Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Redai Stonikienei ir Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovei advokatei Rūtai Lazauskaitei, atsakovo Krinčino krašto bendruomenės atstovei Virginijai Loginovai, atsakovo Krinčino krašto bendruomenės atstovui advokato padėjėjui Dariui Staškevičiui, atsakovei R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams Krinčino krašto bendruomenei ir R. P. dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Atsakovai teismui pateikė suklastotą 2008-01-18 Bendruomenės susirinkime dalyvavusių narių sąrašą, kuriame įrašyti asmenys, nedalyvavę susirinkime – tai E. U., S. Š., A. G., L. B.. Atsakovų pateiktame Bendruomenės 2008-01-18 susirinkimo narių sąraše nėra pasirašęs nė vienas susirinkime dalyvavęs narys, taip pat prie sąrašo nepridėti kai kuriuos narius atstovavusių atstovų įgaliojimai, kurie turi būti notarinės formos. Ieškovės nuomone, 2008-01-18 Bendruomenės narių susirinkime nebuvo kvorumo.

Remiantis civiliniu kodeksu ( 2. 90 str. 2 d.), susirinkimo protokole turi būti nurodytas ne tik dalyvių skaičius, bet ir kvorumo buvimas, tačiau ginčijamame protokole tai nenurodyta. Ginčijamame protokole nurodyta, kad dalyvauja 5 valdybos nariai bei 66 Bendruomenės nariai, tuo tarpu 2008-01-18 susirinkimo dalyvių sąraše išvardinti 73 asmenys, tarp kurių įrašyti iš nedalyvavę.

Ginčijamas protokolas pažeidžia ieškovės teises, nes 2008-01-18 priimto bendruomenės sprendimo bei vėlesnio kreipimosi į Pasvalio rajono savivaldybės tarybą pagrindu buvo apribotas UAB „Žaldokas“ alaus baro, kuriame ieškovė dirba barmene, darbo laikas, dėl ko iškilo grėsmė ieškovės darbo vietai. Nežinodama apie Bendruomenės susirinkimą ir neturėdama galimybės jame dalyvauti, ieškovė negalėjo šiame susirinkime išdėstyti savo pozicijos. Organizuojant 2008-01-18 Bendruomenės susirinkimą buvo pažeistas ir įstatų 16.2 punktas, nes nebuvo išrinkta susirinkimo dalyvių balsų skaičiavimo komisija, susidedanti iš 2 asmenų, o tai kelia abejones dėl balsavimo rezultatų teisingumo.

Ieškovė apie 2008-01-18 įvykusį Bendruomenės susirinkimą ir jame priimtus sprendimus sužinojo tik kelios savaitės prieš pateikdama ieškinį, o ne 2008-03-26, kaip nurodo atsakovai, nes ieškovė nežinojo, kokiu pagrindu Pasvalio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ieškovės darbovietėje.

2008 m. gegužės mėn. viduryje, liudydama Panevėžio apygardos administraciniame teisme, sužinojo, kad savivaldybė apribojo baro darbo laiką, tačiau vėliau patikslino, kad sužinojo anksčiau – 2008-04-16, kai darbdavys pakeitė sutartį.

Atlyginimas už darbą jai sumažėjo nuo 2009 m. rugpjūčio vidurio, šiuo metu alaus baras Krinčine nebedirba. Sutrumpinus darbo laiką Krinčino bare, jai darbdavys pakeitė darbo sutartį. Jai buvo paaiškinta, kad darbo laikas sutrumpintas dėl bendruomenės prašymo. Tačiau bendruomenės susirinkime nebuvo kvorumo, įgaliojimai buvo be notaro patvirtinimo, susirinkime dalyvavo tik 25 žmonės. Mananti, kad panaikinus bendruomenės sprendimą, Pasvalio savivaldybė pakeis baro darbo laiką, ir ji gaus didesnį atlyginimą.

