Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-11 · Administracinė byla Nr. AS-575-235-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
AS-575-235-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS575-235/2009Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. K. (toliau - ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. raštą Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ (toliau - ir raštas Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1), ir atstatyti teisę netrukdomai valdyti butą adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka raštu Nr. A51-23041-(25.1-ŪKI), kuriuo ji įpareigota iki 2008 m. lapkričio 24 d. atlaisvinti butą adresu (duomenys neskelbtini) ir buto raktus priduoti VšĮ ,,Vilniaus butai“ adresu (duomenys neskelbtini), kadangi priešingu atveju bus keldinama teismine tvarka, išieškant visas keldinimo išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. rašto Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ panaikinimo nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).

Teismas, vertindamas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. rašto Nr. A51-23041-(25.1-ŪKI) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ teisinę prigimtį, pabrėžė, jog šiuo raštu: pirma, įformintas vertinimas, kad pareiškėjos šeima prarado teisę į socialinio būsto nuomą; antra, konstatuojamas faktas, kad savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2008 m. rugsėjo 17 d. išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą sudaryti nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nusprendė prašymui nepritarti, o keldinti pareiškėją iš buto; trečia, prašoma geranoriškai iki 2008 m. lapkričio 24 d. atlaisvinti butus (duomenys neskelbtini), ir butų raktus priduoti VšĮ „Vilniaus butai“ adresu (duomenys neskelbtini), nes priešingu atveju pareiškėja būtų keldinama teismine tvarka išieškant iš pareiškėjos visas keldinimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad rašte Nr. A51-23041-(25.1-ŪKI) nėra įtvirtinta nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip įtakojamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjos teisės ir/ar teisėti interesai; minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu. Rašte Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) tėra įtvirtinamas ketinimas pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, išreikštas prašymu geranoriškai iki 2008 m. lapkričio 24 d. atlaisvinti butus (duomenys neskelbtini), o taip pat įspėjimu, kad priešingu atveju pareiškėja būtų keldinama teismine tvarka išieškant iš jos visas keldinimo išlaidas. Būtent todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. rašto Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ negalima laikyti administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. spalio 6 d. redakcija), kuriame įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis), jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis), jog individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis), prasme. Todėl ir ginčo, kuris kilęs šioje administracinėje byloje, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, prasme negalima laikyti kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, remiantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Minėtos nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu; tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008). Teismas pažymėjo, kad šios administracinės doktrinos nuostatos taikytinos, kuomet administracinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau, kai yra konstatuojama, jog ginčas kilęs ne dėl administracinio akto panaikinimo, kad šis ginčas nėra dėl teisės viešojo administravimo srityje, tuomet administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8 -467/2007).

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą - patenkinti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai pritaikė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį. Pagal šiuos straipsnius kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

2. Šioje byloje teismas neatliko savo vaidmens, ignoravo sisteminius, grubius, tęsiančius pažeidimus viešojo administravimo srityje, kadangi neapgynė neįgalios pareiškėjos teisių, kuri varoma į gatvę, nes prarado teisę į socialinio būsto nuomą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip vieną iš argumentų, nurodė į antspaudo nebuvimą rašte, tačiau tai nedaro individualų administracinį aktą negaliojančiu arba nesukeliančiu pareiškėjos atžvilgiu neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes bei ištyręs byloje esančius įrodymus pagrįstai nusprendė, jog byla nutrauktina, kadangi ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus rašte nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros teisės ar pareigos. Jis yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjai nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kadangi jame tėra įtvirtinamas ketinimas pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu jos šeima, neturinti teisės į socialinio būsto nuomą, geranoriškai neišsikels iš nuomojamo savivaldybės socialinio buto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-357/2009 nurodė, jog bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas ABTĮ 15 straipsnyje. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. O tai reiškia, kad administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). ABTĮ 92 straipsnis numato, kad panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Atkreipia dėmesį, kad teismui pripažinus skundžiamą Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai neatsirado ir jokios jos teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo matyti, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. raštą Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“, ir atstatyti teisę netrukdomai valdyti butą adresu (duomenys neskelbtini).

ABTĮ taikymo požiūriu nurodyti pareiškėjos skundo pagrindas ir dalykas yra reikšmingi sprendžiant klausimą, ar pareiškėjos skundžiamas dokumentas pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi nepagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 22 d. rašto Nr. A51-23041-(25.1-ŪK1) „Dėl butų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas kilęs ne dėl administracinio akto panaikinimo, kad šis ginčas nėra dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme (šio įstatymo 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimo, todėl jos skundas negali būti vertinamas kaip nepriskirtinas administraciniam teismui. Pareiškėjos skunde neišdėstytas aiškus civilinis reikalavimas, todėl teismingumo problema nekyla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjos skundą, nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos skunde teismui nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo nustatyti iš esmės nagrinėdamas bylą. Tai, jog skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet ne nutraukti bylą (2007 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17 -583/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas