Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, nuteistajam A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 str. 2 d. – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2008-12-05 iki 2009-03-05 įskaitytinai. Nukentėjusiojo. R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir nukentėjusiajam R. K. iš M. V. ir A. S. priteista atlyginti 55100 Lt turtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir laisvės atėmimo bausme nuteistas M. V., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir M. V. nuteisti už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 13 val., Kupiškio r.,(duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pro duris įsibrovė į patalpą – R. K. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą - R. K. priklausantį turtą: 600 Lt vertės motopjūklą „Stihl 180MS“, 100 Lt vertės mobilųjį telefoną „Sharp“, bendros 6 litų vertės 2 aliumininius puodus su dangčiu ir aliuminį dubenį, 15 Lt vertės mobilaus telefono baterijos įkrovėją, 6 Lt vertės dildę „Stihl“, viso pagrobė R. K. priklausančio turto už 727 Lt. Po to, siekdami sunaikinti vagystės pėdsakus, sandėliuke uždegę senus drabužius, tyčia padegė R. K. gyvenamąjį namą ir tokiu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam R. K. 55 000 Lt vertės turtinę žalą.

Nuteistasis A. S. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei panaikinti priteistos turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad kaltu prisipažino iš dalies. Neneigia padaręs vagystę. Dėl turto sunaikinimo kaltu neprisipažino, todėl mano, kad teismas nepagrįstai priteisė jam atlyginti turtinę žalą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas V. Kazlauskas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras teismo posėdyje prašo iš dalies pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį ištaisant rezoliucinėje dalyje esančią klaidą dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio už veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą ir netaikyti jo atžvilgiu BK 27 str. normos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo A. S. kaltei pagrįsti. Šie duomenys gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Byloje nėra duomenų, kad paminėtas reikalavimas būtų buvęs pažeistas.

