Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl Tarnybos 2015-12-04 sprendimo Nr. SPRE-3007 ir VSDFV 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1112 neteisėtumo nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2014-10-31 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, buvo įtrauktas į valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas. Už pareiškėją buvo mokami mokesčiai, todėl, remiantis Reglamento EB Nr. 883/2004 nuostatomis, pareiškėjui turi būti garantuojama teisė į socialinę apsaugą. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2010-02-18 patikrinimo aktas, 2012 m. mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu neturi jokios įrodomosios galios, nes patikrinimai buvo atlikti UAB „Suzan Mars“ atžvilgiu, o ne pareiškėjo. Priimti sprendimai grindžiami išimtinai bendrovės ekonominės logikos nebuvimu. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2012-06-06 raštu, 2010 m. joks Bendrovės patikrinimas nebuvo atliktas. Pažymėjo, kad pareiškėjas bendrovėje UAB Suzan Mars“ dirba nuo 2011-04-01, todėl Tarnyba net ir turėdama duomenis apie Darbo inspekcijos atliktą tyrimą, vis tiek pareiškėją įtraukė į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą, kas reikštų, kad pareiškėjui pagrįstai buvo taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Bendrovės patikrinimas nebuvo atliktas ir 2015 metais (nepavykus susisiekti su Bendrovės atstovais), todėl darytina išvada, kad Tarnybos ir VSDFV raštai priimti remiantis tikrovės neatitinkančia informacija. Pažymėjo, kad apie tai, jog UAB „Suzan Mars“ vykdė veiklą Lietuvoje ir pareiškėjas joje dirba patvirtina 2014 m. atliktas operatyvinis patikrinimas, įformintas pažyma Nr. (4.65)-FR1042-7773. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nesurinko objektyvių duomenų, kad pareiškėjas UAB „Suzan Mars“ nedirbo.

Dėl Tarnybos 2015-12-04 sprendimo Nr. (7.16)S2-42253 ir VSDFV 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1109 neteisėtumo nurodė, kad Tarnyba priimdama šiuos sprendimus nepagrįstai nesivadovavo Reglamentų EEB 883/2004 ir 987/2009 nuostatomis, nes būtent juose yra aiškiai nustatyta, kad asmeniui taikomi tos valstybės narės socialinės apsaugos įstatymai, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį. Pareiškėjo darbo sutartys, sudarytos su UAB „Almand“ ir UAB „Martenas“, nėra panaikintos yra galiojančios, todėl pareiškėjui turėtų būti taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Atsakovas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų skyrius atsiliepimo (b. l. 61–66) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl Tarnybos 2015-12-04 sprendimo Nr. SPRE-3007 ir VSDFV 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1112 teisėtumo nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2010-02-18 atliko Bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė jokios veiklos nevykdė, o įdarbinti Lenkijos piliečiai, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario mėn. atliko pakartotinį patikrinimą. Bendrovės nurodytu adresu rasti nepavyko, susisiekti su Bendrovės direktore, bei atlikti patikrinimą Bendrovės patalpoje taip pat nepavyko. Direktorė buvo įpareigota pateikti su Bendrove susijusius dokumentus, tačiau dokumentų nepateikė, pati į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių neatvyko. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius taip pat atliko Bendrovės patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-30. Po atlikto tyrimo Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius padarė išvadą, kad Bendrovė įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunant mažas pajamas, o tai įrodo, kad Bendrovė ekonominių tikslų neturinti ir įkurta ne ekonominių tikslų siekimui, o tikslu įdarbinti kuo dagiau Lenkijos fizinių asmenų. Tuo pagrindu Tarnyba, įvertinusi surinktų įrodymų visumą, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus bei nustatė, kad pareiškėjui darbo sutarties su Bendrove galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos teisės aktai.

Dėl Tarnybos 2015-12-04 sprendimo Nr. (7.16)S2-42253 ir VSDFV 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1109 teisėtumo nurodė, kad Reglamento EEB 883/2004 13 str. 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, t. y. nereiškia, kad asmuo turi atitikti tik formaliuosius reikalavimus (pasirašyti sutartį, mokėti mokesčius ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai nebuvo pateikti įrodymai palyginimui apie pareiškėjo darbą Lenkijoje, todėl skundžiamu sprendimu sutarčių, sudarytų su UAB „Almand“ ir UAB „Martenas“, galiojimo laikotarpiu pareiškėjui buvo nustatyta Lenkijos socialinio draudimo taikytina teisė. Tarnyba priimdama sprendimą rėmėsi Darbo inspekcijos 2015-12-14 rašte Nr. SD-25-15309 nurodyta informacija (nenustatyta, kad minėtos bendrovės vykdytų realią veiklą Lietuvoje).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 108–112) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Tarnyba tinkamai įvertino, jog pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 str. 3 d., o Tarnybos skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Nustatyta, kad skundžiamus sprendimus pareiškėjas gavo 2016-03-01 (b. l. 25). Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2016-03-22, t. y. praleidęs 1 dieną skundui paduoti. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad gavus skundžiamus sprendimus teisinių paslaugų sutartį su advokatu pavyko sudaryti tik 2016-03-21 (paskutinę skundo pateikimo teismui dieną, b. l. 10). Pareiškėjas yra Lenkijos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijoje. Pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, todėl privalėjo ieškoti atstovo kalbančio lietuvių kalba bei gebančio išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį bei esmę. Tokio asmens suradimo galimybė buvo apsunkinta.