Bendruomenės valdyba, vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais, bendruomenės narius į susirinkimus kviesdavo viešais ir plačiai po Bendruomenės teritoriją platinamais pranešimais apie organizuojamą susirinkimą. Taip buvo padaryta ir organizuojant 2008-01-18 susirinkimą - atsisakyta brangesnio, individualaus informavimo, tačiau informavimo būdas neturėjo lemiamos reikšmės priimtų sprendimų turiniui, nes sprendimai buvo priimti ryškia dauguma. Ieškovė nežino bendruomenės narių skaičiaus, todėl kelia abejones dėl kvorumo. Susirinkimui pirmininkauti buvo pavesta R. P., sekretoriauti V. V., balsų skaičiavimo komisija nebuvo išrinkta, nes susirinkimo eigoje pateikus balsavimui nutarimo projektą alternatyvių projektų nebuvo pasiūlyta, o priimant nutarimą kiekvienu klausimu buvo įvardintas balsavimo rezultatas kaip „ryški dauguma už“, to niekas susirinkime neginčijo ir perbalsuoti ar išrinkti balsų skaičiavimo komisiją nereikalavo.

Netiesa yra tai, kad ieškovė apie priimtus sprendimus sužinojo tik kelios savaitės prieš paduodant ieškinį. Alaus baro darbo laikas buvo apribotas dar 2008 m. kovo mėnesį ir apie tai buvo paskelbta viešai – laikraščiuose buvo nurodyta, kad savivaldybė apribojo alaus baro veiklą remdamasi būtent Bendruomenės kreipimusi į savivaldybę. Be to, ieškovė dirba tame pačiame alaus bare, todėl žinojo apie darbo laiko sutrumpinimą ir kieno sprendimu jis buvo sutrumpintas.

Bendruomenės atstovė Virginija Loginova teismo posėdyje paaiškino, kad pagal įstatus žmonėms apie susirinkimus pranešdavo gatvių šaltyšiai, kitur kabėdavo skelbimai. Patvirtinimų apie pranešimą nebūdavo, dabar bendruomenės narys jau pasirašo du lapelius.

2008-01-18 susirinkime dalyvavo 73 žmonės, nebuvo dviejų Uogelių ir Gelažiaus, buvo 16 įgaliotų asmenų. Iš 109 asmenų turėjo būti pusė. Negali pateikti įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie šaukiamą Bendruomenės susirinkimą. Dėl 2008-01-18 susirinkimo nuomonės nebuvo raštu teikiamos. Baras, dėl kurio laiko sutrumpinimo buvo kreiptasi, yra 50 m nuo mokyklos, todėl matydavosi neblaivūs vaikštantys baro klientai. Skaičiuojant su įgaliojimais, susirinkime dalyvavo 70 žmonių. Nutarimai buvo priimti bendru sutarimu, jei pasitaikydavo prieštaravimų, tada balsuodavo. Mananti, kad už šeimos narį gali balsuoti kitas šeimos narys, jei jų nuomonės sutampa. Atmetus notaro nepatvirtintus įgaliojimus, lieka 54 žmonės, bet pagal įstatus gali atstovauti ir balsuoti šeimos nariai, jei jų nuomonės sutampa. Taip balsavo I. B., J. S., L. R., R. I., U. S.. Tokiu atveju dalyvavo 59 žmonės, todėl esant sąraše 109 žmonėms, kvorumas buvo.

Prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti, mananti, kad priimtas sprendimas ieškovės teisėms neturės įtakos.

Netiesa yra tai, kad ieškovė apie priimtus sprendimus sužinojo tik kelios savaitės prieš paduodant ieškinį. Alaus baro darbo laikas buvo apribotas dar 2008 m. kovo mėnesį ir apie tai buvo paskelbta viešai – laikraščiuose buvo nurodyta, kad savivaldybė apribojo alaus baro veiklą remdamasi būtent mūsų bendruomenės kreipimusi į savivaldybę. Be to, ieškovė dirba tame pačiame alaus bare, todėl žinojo apie darbo laiko sutrumpinimą ir kieno sprendimu jis buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies - Krinčino krašto bendruomenės atžvilgiu tenkintinas pilnai, atsakovės R. P. atžvilgiu atmestinas.

