Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-01-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, – 8 MGL dydžio (1040 Lt = 301,20 Eur) bauda, kuri nesumokėta, o duomenų apie priverstinį baudos išieškojimą nėra, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 284 straipsnyje,

O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), keturis kartus teistas, iš kurių paskutinius du kartus teistas: 1) 2016-09-29 nuosprendžiu, pakeistu 2016-12-30 apeliacinės instancijos nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2018-03-30 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį ir pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvė atėmimo bausmę, 2020-02-13 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, 2) 2021-06-15 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 75 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 50 parų arešto, 2022-05-31 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-12-12, apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, I. C. ir O. L., veikdami bendrininkų grupe, pašaliniams asmenims matant ir šiems sukeliant pasipiktinimą, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, tyčia I. C., rankomis suėmęs už N. A. neįgaliojo vežimėlio rankenų, jas pakėlė į priekį ir išvertė neįgalų N. A. iš minėto vežimėlio ant grindinio, po to I. C. ir O. L. necenzūriniais žodžiais iškeikė N. A. ir šį apspjaudė, O. L. kumščiu sudavė vieną kartą N. A. į galvos sritį, po to I. C. ir O. L. spyrė ne mažiau kaip po vieną kartą gulinčiam ant grindinio N. A. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam N. A. galvos paviršinius sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bei O. L. tyčia užmynė ant grindinio nukritusių N. A. 80 Eur vertės akinių ir juos sulaužė, taip I. C. ir O. L. viešoje vietoje tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0104 panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 1308775 kopijų matyti, kad 2020-12-12, 16 val. 03 min. N. A. buvo blaivus, o 2020-12-12, 16 val. 05 min. J. N. nustatytas 0,41 promilių girtumas, kurio pastarasis neginčija (1 t., 125-127 b. l).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad I. C. ir O. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčiniais inkriminuotais veiksmais, pažeidė viešąją tvarką, kurios metu sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei sukėlė N. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sulaužė pastarojo akinius, yra surinkta pakankamai.

Teismas neabejoja nukentėjusiojo N. A. parodymų, patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu akistatose su įtariamaisiais, objektyvumu, nes jis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino esmines bylos aplinkybes dėl nusikaltimo, kuriame nukentėjo, jame dalyvavusių I. C. ir O. L. konkrečių nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, nedidelės vertės turto sunaikinimu, jų eigos, trukmės, jų tarpusavyje suderintus veiksmus, vaidmenis. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir papildo: teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas N. A. padarytas galvos paviršinis sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą; liudytojo J. N., stovėjusio nedideliu atstumu nuo nukentėjusiojo ir tiesiogiai mačiusio nusikaltimo įvykį ir jame dalyvavusių kaltininkų veiksmus, nuoseklūs parodymai, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su įtariamuoju I. C.; iš dalies liudytojo D. A., mačiusio konflikto pradžią ir pirminius I. C. nusikalstamus veiksmus, parodymai; taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje, BIRT ataskaitų žiūryklėje, kitų objektų apžiūros protokole, kuriame aprašyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, į kurį skambino nenustatyta, pasipiktinusi pranešėja, tiesiogiai mačiusi nusikalstamą viešosios tvarkos pažeidimo įvykį, užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis ir liudytojas J. N. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Taigi, teismas kaltinamųjų I. C., iš dalies pripažįstančio, o O. L., visiškai prisipažįstančio ir neneigiančio inkriminuotus veiksmus, nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaringus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

