskriminacija – tai savavališkas asmens teisių atėmimas, apribojimas arba išplėtimas. Teisę į socialinę apsaugą ir pareigas, kylančias iš įstatymuose apibrėžtų socialinės apsaugos santykių, vienodais pagrindais turi visi Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nenustatytas pareiškėjos teisių suvaržymas, o pareiga turėti asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią pervedama nedarbo socialinio draudimo išmoka, numatyta teisės aktuose.

Pareiškėjos Klaipėdos miesto apylinkės teismui teikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Civilinio kodekso nuostatos ta apimtimi, kuria įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl darbo biržos prievolės nevykdymo užtikrinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ir reikalavimas atidaryti banko sąskaitą neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams (t. 1, b.l. 140-141). Pareiškėja prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Konstituciniai principai, lyginant juos su kitais teisės principais, yra ypatingi, nes konstituciniais principais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Konstituciniai principai legalizuoja ir legitimuoja teisės aktuose nustatytą reguliavimą, visus teisinius sprendimus, t.y. leidžia juos vertinti kai teisėtus ir teisingus. Ir priešingai, prieštaravimas konstituciniams principams teisinį reguliavimą delegitimuoja – jis nėra laikomas teisėtu ir teisingu, gali būti pripažįstamas neturinčiu teisinės galios. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosios teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybė nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 11 d. ir kt. nutarimai).

Aukščiau paminėtų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkte reglamentuojamo išmokų mokėjimo būdo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Skundu prašoma priteisti 98 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašymą argumentuojant tuo, kad pareiškėjos dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos nesumokėjimo patyrė skurdą, badą, atsirado skolų, patyrė dvasinį sukrėtimą, nuolatinę depresiją, pilną nusivylimą Klaipėdos teritorine darbo birža, Lietuvos valstybe bei valdžios institucijomis.

Skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padaryta žala kildinama iš atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, neteisėtų veiksmų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Lietuvos įstatymų leidėjas įtvirtino plačią neturtinės žalos sampratą, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius minėtos žalos atlyginimą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą neturtinę žalą.

Kaip jau minėta sprendime, prašymas atlyginti neturtinę žalą argumentuojamas tuo, jog dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos nesumokėjimo pareiškėjos patyrė skurdą ir badą, atsirado skolų, yra prislėgtos dėl neaiškios ateities, jaučia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kamuoja nemiga, skausmai, nepasitiki Klaipėdos teritorine darbo birža, valdžios institucijų veiksmais, dėl skundų surašymo išnaudoja laiką, moka pinigus, patiria nuolatinį stresą bei pažeminimą. Skunde apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža neišmoka pareiškėjos T.Ž. prašomu būdu paskaičiuotą ir paskirtą nedarbo socialinio draudimo išmoką, savaime nereiškia, kad dėl to atsirado neturtinė žala. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-166/2010, 2011 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes dėl išgyvento fizinio ir dvasinio skausmo, patirto skurdo bei bado.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei tai patvirtinančius įrodymus, o šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys.

Neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nenustačius neteisėtos Klaipėdos teritorinės darbo biržos veikos, prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Skundu prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Sprendimu nenustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą pripažinus nepagrįstu, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjų T.Ž. ir D.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.