Atsakovės R. P. atžvilgiu ieškinys atmestinas, nes byloje ji neatstovauja Krinčino Krašto bendruomenės ( nors išrinkta Krinčino krašto bendruomenės Valdybos pirmininke, 1 t., b. l. 81- 82), o atsakove patraukta kaip fizinis asmuo. Tačiau jau patikslintas ieškinys ( 1 t., b. l. 49-51) pavadintas „Dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu“, todėl atsakovu negali būti fizinis asmuo, nors ir juridinio asmens, kurio sprendimą prašoma pripažinti negaliojančiu, Valdybos pirmininkas. Krinčino krašto bendruomenės įstatų (1 t., b. l. 7-15) 1. 3 punkte aiškiai nurodyta, kad Bendruomenė yra juridinis asmuo, todėl juridinio asmens valdybos vadovas negali atsakyti už ribotos atsakomybės juridinio asmens sprendimus kaip fizinis asmuo.

Krinčino krašto bendruomenės visuotinio-ataskaitinio susirinkimo sprendimai, priimti 2008-01-18, pripažintini negaliojančiais, nes priimti nesant kvorumo bei iš esmės pažeidus susirinkimo pravedimo tvarką.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovai atsiliepimuose nurodo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismo nuomone, byloje nėra pakankamų įrodymų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovai nepaneigė, kad dėl užimtumo darbe ieškovė galėjo būti neinformuota raštu prieš 5 dienas apie šaukiamą susirinkimą, kaip reikalauja įstatų 15.3.2 p. ( 1 t., b. l. 11), todėl apie susirinkimą ieškovė galėjo nežinoti. Iš pranešimų apie susirinkimo darbotvarkę bei skelbimų ( 1 t., b. l. 33, 83), kurie, atsakovų teigimu, buvo platinami viešai, nebuvo galima tiksliai sužinoti, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovė iš skelbimų turėjo žinoti apie šaukiamą susirinkimą, skaityti skelbimų ji neprivalėjo, o ir iš pateiktos darbotvarkės negalėjo susidaryti nuomonės apie visus svarstytinus klausimus. Ieškinys teismui pateiktas 2008-07-16 ( 1 t., b. l. 3-4), o CK 2.82 str. 4 d. nurodo, kad ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Ieškovė posėdžio metu iš pradžių nurodė, kad apie priimtą bendruomenės sprendimą sužinojo Panevėžio apygardos administraciniame teisme ( 2 t., b. l. 22-29, nagrinėjimas vyko 2008-05-15-2008-05-23 dienomis), vėliau patikslino, kad sužinojo pasirašydama darbo sutarties pakeitimą ( 2 t., b. l. 40-41) – nuo 2008-04-16, tai yra nuo tos dienos, kai jai buvo sutrumpintas darbo laikas. Šis ieškovės teiginys nepaneigtas jokiais įrodymais – teismas nevertina ieškovės darbdavio elgesio, kad jis neįspėjo ieškovės iš anksto apie darbo laiko sutrumpinimą ( neinformavo apie sutrumpinimo priežastis) bei kitų darbo sutartyse ir grafikuose pastebėtų netikslumų ( 2 t., b. l. 73-83, 92), nes tai ne šios bylos klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008-03-26 Pasvalio rajono savivaldybės taryba sprendime dėl UAB „Žaldokas“ priklausančio baro darbo laiko ribojimo padarė klaidą adrese ( 1 t., b. l. 38), klaidą ištaisė 2008-04-07 sprendime ( 2 t., b. l. 38-39, taip pat tai matyti iš Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo, 2 t., b. l. 102-104). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu baras, kurio darbo laikas buvo sutrumpintas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nebedirba, nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovė dirba Pasvalyje, ieškovei atlyginimas sumažėjo nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Atmestini atsakovų teiginiai, kad anksčiau nei 2008-04-16 ieškovė turėjo žinoti apie priimtus sprendimus, nes apie tai ne kartą rašė laikraščiai „Darbas“, „Panevėžio rytas“, „Pasvalio balsas“ ( 1 t., b. l. 97, 2 t., b. l. 14). Teismo nuomone, ieškovė neprivalėjo skaityti laikraščių, duomenų apie tai, kad ieškovė prenumeravo išvardytus laikraščius, nepateikta. Svarstymai, kad ieškovė, tuo metu dar būdama bendruomenės nare ir dirbdama bare, iš bendruomenės narių, baro lankytojų, darbdavio ar spaudos turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą anksčiau nei 2008-04-16, teismo nuomone, nepagrįsti jokiais duomenimis, remiasi tik atsakovų paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Krinčino miestelyje veikiančio alaus baro darbo laikas buvo apribotas remiantis ne vien tik Bendruomenės prašymu ( 2 t., b. l. 31, 37), bet ir remiantis Krinčino A. V. pagrindinės mokyklos, Pasvalio rajono policijos komisariato, Krinčino seniūnijos pareikštais pasiūlymais ( 2 t., b. l. 35, 36, 37). Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvis žinojo apie dalyvių susirinkimo sprendimą, jeigu apie susirinkimo sušaukimą jis buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos sąlygos iki susirinkimo susipažinti su siūlomu priimti sprendimu. Šios sąlygos ieškovės atžvilgiu nebuvo įvykdytos, todėl negalima teigti, kad ieškovė apie ginčijamą sprendimą turėjo ir privalėjo sužinoti anksčiau nei 2008-04-16.