Nuteistasis A. S. neginčija kaltės dėl vagystės, bet nesutinka su jo nuteisimu dėl turto sunaikinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. K., liudytojų K. A., G. V., nuteistojo M. V. parodymais, protokolu – pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų apžiūros protokolais, akistatos protokolu ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu konstatavo, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Nors nuteistasis A. S. neprisipažįsta padegęs namą nurodydamas, kad tai padarė M. V., tačiau ir iš jo duotų parodymų (1 t., b.l. 119) matyti, kad jis kartu su M. V. buvo namo viduje, M. V. padavė degtukus, matė, kaip M. V. atnešė senus drabužius ir po jais pakišęs degantį popierių, juos uždegė. A. S. pripažino, kad net nebandė nutraukti neteisėtų A. V. veiksmų, nebandė gesinti užsidegusių drabužių, nepranešė apie kilusį gaisrą, kartu su A. V. pasišalino iš degančio namo. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei nuteistojo A. S. paaiškinimus darytina išvada, kad A. S. aukščiau nurodytais konkliudentiniais veiksmais veikė kaip bendravykdytojas sunaikinant didelės vertės svetimą turtą. Nuteistojo A. S. skunde pateiktas savo nusikalstamų veiksmų interpretavimas vertintinas kritiškai, nes nėra logiškas, prieštarauja kitiems įrodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. S. padarytas nusikalstamas veikas, teismas skirdamas jam bausmes netinkamai pritaikė BK 27 str., 58 str.(1961 m. BK redakcija) straipsnių nuostatas, reglamentuojančias teistumo ir nusikaltimo recidyvo institutus, todėl netinkamas šių teisės normų pritaikymas sutrukdė priimti teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. padarymą A. S. skirdamas bausmes nurodė, kad teistumai jam nėra išnykęs ir, kaip recidivystui (BK 27 str.), už abi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. buvo nuteistas 2002-08-26 už nusikaltimą, numatytą BK 111 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2005-06-30. Už minėto nusikaltimo padarymą teistumas išnyksta praėjus penkeriems metams po realaus bausmės atlikimo (BK 58 str. 1 d. 5 p, 1961 m. redakcija). Tačiau A. S. pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos” 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmė sumažinta 1/5, t.y. 7 mėn. 25 d., galutinė bausmė 2 metai 10 mėn. 5 d. laisvės atėmimo. Pagal BK 58 str. 1 d. 4 p. (1961 m. BK redakcija) asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, teistumas už nusikalstamos veikos padarymą išnyksta praėjus trims metams po realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sprendžiant nusikaltimų recidyvo klausimą būtina nustatyti, ar nuteistasis tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui, kada asmuo laikomas teistu. Kaip matyti, A. S. teistumas išnyko 2008-06-30, o skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamos veikos – vagystė ir didelės vertės svetimo turto sunaikinimas buvo padarytos 2008-08-28. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai konstatavęs, kad A. S. padarė naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus neišnykus teistumui, neteisingai nurodė, kad jis yra recidyvistas, ir remdamasis BK nuostatomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles, kaip recidyvistui už padarytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, todėl remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 328 str. 1 ir 2 punktais, nuosprendis dalyje dėl bausmių skyrimo keistinas ir A. S. skirtinos savo rūšimi ir dydžiu kitos bausmės. Teismas, skirdamas A. S. bausmes atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į asmenybę ir į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. A. S. padarė du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, antras padarytas nusikaltimas - tyčinis padegimas sukėlė sunkias pasekmes ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praktiškai dėl menkavertės priežasties – tam, kad nuslėpti 727 Lt vertės turto vagystę, buvo sudegintas visas gyvenamasis namas ir asmuo, neturintis nuolatinio pragyvenimo šaltinio paliktas be gyvenamosios patalpos, kurios faktiškai įsigyti neturi jokių galimybių. A. S. anksčiau teistas du kartus (1 t., b.l. 135-137), teistumai išnykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 138-140), niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio (1 t, b.l. 144), seniūnija apie jį pagal nurodytą gyvenamąją vietą duomenų nepateikė (1 t., b.l. 141). Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę ( 727 Lt), į tai, kad didesnė dalis turto rasta ir grąžinta nukentėjusiajam, kad A. S. vagystės padarymo metu buvo neteistas, jam už veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą tikslingiausia skirti sankcijoje numatytą vieną iš bausmių rūšių – arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d. padarė tuoj po to, kai įvykdė vagystę bei tam, kad ją nuslėpti, į sunaikinto turto vertę ( 55 000 Lt) bei į sukeltas pasekmes nukentėjusiajam – jis liko be gyvenamosios patalpos, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydžius teismas atsižvelgia į tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą yra viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti ir veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), todėl jam skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas didesnis nei numatytas šios bausmės vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. padarymą yra dvi auksčiau paminėtos A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad A. S. nusikalto išnykus teistumui, atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 str.), jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Prokuroras teismo posėdžio metu teisingai nurodė apie skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią klaidą dėl A. S. už veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau jo prašymas ištaisyti ją paliekamas nenagrinėtinas, nes nuosprendis dalyje dėl bausmių skyrimo keistinas.

Nuteistasis A. S. nesutinka su priteistos turtinės žalos atlyginimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. S. kaltu, pagrįstai pripažino, kad jis privalo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą (BPK 109 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą – 55 100 Lt, sudaro 100 Lt žala dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Sharp“ ir 55 000 Lt žala dėl sunaikinto didelės vertės turto (sudeginto namo). Kolegija konstatuoja, kad teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti atlyginti padarytą 55 100 Lt turtinę žalą solidariai ir iš A. S., nes tokia žala buvo padaryta ir dėl jo nusikalstamų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino padaręs žalą ir žadėjo ją atlyginti. Nukentėjusiojo įvertinta jam padaryta turtinė žala yra realiai galima ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nes buvo sunaikintas esminis žmogaus turtas - gyvenamasis namas. Todėl panaikinti A. S. priteistos turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 punktais

nusprendžia:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio įžanginės ir motyvuojamosios dalių pašalinti teiginį, kad A. S. nusikalto būdamas teistas.

Pagal BK 178 str. 2 d. nuteistajam A. S. skirti 60 parų arešto bausmę.

Pagal BK 187 str. 2 d. nuteistajam A. S. skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.