Skundas teismui buvo paduotas vėliau nei per 20 dienų nuo skundžiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų pareiškėjui įteikimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas objektyviąsias aplinkybes, kaip tai, kad pareiškėjas yra Lenkijos pilietis, kurio gyvenamoji vieta Lenkijoje, nemokantis lietuvių kalbos, kas atitinkamai galėjo pareiškėjui apsunkinti galimybę iš karto suprasti gautų lietuvių kalba parengtų dokumentų turinį, todėl pareiškėjas pirmiausia turėjo surasti atstovą kalbanti lietuvių kalba, taip pat, įvertinus tai, kad pareiškėjas, esant tokioms aplinkybėms, gana operatyviai ėmėsi veiksmų siekiant apginti savo pažeistas teises (paskutinė skundo teismui pateikimo diena – 2016-03-21, sutartis su advokatu dėl teisinės pagalbos sudaryta 2016-03-21, skundas teismui išsiųstas 2016-03-22), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015-12-04 sprendimo Nr. SPRE-3007, 2015-12-04 sprendimo Nr. (7.16)S2-42253, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1112 bei 2016-02-24 sprendimo Nr. (1.45)I-1109 teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamo ginčo esmė, socialinės apsaugos sistemos taikytinų teisės aktų nustatymas asmenims laisvai judant Europos Bendrijoje, kai asmuo pagal darbo sutartį dirba vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių (nuo 2010-05-01) socialinę apsaugą koordinuoja Reglamentas (EB) Nr. 883/2004; Reglamentas (EB) Nr. 987/2009; 2012-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 465/2012); taip pat VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, neatsižvelgiant į susijusių valstybių skaičių, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 465/2012 2 str. pakeitusiame Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalį nustatyta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Tvarkos aprašo 15 punkte (2014-12-19 redakcija) nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 dalis). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui, laikotarpiui nuo 2011-04-01 iki 2014-10-31, 2012-11-23 buvo išduoti A1 pažymėjimai (Nr.1215194 laikotarpiui nuo 2011-04-01 iki 2012-02-05, Nr. 1215195 laikotarpiui nuo 2012-02-07 iki 2012-04-01, Nr. 1215196 laikotarpiui nuo 2012-04-03 iki 2012-08-15, Nr. 1215198 laikotarpiui nuo 2012-08-17 iki 2012-09-13, Nr. 1215200 laikotarpiui nuo 2012-09-15 iki 2013-04-30), kaip asmeniui, kuris savarankiška veikla užsiimantis Lenkijoje, kartu tuo pačiu metu Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu, kuriam buvo išduoti panaikinti A1 Pažymėjimai, buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo ir atsakovės skirtingai vertinamų/įvertintų nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimta išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 dalis.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, išvada dėl A1 pažymėjimų panaikinimo buvo priimta atsakovei surikus medžiagą apie UAB „Suzan Mars“, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas, ekonominę veiklą. Atsakovė rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2010-02-18 atlikto patikrinimo medžiaga. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo, o įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai faktiškai Lietuvoje niekada nedirbo. Atsakovė taip pat rėmėsi ir VDI 2015 m. vasario mėn. pakartotinai atlikto patikrinimo duomenimis, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovės nurodytu adresu (Naugarduko g. 41, Vilnius) rasti nepavyko bei nepavyko susisiekti su Bendrovės direktore. Pagal direktorei išsiųstą kvietimą atvykti į VDĮ ir pateikti su darbuotojų santykiais Bendrovėje susijusius dokumentus, direktorė į VDĮ neatvyko, jokie dokumentai pateikti nebuvo. Atsakovė taip pat rėmėsi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-12-21 Bendrovės atlikto mokestinio tyrimo už laikotarpį 2009-06-04 iki 2012-06-30 nustatytomis aplinkybėmis. Mokesčių inspektoriaus atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir patalpų nuomos išlaidos. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kokiu būdu Bendrovės darbuotojai (iš Lenkijos) atvykdavo į darbą Lietuvoje (Darbo sutartyje pareiškėjo gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Lenkijoje, b. l. 27). Atitinkamai mokesčių administratorius darė išvadą, kad nėra ekonominės logikos darbuotojui vykti iš Lenkijos į Lietuvą, nes patiriamos kelionės išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas atlyginimas, o ir kelionės trukmė yra trigubai ilgesnė, nei dirbtas laikas Lietuvoje. Mokestinio tyrimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kas, kada ir kokias paslaugas teikė Lietuvoje. Apibendrindama surinktą medžiagą Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė, kad Bendrovė buvo įkurta ne ekonominių tikslų siekimui, o tam, kad joje būtų įdarbinta kuo daugiau Lenkijos Respublikos piliečių. Būtent minėtos faktinės aplinkybės buvo pagrindu ginčo sprendimui priimti.

Tvarkos aprašo 44.3 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo jei paaiškėja, kad nebėra Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų. Tvarkos aprašo II skyrius reglamentuoja pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems dviejuose ar daugiau valstybių narių atvejus ir tvarką. Šio skyriaus 15 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Valstybėje narėje – (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip ir šiuo atveju, atsakovė A1 pažymėjimus panaikino nustačiusi, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 str. 3 dalį.