Darytina išvada, kad ieškovė apie priimtus Bendruomenės 2008-01-18 susirinkime sprendimus sužinojo 2008-04-16, o į teismą kreipėsi 2008-07-16, todėl trijų mėnesių senaties terminas nepraleistas.

Bendruomenės valdyba 2008-01-04 nutarė 2008-01-18 kviesti visuotinį –ataskaitinį narių susirinkimą ir patvirtino bendruomenės narių sąrašą ( 1 t., b. l. 76-78). Ieškovė tuo metu buvo Bendruomenės nare ( eil. Nr. 27). Nors ieškovė ieškinyje labiau akcentuoja tai, kad priimti sprendimai dėl vėlesnio kreipimosi į Pasvalio savivaldybę apribojo jos darbo laiką darbovietėje, iš patikslinto ieškinio teksto (b. l. 49-51) matyti, kad buvo pažeistos jos kaip Bendruomenės narės teisės – ne vėliau kaip prieš 5 dienas nebuvo raštu informuota apie susirinkimą, neturėjo galimybės dalyvauti susirinkime bei pasisakyti diskutuojamais klausimais. Ieškovės duomenimis, nebuvo kvorumo, nes buvo įrašyti nedalyvavę asmenys, yra netikslumai tarp dalyvių skaičiaus protokole ir sąraše.

Jei bendruomenė savo įstatuose yra nustačiusi ganą griežtą informavimo apie būsimą susirinkimą tvarką, tai tos tvarkos būtina laikytis – apie šaukiamą susirinkimą turi būti raštu pranešta kiekvienam nariui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo dienos. Tokiu atveju Bendruomenė turi turėti patvirtinimą, kad nurodyta informavimo apie būsimą susirinkimą sąlyga įvykdyta. Šiuo atveju nepaneigtas ieškovės teiginys, kad ji įstatuose nustatyta tvarka nebuvo informuota apie šaukiamą susirinkimą. Bendruomenė turi nusistatyti tokią informavimo apie susirinkimą formą, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, jog informavimas tinkamai įvykdytas. Kaip matyti iš pranešimų apie vėlesnį susirinkimą, Bendruomenė tokia formą nustatė ( 1 t., b. l. 122).

