- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-55-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pran.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., Valstybės
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. įmonės atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialui ir A. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. įmonė 2008-03-19 pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą: pastatą – 6 ir 7 modulį, esantį ( duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2008-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė, jog R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą – 6 ir 7 modulį, esantį ( duomenys neskelbtini).
Šiaulių apygardos teismas 2009-02-17 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
R. V. įmonė 2009-06-23 pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008; išjungti iš bylos suinteresuotą asmenį A. K., patraukti byloje suinteresuotais asmenimis Šiaulių apskrities viršininko administraciją bei V. V.; panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-06-15 nutartį ir priimti naują sprendimą: nustatyti, kad R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamą daiktą: pastatą - 6 ir 7 modulį, esantį ( duomenys neskelbtini). Prašė prašymą išnagrinėti ir naują sprendimą priimti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, jog iki šiol įstatymų nustatyta tvarka nėra ginčijamas ar užginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, o tai sudaro pagrindą rašytiniam procesui pagal LR CPK 533 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo R. V. įmonės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 vadovaujantis LR CPK 70 str. perduota nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į prašymą prašė netenkinti pareiškėjo R. V. įmonės prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008. Nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai dėl neįtrauktų įbylą asmenų yra inicijuoti pareiškėjo, kuris pats pradėjo civilinį procesą, dalyvavo pats byloje ir dabar prašo atnaujinimo už kitus asmenis, neturėdamas tų kitų asmenų įgalinimų ir tokių asmenų įtraukimas ar neįtraukimas neturi jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui. Prašymas yra ne tik nepagrįstas, bet dar ir jame nurodytos faktinės aplinkybės yra neteisingos. Pareiškėjas nurodo, jog moka nuomos mokestį už naudojamos žemės sklypą. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis žemės sklypas būtų suformuotas ir išnuomotas pareiškėjui, bei nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų mokėjęs kokius tai mokesčius valstybei, susijusius su pastato ir valstybinės žemės naudojimu. Kol nėra išspręstas ginčas dėl pastato egzistavimo/neegzistavimo fakto, tol yra sustabdyti bet kokie žemės sklypo formavimo, planavimo darbai, o taip pat ir mokesčių mokėjimas už žemę. Pareiškėjo inicijuojamas proceso atnaujinimas - tai yra akivaizdus bylos vilkinimas dėl pastato teisinės registracijos ir dar kartą bandymas stabdyti bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimo procesu į žemę šioje vietovėje A. K..
Suinteresuotas asmuo R. P. D. atsiliepimu į prašymą nurodė, kad dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1497-362/2008 jokių reikalavimų nereiškia ir iš anksto sutinka su bet kokiu teismo priimtu sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno CPK 366 str. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl atnaujinti procesą atsisakė. Be to, apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjas praleido ir CPK 368 str. 1d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. įmonė prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: įtraukti į apeliacinį procesą Šiaulių apskrities viršininko administraciją, V. V. bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 365 str. 1 d. nuostatas. Teismas visiškai nevertino teismo sprendimų įtakos asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti, o apsiribojo nepagrįstu teiginiu, kad jie patys turi kreiptis į teismą teisminės gynybos.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 368 str. 1 d. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nei vienas iš trijų teismų sprendimų nebuvo įteikti nei Šiaulių apskrities viršininko administracijai, nei V. V., todėl proceso atnaujinimo termino eiga šiuo atveju net neprasidėjo. Teismas neįtraukė į proceso atnaujinimo klausimo svarstymą suinteresuotais asmenimis minėtus asmenis, nors pareiškėjo atstovas to prašė.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 str. 3 d. nuostatas, nes neanalizavo, ar yra 366 straipsnio 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, ar jo nėra.
4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. K. bylinėjimosi išlaidas, išrado nenumatytą CPK bylinėjimosi išlaidų kompensavimo mechanizmą, spręsdamas ne bylą iš esmės, o spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. K. prašo palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties teisėtumu bei pagrįstumu pagal apelianto pateiktus argumentus.
Teisinio ginčo esmę sudaro dvejopo pobūdžio klausimų išsprendimas: 1) ar egzistuoja pagrindas procesui atnaujinti pagal pareiškėjo R. V. įmonės paduotą teismui prašymą dėl neįtrauktų į bylą asmenų, - Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir R. V. sutuoktinės V. V. neįtraukimo į bylą, 2) ar kasacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiam Teismui nepriskirtus šio teismo kompetencijai klausimus (dėl fakto, nuspręsdamas, kad nekilnojamasis turtas yra tik kilnojamieji daiktai) (3 t., b. l. 4-6).
Atsiliepimas
Telšių rajono apylinkės teismas, teismo posėdyje išsiaiškinęs bylos dalyvių prašymo bei atsiliepimų esmę, 2009-10-05 nutartimi procesą atnaujinti atsisakė (LR CPK 370 str. 3 dalis). Byla išnagrinėta teismo procese, pranešus ir dalyvaujant proceso šalims ir jų atstovams, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas prašymą procesinės teisės normų pažeidimo apylinkės teismas nepadarė ir tinkamai laikėsi prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo procedūrinės tvarkos, kurią reglamentuoja LR CPK 370 str. nuostatos. Taigi apelianto skundo argumentai, apeliuojantys į procedūros pažeidimus pagal LR CPK 370 str. nuostatas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kartu kolegija primena, kad šioje proceso stadijoje, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalies pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nepraneša apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškime nurodytiems, tačiau neįtrauktiems į bylą asmenims, jų nekviečia, o tik analizuoja, ar yra pagrindas procesui atnaujinti pagal pareiškime nurodytus faktus, ir ar egzistuoja nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas, įvertindamas, ar nėra praleistas įstatyme nustatytas terminas tokiam prašymui paduoti. Tik vėliau, teismui atnaujinus procesą prašyme nurodytais argumentais (dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių pažeidimo), apie bylos nagrinėjimą yra informuojami ir kviečiami neįtrauktieji asmenys ir užtikrinamas tolesnis jų dalyvavimas jau atnaujintame procese. Todėl pagrįstai šioje prašymo nagrinėjimo stadijoje, kurioje tik buvo svarstoma, ar egzistuoja pagrindas procesui atnaujinti, pareiškėjo nurodyti nepatrauktieji asmenys nebuvo kviesti ir nebuvo įtraukti į bylą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina ir tai, kad patys pareiškėjo įvardinti neįtrauktieji asmenys tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas – R. V. įmonė nėra teisiškai įgaliotas asmuo tokius prašymus pateikti už kitus asmenis. Šiame kontekste teisėjų kolegija primena, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, tačiau šis proceso atnaujinimo pagrindas turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su CPK 365 straipsnio 1 dalimi, kurioje konstatuojama, kad būtent į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė šiuo pagrindu paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje. Tokio prašymo šie asmenys nepateikė, o kiti asmenys, neturėdami įgaliojimu patvirtinto teisinio pagrindo už juos tokio prašymo pateikti negalėjo.
Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai V. V. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai teismo sprendimai nebuvo ir neprivalėjo būti įteikti, nes jie nebuvo šios bylos šalys. Šio prašymo nagrinėjime kaip tik teismas ir sprendė, ar minėti asmenys turėjo būti bylos šalimis, ar teismo sprendimai (nutartys) kuo nors paliečia jų teises ir teisėtus interesus, ar teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009-06-15 nutartyje), kurią prašoma panaikinti, yra pasisakyta ir ar yra nuspręsta dėl šių asmenų teisių ir pareigų.
Grįžtant prie bylos procesinių dokumentų – konkrečiai prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutarties, dėl kurios prašoma proceso atnaujinimo, akivaizdu, kad joje nėra aptarta, nėra pasisakyta, nėra nuspręsta dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos, kaip valstybinės žemės valdytojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valdymo teisių, nei dėl šio žemės sklypo teisinio statuso ar kitų pasikeitimų šio žemės sklypo naudojimo ar valdymo prasme, taigi nėra nuspręsta dėl pareiškėjo nurodyto neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, susijusių su nagrinėtu klausimu.