I. C. ir O. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, kaip vykdytojai, matydami vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kelio, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems), prasidėjusių iš asmeninių paskatų, bet virtusių chuliganiškomis, sukėlė konfliktą, kilusį į muštynes dėl menkavertės priežasties, pašalinių žmonių, tiek šalia buvusių J. N. ir D. A., tiek nenustatytos pranešėjos, akivaizdoje, pažeidė visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kurios metu nežymiai sutrikdė N. A. sveikatą ir sunaikino pastarojo nedidelės vertės turtą. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (dienos metu, ant kelio, prie daugiabučio namo), piktybiškas tyčiojimasis iš neįgalaus asmens, esančio bejėgiškoje būklėje, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad I. C. ir O. L., veikusių bendrininkų grupe, pasirinktas veikos padarymo būdas yra vandališki veiksmai. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje – ant kelio, prie daugiabučio namo, panaudojo fizinį smurtą prieš neįgalų, bejėgiškos būklės nukentėjusįjį, kuriam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat pastarąjį iškeikė necenzūriniais žodžiais, apspjaudė, kas yra laikoma įžūliu elgesiu ir piktybišku tyčiojimusi, bei sulaužė nedidelės vertės akinius, todėl toks I. C. ir O. L., veikusių bendrininkų grupe, veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

I. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdamas recidyvistu ir asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 13 punktai).

O. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdamas recidyvistu, asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turėjusių įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 ir 13 punktai).

I. C., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus viešajai tvarkai bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (2 t., 11-19, 22 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 196 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo noru iš dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

O. L., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka, registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., 147-167 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praėjus dešimčiai mėnesių po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki priimtam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-15 nuosprendį, nors savo noru nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, tačiau dalį jos atlygino nusikaltimo bendrininkas I. C., o jis pats tai padaryti ketina artimiausiu metu.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamų veiksmų trukmę, kaltininkų recidyvines asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtai nubausti kaltininkus, poziciją, pastarajam iš dalies atlygintą žalą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. C. ir O. L. paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nesiekiantį šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistųjų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Be to, O. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindais, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-15 nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-15 nuosprendį, t. y. nuo 2022-04-11 iki 2022-05-31.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. C. ir O. L., kurie supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, artimiausiu metu ketina pastarajam atlyginti likusią žalos dalį, be to, I. C. dirba (duomenys neskelbtini), o O. L. registruojasi (duomenys neskelbtini) ir ieškosi darbo, taip savo elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, todėl I. C. ir O. L. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad jų atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

I. C.

ir O. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., 197-199 b. l.; 2 t., 56-58 b. l.) naikintinos pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis N. A. pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems I. C. ir O. L. bei prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. C. ir O. L. 85 Eur turtinės žalos už sulaužytus akinius, dingusią kepurę bei 515 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 63-65 b. l.).

Kaltinamieji I. C. ir O. L. ieškinį pripažįsta visiškai. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. C. nurodė, kad dalį žalos - 300 Eur atlygino nukentėjusiajam N. A., o šis patvirtino, jog gavo minėtą pinigų sumą, kaip dalį žalos atlyginimo.

Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra realus, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, mažinant jo dydį, atsižvelgiant į atlygintos žalos dalį.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nustatyta, kad nukentėjusysis, turintis (duomenys neskelbtini) proc. darbingumą, dėl kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, tyčinių smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį stresą, taip pat turtinę žalą dėl sugadinto, prarasto turto.

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, žalą padariusių asmenų kaltės formą, jų amžių ir turtinę padėtį (I. C. dirbantis (duomenys neskelbtini), O. L. nedirbantys - registruoti (duomenys neskelbtini), duomenų apie kaltinamųjų vardu registruotą turtą ar jų gaunamas pajamas į bylą nepateikta), nukentėjusiajam sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie nelaikytini itin sunkiais, pažeminimą, nepatogumus, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, veikos ir atsiradusių pasekmių – turtinės, neturtinės žalos, civilinio ieškovo - nukentėjusiojo N. A. pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, nustatant jam 85 Eur turtinės ir 515 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. C. nukentėjusiajam N. A. yra atlyginęs 300 Eur, kurią, teismo vertinimu, sudaro 85 Eur turtinės ir 215 Eur neturtinės žalos atlyginimas, todėl šiai sumai ieškinys mažintinas ir civiliniam ieškovui N. A. priteistina solidariai iš civilinių atsakovų I. C. ir O. L. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.279 ir 6.283 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. C. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, I. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

O. L. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-15 nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, O. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, O. L. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, visiškai atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-15 nuosprendį, t. y. nuo 2022-04-11 iki 2022-05-31.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinio ieškovo N. A. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti N. A., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš civilinių atsakovų I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.