Teismo nuomone, Bendruomenės 2008-01-18 susirinkimo metu nebuvo kvorumo. Kadangi susirinkimo dalyviai nebuvo apklausinėjami šio bylos metu, teismas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga ( Nr. 77-2-00024-08 Dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo juo, 187 lapai), kurioje buvo apklausti praktiškai visi susirinkimo dalyviai. Teismas nevertina susirinkimo dalyvių teismui įvairiu metu pateiktų pareiškimų ( 1 t. b. l. 52-55, 87-90, 2 t. b. l. 47) apie jų dalyvavimą ar nedalyvavimą Bendruomenės susirinkime, o vertina duomenis, nurodytus ikiteisminio tyrimo metu vykdytose susirinkimo dalyvių apklausose.

Bendruomenės narių sąrašas, kuriuo remiantis nustatomas kvorumas, patvirtintas 2008-01-04 Bendruomenės valdybos posėdžio metu – 109 bendruomenės nariai ( 1 t., b. l. 78). Bendruomenės įstatų 15.3.4 p. ( 1 t., b. l. 11) nurodo, kad bendruomenės narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Bendruomenės narių. Ginčijamame protokole ( 1 t., b. l. 40) nenurodytas kvorumo buvimas, nors CK 2.90 str. nurodo, kad protokole turi būti nurodytas ne tik dalyvių skaičius, bet ir kvorumo buvimas. Protokole nurodyta, kad dalyvauja penki valdybos nariai ir 66 bendruomenės nariai (viso 71 narys), tačiau pridedamame dalyvių sąraše nurodyti 73 dalyvavę asmenys. Kvorumas pagal 2008-01-04 patvirtintą Bendruomenės narių sąrašą 2008-01-18 susirinkime turėjo būti 55 nariai ( didesnė pusė nuo 109 narių). Iš 73 susirinkime dalyvavusių dalyvių trys – A. G., G. U. ir G. U. ( Ikit. tyrimo byla, b. l. 39, 40, 41) nurodė, kad nedalyvavo 2008-01-18 Bendruomenės susirinkime. 16 asmenų dalyvavo su įgaliojimais ( 1 t., b. l. 48), kurie surašyti pagal vieną šabloną. Teismo nuomone, paprasti rašytiniai įgaliojimai negali būti pripažinti tinkamais atstovauti juridinio asmens susirinkime. Bendruomenės įstatų 1.1 p. nurodyta, kad Bendruomenė yra Asociacija, o 1.2 p. nurodyta, kad Bendruomenė veikia laikydamasi Konstitucijos, Asociacijų įstatymo, kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir šių įstatų. Bendrovės įstatų 16.3 p. ( b. l. 12) nurodo, kad narys gali raštu pranešti susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ bet kuriuo darbotvarkės klausimu, taip pat įgalioti kitą asmenį dalyvauti susirinkime ir balsuoti. Įgaliojimo forma įstatuose nenumatyta, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme ( 2004-01-22, Nr. IX-1969) taip pat nenumatyta, tik įstatymo 8 str. 4 d. nurodyta, kad vienas narys visuotiniame susirinkime turi vieną balsą, taip pat galimas ir atstovavimas. Teismas remiasi Civiliniu kodeksu, kurį patvirtinant nurodyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja civiliniam kodeksui. CK 1.3 str. 2 dalis nurodo, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Juridinių asmenų veiklą reglamentuoja CK 2. 33 – 2. 131 straipsniai. Bendruomenės narys yra juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 str. Teismo nuomone, fizinio asmens įgaliojimas fiziniam asmeniui atstovauti jį juridinio asmens dalyvių susirinkime negali būti paprastos rašytinės formos – toks įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. CK 2. 138 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad turi būti patvirtinami notaro įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Sąvoka „veiksmai“ apima ir sandorius, kuriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, ir kitokius veiksmus – pavyzdžiui, atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvių susirinkime. Tačiau jei kiti įstatymai numato kitokią – ne notarinę formą, įgaliojimas gali būti netvirtinamas notaro. Tačiau šiuo atveju Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Bendruomenė, nenumato kitokios, nei notarinė, įgaliojimo formos. Todėl laikytina, kad 16 asmenų, surašiusių paprastus įgaliojimus ( 1 t., b. l. 48), nedalyvavo Bendruomenės 2008-01-18 susirinkime. Iš 70 dalyvių atmetus 16 lieka 54 dalyvavę asmenys ( kvorumui būtina 55).

Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ( b. l. 36) matyti, kad L. B., sąraše nurodytas kaip dalyvavęs susirinkime, tame susirinkime dalyvavo ne iki galo. Jis būtent nedalyvavo svarstant klausimą dėl alaus baro darbo laiko apribojimo. Apklaustos liudytojomis J. T. ir L. T. nepamena, ar jos dalyvavo Bendruomenės 2008-01-18 susirinkime ( ikit. tyrimo byla, b. l. 58, 92). Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime ganėtinai prieštaringi – liudytoja A. M. paaiškino ( ikit. tyrimo byla, b. l. 38), kad „gerai pamena, kad susirinkime dalyvavo tik 25 nariai.....Tikslų dalyvavusių bendruomenės narių skaičių pamena todėl, kad juos suskaičiavo asmeniškai, niekas jai to daryti neliepė, skaičiavo savo iniciatyva“. Ikiteisminio tyrimo metu neapklausta vienintelė D. Ž. iš 73 sąraše nurodytų kaip Bendruomenės susirinkime dalyvavusių asmenų. Duomenų, patvirtinančių D. Ž. dalyvavimą susirinkime, nei ikiteisminio tyrimo, nei šioje byloje nesurinkta. D. Ž. sugyventinis K. P. apklausiamas nurodė (ikit. tyrimo byla, b. l. 115), kad jam D. Ž. apie 2008-01-18 susirinkimą nepasakojo, D. Ž. yra II gr. invalidė, su ja sunku kalbėti.

Bendruomenė, remdamasi įstatų 14.2.3 punktu, yra pritarusi bendruomenės nario galimybei žodžiu pranešti susirinkimui savo valią „už „ ar „prieš“ bet kuriuo svarstomu dienotvarkės klausimu per savo šeimos narį ( 2 t., b. l. 44, 45). Tačiau bendruomenė nėra išaiškinusi, kas yra „savo šeimos narys“. Civilinio kodekso trečioji knyga vadinasi šeimos teisė, tačiau joje neapibrėžta, kas yra šeima. Tik CK 3.7 str. nurodo, kad santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Konstitucijos 38 str. nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Šeimos nariai įstatymuose apibrėžiami įvairiai – LR BK 248 str. nurodo, kad šeimos nariai yra kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai ir kt. asmenys. Panašiai šeimos narius apibrėžia ir LR BPK 38 str. – tie asmenys ( broliai, seserys, sutuoktinis ir kt.) turi gyventi kartu.

