Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-548-633/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
1-548-633/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16037-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
Ž. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-548-633/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16037-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos –1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018-04-18,VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai R. M., gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Ž. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 5 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, tačiau registruotas Darbo biržoje ir pagal sutartį su ja dalyvauja profesiniame mokyme (perkvalifikavime), neteistas (buvęs teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. B. 2018-04-06 apie 22.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė rankos delnu per veidą šeimos nariui – sugyventinei R. M., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Kaltinamasis Ž. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikę ir toliau kartu gyvenantys bei auginantys jų vaikus. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą į namus sugrįžo neblaivus, būtent dėl to virtuvėje tarp jo ir sugyventinės kilo buitinis žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis stipriai supykęs ant nukentėjusios dėl jos priekaištų ir nesusilaikęs dėl vidutinio savo girtumo sudavė kartą dešinės rankos delnu jai per kairįjį skruostą, sugyventinė verkė, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol sugyventinės veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs. Sugyventinei iškvietus policiją, jis buvo parą laikinai sulaikytas. Po nusikaltimo įvykio socialinių darbuotojų siūlymu jis ėmė lankyti AAA užsiėmimus, kad įveikti polinkį į alkoholį ir visiškai jo atsisakyti, nuo įvykio vakaro alkoholio nevartojantis visiškai, artimiausiu metu turėtų pradėti dirbti pagal sutartį su Darbo birža.Nukentėjusioji R. M. teisme patvirtino, jog kad sugyventinis kaltinamasis, grįžęs iš sulaikymo, ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, auginantys vaikus, kaltinamasis ėmęs lankyti AAA susirinkimus, visiškai nevartoja alkoholio, greitu laiku pradės dirbti, todėl ji tikinti, kad jis daugiau nenusikals, prašanti jį atleisti nuo atsakomybės jiems susitaikius.

Duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str. tvarka, nukentėjusi R. M. nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis Ž. B. teisme (b. l. 11-13).

2018-04-06 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, iš jo patenkama į koridorių, jo dešinėje yra virtuvės patalpa, ji apstatyta baldais, buitine ir šildymo įranga, aplinka tvarkinga (b. l. 6-8).

2018-04-06 policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios R. M. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) jai sudavęs rankos plaštaka per veidą (kairį skruostą), dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, susijaudinusi, verkianti, ant jos kairiojo skruosto veide matėsi sumušimas (patinimas) ir paraudimas. Kaltinamasis neneigė ir patvirtino, jog sudavė plaštaka nukentėjusiai per veidą (b. l. 21-24).Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2018-04-06 d., 22.30 val. laiku pristatytam į policijos įstaigą kaltinamajam Ž. B. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 2,13 prom. girtumas (b. l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamojo Ž. B. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.Nukentėjusios R. M. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, suduodamas jai plaštaka per veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas plaštaka per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis rankos plaštaka per veidą, sukėlęs nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo sumuštas, patinęs ir paraudęs), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu kaip partneriai gyvena jau maždaug 15 metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu susilaukė ir augina 5 bendrus nepilnamečius vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis Ž. B. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo veiksmo ir juo nukentėjusiai sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleistas iš policijos įstaigos) pats savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja visiškai susitaikė ir toliau kartu gyvena, kasdien veda bendrą ūkį, augina bendrus vaikus, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaltinamasis nors anksčiau buvo vieną kartą teismo teisiamas, tačiau teistumas yra senokai išnykęs, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 str. 6 d.) jis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą. Nors jis turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. tačiau ji jam buvo paskirta daugiau nei prieš 1,5 metų, per šį laiką naujų nusižengimų nefiksuota. Kaltinamasis ieškojosi nuolatinio darbo per Darbo biržą, pagal profesinio mokymo (perkvalifikavimo) sutartį su šia įstaiga baigė profesinį mokymą ir artimiausiu metu turi pradėti dirbti. Kita vertus, jis priklausomybės ligų gydytojo nedispancerizuotas, yra motyvuotas visiškai nebevartoti alkoholio, dirbti ir daugiau nenusikalsti, po nusikaltimo pats savo inciatyva pradėjo dalyvauti visuomeninėje AAA veikloje, visiškai atsisakė ir nebevartoja alkoholio - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei praktiškai minimalių neigiamų pasekmių nukentėjusios sveikatai įvertindamas ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat atsižvelgdamas į teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjos ir pačios nukentėjusios prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, tenkinti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 str. 5 d.). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikaltimo įvykio duoda pakankamą faktinį pagrindą teismui manyti, kad jau vien jo nusikaltimo fakto iškėlimas aikštėn ir šios bylos procesas, įskaitant bylos teisminį nagrinėjimą, padarė pakankamą pozityvų poveikį kaltinamojo nuostatoms ir elgesiui, kad jis laikysis teisės normų ir daugiau nenusikals ir be tokių baudžiamojo poveikio priemonių jam paskyrimo, juolab, kad jų (BK 67 str. 2 d.) paskyrimas neproporcingai suvaržytų kaltinamajam galimybes tinkamai rūpintis ir išlaikyti savo 5 nepilnamečius/mažamečius vaikus, pradėti dirbti ir tinkamai vykdyti sutartimi su darbo birža prisiimtus įsipareigojimus bei kt. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 str. str.) kaltinamajam taip pat neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.Kaltinamajam Ž. B. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 4 d. d., bei Lietuvos Respublikos BK 38 str.,

nusprendžia:

Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamojo poveikio priemonių Ž. B. neskirti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas A. V.