Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant pareiškėjų J. Š. ir R. Š. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo į A. Š. vardu įregistruotus žemės sklypus: 7,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)7,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,7500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,9300 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pareiškime nurodė ir pareiškėjų atstovas adv. R.imvydas Paulauskas teismo posėdyje paaiškino, A. Š. mirė 1998-07-03, o jos sutuoktinis K. Š. mirė 1994-10-12. Jie vaikų ir artimų giminaičių neturėjo, jų palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjai J. Š. ir R. Š. susituokė 1985-04-27, o jau sekančiais metais apsigyveno pas A. Š. ir K. Š.. Nuo to laiko pareiškėjai rūpinosi A. Š. ir K. Š., juos prižiūrėjo, teikė pagalbą, o jiems mirus – palaidojo. Dar būbama gyva, A. Š., atsidėkodama už priežiūrą, 1997-07-21 dovanojimo sutartimi padovanojo R. Š. savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, viralinę, sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Prasidėjus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui, ji 1998-01-14 išdavė notarinį įgaliojimą R. Š. tvarkyti šiuos reikalus. Jie buvo susitarę, kad perleis visą savo turtą J. Š. Ir R. Š. su sąlyga, kad bus išlaikoma iki gyvos galvos. Dar esant A. Š. gyvai, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997-12-17 sprendimu Nr. 33-1930 atkūrė jai nuosavybės teises į du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). – į 7,5000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 7,5000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties, Klaipėdos apskrities viršininkas 2002-01-25 sprendimu Nr. 33-5740 atkūrė A. Š. nuosavybės teises į tris žemės sklypus: į 2,7500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 0,9300 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), į 2,0700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visą šį turtą, t.y. visus žemės sklypus pradėjo valdyti pareiškėjai, nes palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nepriėmė, artimų giminaičių neturėjo, o testamento A. Š. nebuvo sudariusi, šis turtas neperėjo nei valstybės ar savivaldybės nuosavybėn bei nebuvo įregistruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjams, kaip faktiniams A. Š. teisių perėmėjams, Klaipėdos apskrities viršininko administracija įteikė nuosavybės teisių A. Š. atkūrimą patvirtinančius dokumentus – 2002-01-25 sprendimą Nr. 33-5740. Pareiškėjai šiais penkiais žemės sklypais nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai naudojasi iki šiol kaip savo.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad prieštarauja pareiškimo tenkinimui. Paaiškino, kad pareiškėjai nėra įstatyminiai mirusiosios A. Š. įpėdiniai, o testamento A. Š. taip pat nebuvo sudariusi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji būtų turėjusi kitų įpėdinių. Pagal LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p., jei palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kadangi A. Š. palikimas atsirado 1998-07-03, todėl nuo šio momento valstybė paveldėjo visą palikėjos turtą ir turtines teises, tame tarpe ir žemės sklypus, į kuriuos pareiškėjai prašo pripažinti nuosavybės teise. Nors pareiškėjai nurodo, kad jie sąžiningai ir teisėtai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypus, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pakankama nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, nes nuosavybės teisė į ginčo sklypus šiuo atveju negali būti įgyta pagal CK 4.69 str. 3 d.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepimo, prašymų nepateikė.

Pareiškimas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997-12-17 sprendimu Nr. 33-1930 atkūrė nuosavybės teises A. Š. į du žemės sklypus: 7,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini); 7,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties (mirė 1998-07-03), Klaipėdos apskrities viršininkas 2002-01-25 sprendimu Nr. 33-5740 atkūrė jai nuosavybės teises į tris žemės sklypus: į 2,7500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 0,9300 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2,0700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad ginčo žemės sklypai negali būti pareiškėjų įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, kadangi jie nuosavybės teise priklauso valstybei.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog žemės sklypai, kurių nuosavybės teises įgyjamosios senaties instituto pagrindu prašo pripažinti pareiškėjai, yra įregistruoti A. Š. vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nenustatyta, kad A. Š. būtų sudariusi testamentą. LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p., jei palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nors nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į minėtus žemės sklypus nebuvo įregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visumos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69, 4.70, 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų J. Š. ir R. Š. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.