Įstatų 14.2.3 punktas, nustatantis balsavimų susirinkimuose tvarką, yra įstatų skyriuje „susirinkimas privalo“ ( 1 t., b. l. 10). Teismas daro išvadą, kad privaloma kiekviename susirinkime nustatyti – pavyzdžiui - ar balsai bus skaičiuojami tiksliai, ar bus nutarimai priimami dalyvavusių narių dauguma (dalyvavusių narių dauguma priimti 2008-01-18 bendruomenės susirinkimo nutarimai ), ar dar kitokią balsavimo tvarką (balsų skaičiavimo būdą), tačiau negalima manyti, kad Bendruomenės susirinkimas privalo nustatyti balsavimo susirinkimuose tvarką, prieštaraujančią įstatymams. Teismo nuomone, negali įstatai prieštarauti civiliniam kodeksui ir taip supaprastinti juridinio asmens dalyvio dalyvavimo juridinio asmens susirinkime vien pagal žodinį įgaliojimą, nenurodant giminystės ir nepaaiškinant „savo šeimos nario“ sąvokos. Šiuo atveju iš pateiktų įgaliojimų neįmanoma suprasti, kokį asmenį bendruomenė laiko „savo šeimos nariu“, nes įgaliojimuose nenurodyta giminystė. Pavyzdžiui, V. P. ir Z. P. įgalioja R. P. atstovauti susirinkime, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. yra S. P. sutuoktinė ( 1 t., b. l. 69, 71), dar R. P. įgalioja atstovauti J. T., S. Š. ir P. T., o D. K. ir A. K. įgalioja atstovauti S. P.. Analogiškai T. U., A. U. ir S. U. įgalioja G. U. atstovauti susirinkime – ar visi bendrapavardžiai asmenys gali būti laikomi „savos šeimos nariu“ ir kuris vyras šiuo atveju yra G. U. sutuoktinis. CK 2. 138 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Šiuo atveju termino „įstatymai“ negalima aiškinti plačiai, tai yra turimi omenyje tik Seimo priimti įstatymai, o ne poįstatyminiai teisės aktai. Kiti įstatymai nenumato kitokio balsavimo būdo, todėl bendruomenės įstatai negali ( ir susirinkimas neprivalo) numatyti balsavimo tvarkos, prieštaraujančios civiliniam kodeksui. Teismo nuomone, Bendruomenės neeiliniame 2007-05-07 susirinkime priimtas nutarimas dėl balsavimo „per savo šeimos narį“ prieštarauja civiliniam kodeksui ir teismas tokių asmenų, balsavusių „per savo šeimos narį“, nelaiko dalyvavusiais susirinkime.

Kadangi juridinio asmens sprendimą ginčija juridinio asmens dalyvis, būtina išsiaiškinti ieškovo tikslus, interesus, ginčijamo sprendimo esmę ir reikšmę, taip pat būtina atsižvelgti į neleistinumo piktnaudžiauti teise principą. Teismo nuomone, bendruomenės sprendimas bei vėlesnis kreipimasis į Pasvalio rajono savivaldybės tarybą dėl baro, kuriame dirbo ieškovė, darbo laiko apribojimo, pažeidė ieškovės teises, nes iškilo grėsmė darbo vietai. Nors sutrumpinus baro darbo laiką ieškovės atlyginimas sumažėjo ne iš karto, šalių paaiškinimais baras, kuriame dirbo ieškovė, 2009 metų vasarą buvo uždarytas, ieškovė nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio dirba Pasvalyje ir gauna mažesnį atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendruomenė pirmoji parodė iniciatyvą dėl baro laiko sutrumpinimo, ir tik remdamasi Bendruomenės raštu Pasvalio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į kitas institucijas dėl pritarimo Bendruomenės siūlymui ( 2 t., b. l. 32, 36, 37).