Dėl V. V., kaip R. V. sutuoktinės, neįtraukimo į bylą, kolegija, civilinės bylos duomenų pagrindu konstatuoja, jog bylą dėl daiktinių teisių į pastatą iniciavo pats pareiškėjas – R. V. įmonė. Taigi pats pareiškėjo atstovas R. V. turėjo pareigą nurodyti byloje galimus suinteresuotus asmenis, tačiau jis V. V., kaip suinteresuoto asmens, kuriam gali kilti kokių nors teisinių padarinių, nenurodė ir į bylos nagrinėjimą įtraukti neprašė.
Sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų ir apeliaciniame skunde pakartotų teiginių dėl V. V. teisių ir pareigų, kolegija konstatuoja, kad žemės subnuomos sutarties pabaiga yra nurodyta sutartyje – 2002-12-31 ( b.l. 38). Žemės subnuomos sutartis buvo sudaryta tarp R. V. įmonės ir bankrutuojančios įmonės „ Nuklonas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo - 2009-06-15 nutarties turinio analizė leidžia teigti, kad šis teismas nesprendė ir neanalizavo nei žemės sklypo valdymo, nei žemės nuomos ar subnuomos teisinių santykių, nei jų tęstinumo. Netyrė ir neanalizavo žemės nuomos (subnuomos) mokesčių mokėjimo klausimų. Teismas sprendė ir pasisakė tik dėl R. V. įmonės teisių į pastatą - į statinį daiktinių teisių pagal įgyjamąją senatį. Todėl nei galimas, nei būsimas žemės subnuomos mokesčių perkėlimas sutuoktinei V. V. nėra minėtu teismo sprendimu nei aptartas, nei išspręstas, nei dėl jų kokiu nors būdu nuspręsta. Pareiškėjo pareiškimas, panaikinus žemesniųjų teismų procesinius sprendimus buvo atmestas, o jo atmetimu, jokios teisės bei pareigos nebuvo nei sukurtos, nei jos atsirado. Taigi minėtas teismo procesinis sprendimas jokios įtakos neturi ir negali turėti ateityje pareiškėjo nurodyto asmens - V. V. teisėms, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šio asmens neįtraukimu į bylą buvo pažeistos jo teisės. Be to pagal bylos duomenis ir pats pareiškėjas nenurodo jokių nesumokėtų žemės nuomos mokesčių ar likusių žemės nuomos (subnuomos) mokesčių reikalavimų, kurie ateityje galėtų atsirasti kaip jo sutuoktinio pareiga. Dėl pasakyto seka išvada, jog nėra pagrindo pripažinti šio asmens galimą ateityje ar egzistuojantį teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimą.
Todėl kolegija pasikartoja, kad minėtu procesiniu teismo sprendimu (nutartimi), teismas nieko nesprendė ir nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti šiuos asmenis neįtrauktais į bylos nagrinėjimą LR CPK 366 straipsnio 1dalies 7 punkto pagrindu.
Dėl apelianto argumentų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo darbo apmokėjimo sąnaudoms kompensuoti, nes prašymo nagrinėjimas buvo paskirtas į teismo posėdį ir nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Į teismo posėdį vyko ir dalyvavo suinteresuoto asmens atstovas, kuris susitarimo ribose atliko teisinės pagalbos teikimo darbą, surašydamas procesinius dokumentus. Bylos procesas užbaigtas, priimant teismo procesinį sprendimą (2009-10-05 nutartis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė LR CPK 88 str. 1d. 6 punktą ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisė iš pareiškėjo. Todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestas, nes pralaimėjusi teisinį ginčą šalis privalo padengti kitos šalies patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Šias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, todėl apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto priteisimo pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
Teisėjų kolegija, nutartyje nurodytais motyvais pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta ir nurodo, jog tikrindama teismo priimto CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvada, jog pagal pareiškėjo prašymą nebuvo įrodytas teisinis pagrindas procesui atnaujinti. Kartu pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas labai atsakingai, atsargiai ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismų sprendimų vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nuta r i a:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 dienos nutartį palikti nepakeistą.