- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- T-167-853/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44796-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. N1-90-215/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę sumažintą bausmę laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, o D. L. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėja A. S. 2016-10-17 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. N1-90-215/2016 ir priteisti iš kaltinamojo D. L. 111,98 Eur, o iš kaltinamojo R. P. 55,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, gavusi advokato A. R. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2016-06-14 20.14 val. pateikė elektroniniu paštu (mazeikiu.rajono@teismas.lt) Mažeikių rajono apylinkės teismui 2016-06-14 pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6865, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas D. L.. Taip pat, Tarnyba gavusi advokatės L. Ž. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2016-04-01 15.36 val. pateikė elektroniniu paštu (mazeikiu.rajono@teismas.lt) Mažeikių rajono apylinkės teismui 2016-03-30 pažymą Nr. (2.19)NTP-7-3498, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas R. P.. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Mažeikių rajono apylinkės teismui buvo pateiktos laiku, kadangi posėdis prasidėjo 2016-07-14 10.00 val., o pažymos teismui pateiktos 2016 m. balandžio 1 d. 15.36 val. ir 2016 m. birželio 14 d. 20.14 val., tačiau teismas 2016-07-14 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog kaltinamiesiems D. L. ir R. P. ginti teisme būtinas gynėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kadangi nagrinėjama byla dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis A. R. buvo ginamas A. P., siekiant nepažeisti teisingumo principo bei baudžiamojo proceso normų D. L. ir R. P. taip pat buvo paskirti gynėjai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. N1-90-215/2016, kaltinamąjį R. P. parinkta ginti gynėja advokatė L. Ž., o D. L. parinktas ginti gynėjas advokatas A. R..
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 7, 11, 14.1.1, 14.1.2.1 punktais, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas Nr. NTP-7-6865, patvirtinančią 111,98 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme bei Nr. NTP-7-3498 patvirtinančią 55,01 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Nagrinėjamu atveju, A. R. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeistos baudžiamojo proceso normos bei tinkamas kaltinamųjų atstovavimas teisme, kaltinamiesiems R. P. bei D. L. taip pat buvo paskirti gynėjai.
Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Taip pat, pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, yra nedirbantis, neturintis asmeninių pajamų, todėl neturi galimybės atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo R. P. netenkintinas. Teismas, vertindamas Tarnybos prašymą priteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatė, kad D. L. 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbantis, gaunantis pajamas, todėl turi galimybę atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo D. L. tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.
Iš nuteistojo D. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) priteisti 2016-06-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-90-215/2016 nepriteistų - 111,98 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 98 euro centus) - antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Likusioje dalyje prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.