Pažymėtina, kad remiantis alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Nors prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti viešąjį interesą ir šalinti padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai. Bendruomenė, vadovaudamasi įstatuose nurodytais bendruomenės tikslais, turi teisę priimti nutarimą dėl prekybos alkoholiniais laiko ribojimo ir tuo pagrindu kreiptis į kompetentingas institucijas. Teismas nekvestionuoja Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimo nustatyti baro, kuriame dirbo ieškovė, darbo laiką nuo 16 val. iki 22 val. ( sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas vėlesniuose teisminiuose ginčuose, 2 t. b. l. 84-91, 102-104), tačiau jei Bendruomenė, kreipdamasi į Pasvalio rajono tarybą ( 2 t., b. l. 31) dėl baro laiko sutrumpinimo, nurodė, kad dėl baro laiko sutrumpinimo buvo nutarta kreiptis Krinčino krašto bendruomenės susirinkime, toks nutarimas turi būti teisėtas ir atitikti juridinio asmens sprendimo priėmimui nustatytus įstatymų ir įstatų reikalavimus.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Bendruomenė iš esmės pažeidė susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarką – ne visiems Bendruomenės nariams apie 2008-01-18 šaukiamą susirinkimą buvo pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo dienos bei susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė bendruomenės narių – 53, o kvorumas buvo 55 ( iš sąrašo atmetus pilnai 3 nedalyvavusius, 16 su įgaliojimais, balsavusius per savo šeimos narį ir iš dalies nedalyvavusį L. B., bet sąraše paliekant 2 asmenis, neprisimenančius apie dalyvavimą, ir vieną neapklaustą narį). Tokiu atveju, remiantis įstatų 15.3.4 p., Bendruomenės narių susirinkimas laikomas neteisėtu, neteisėtais laikomi ir tokiame susirinkime priimti nutarimai. Teismo nuomone, šiuo atveju iš esmės pažeistos juridinio asmens dalyvio – ieškovės- teisės, numatytos CK 2.45 str. ir įstatuose ( 1 t., b. l. 9). Teismo nuomone, toks bendruomenės nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kurio laikydamasi veikia bendruomenė, 8 str. 7 daliai, kuri nurodo, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Bendruomenės įstatuose įtvirtinta analogiška nuostata ( 1 t., b. l. 11), CK 2. 82 str. 1 dalis nurodo, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Teismo nuomone, neesminiai pažeidimai yra tai, kad bendruomenės susirinkimo protokole nenurodytas kvorumo buvimas, kaip to reikalauja CK 2.90 str. 2 d., taip pat netikslumas tarp Bendruomenės susirinkimo dalyvių skaičiaus, nurodyto protokole ( 71 narys), ir susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo ( 73 nariai ) ( 1 t., b. l. 40). Minėtas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas neturi būti pasirašytas dalyvavusių asmenų, būtinas tik pats sąrašas. Taip pat, teismo nuomone, neesminis yra Bendruomenės įstatų 16.2 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas – 2008-01-18 susirinkimo metu nebuvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija iš dviejų asmenų.

Teismas nepasisako dėl ieškinio teiginių apie 2008-01-18 Bendruomenės susirinkimo dokumentų klastojimą, nes iš ikiteisminio tyrimo Nr. 77-2-00024-08 medžiagos matyti, kad dokumentų suklastojimo požymiai nebuvo nustatyti.

CPK 93 str. nustato, kad jei ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju, nors ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovės reikalavimas Krinčino krašto bendruomenės atžvilgiu patenkinamas pilnai, tik ieškinys R. P., kaip netinkamos atsakovės, atžvilgiu atmetamas.

Iš atsakovo - Krinčino krašto bendruomenės – valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovei – jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 88 str., 92 str., 93 str.). Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjo 1400,00 Lt, teismo nuomone, tai protinga ir reali suma, nes ieškovės atstovė dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose ( 2008-10-01, 2008-10-28, 2008-12-12, 2009-01-14, 2009-08-24, 2009-10-26, 2009-12-02).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR Civilinio kodekso 2. 82 str. 4 dalimi bei kitomis nuostatomis, reglamentuojančiomis juridinių asmenų veiklą, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusp rendžia:

S. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti Krinčino krašto bendruomenės visuotiniame ataskaitiniame susirinkime, vykusiame 2008 m. sausio 18 d., priimtus sprendimus negaliojančiais.

Ieškinį R. P. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo Krinčino krašto bendruomenės, į. k. 300714457, ieškovei S. J. 123,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus ) žyminio mokesčio bei 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus ) išlaidų advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Krinčino krašto bendruomenės, į. k. 300714457, į valstybės biudžetą 76,40 Lt (septyniasdešimt šešis litus ir 40 ct ) procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti į VMI prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke "Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.