Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis O. P. individualioje įmonėje miško pjovėju, deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, gyvenantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Š. 2014 m. liepos 13 d. apie 23.00 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė T. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai kaulų lūžį, nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

K. R. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. liepos 13 d. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), brolio Z. Š. namuose, šiuo metu jis pas jį gyvena, gėrė, nes šventė brolio gimtadienį, buvo atėję brolio draugai. Tos pačios dienos vakarą, apie 22 -23 valandą, į brolio namus įėjo T. B. kartu su savo dukra O. ir jos draugu . T. B. ieškojo savo sugyventinio E. T. B. pardėjo vaikščioti po visus namo kambarius ir ieškojo E., kuris buvo pasislėpęs nuo jos. Viename iš kambarių T. B. rado savo sugyventinį E., pradėjo ant jo šaukti. Tarp sugyventinių kilo konfliktas, jis pradėjo T. B. raminti, liepė jai eiti iš namų. Einant T. B. iš namų, koridoriuje jis ją pastūmė ir vieną kartą iš kumščio trenkė jai į nosį. Daugiau T. B. jis nieko nedarė ir kitaip jos nemušė. Po to kai T. B. išėjo į lauką, į namo koridorių įbėgo T. B. dukros draugas, kuris rankose turėjo pagalį, su kuriuo jam sudavė į akį ir ranką.Anksčiau su T. B. jokių konfliktų nėra turėjęs. Šiuo metu jis dirba, sutinka atlyginti ligonių kasos ir T. B. civilinius ieškinius .Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų padaręs. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Po kaltinamojo R. Š. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

K. R. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusiosios T. B. parodymais, kad 2014-07-13 apie 23 val. ji, kartu su savo dukra O. J. ir jos draugu S. T. atvažiavo į Pakruojo r., M. k., pas R. Š. į namus ieškoti savo draugo E. M. Įvažiavus į kiemą R. Š. name degė šviesa, todėl ji pabeldė į duris. Pabeldus matė, kaip jos sugyventinis iš vieno namo kambario perbėgo į kitą. Namuose tada šviesa užgeso. Jai dar kartą pabeldus į duris, jas atidarė R. Š. Iš išvaizdos matėsi, kad R. Š. yra neblaivus. Ji paklausė kur yra E. M., o R. Š. atsakė, kad jo namuose nėra. Tada ji pasakė, kad eina į kambarį pažiūrėti ar jis nemeluoja, o R. Š. atsakė, kad gali eiti ir ieškoti. Ji įėjo pro duris į vieną iš namo kambarių, pamatė ant vienos lovos gulinčią kažkokią jai nepažįstamą moterį, o kitoje gulėjo R. Š. brolis Z. Š. Jai einant į kambarį R. Š. visą laiką sekė iš paskos. Salione įėjusi pamatė ant lovos gulintį E. M. Priėjusi prie sugyventinio jį pakėlė nuo lovos, nes jis nemiegojo ir tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Visą laiką R. Š. vaikščiojo jai iš paskos ir konfliktą tarp jos ir draugo matė ir girdėjo. Po konflikto su savo draugu ji norėjo iš namo išeiti, tačiau jai einant iš to kambario pro virtuvę, virtuvėje prie jos pripuolė Z. Š. ir vieną kartą iš kojos spyrė į kairę koją, į šlaunį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kitą dieną atsirado mėlynė. Dėl tokio elgesio Z. Š. nusiskundimų neturi. Iš karto po to apsisuko ir iš virtuvės ėjo į lauką, tačiau nespėjus iš koridoriaus išeiti į lauką prie jos prišoko R. Š. ir vieną kartą iš kumščio trenkė į nosį, jai aptemo akyse ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio ji nepargriuvo, o tik pritūpė, nes bijojo, kad nugrius. Visą šį įvykį matė dukra O. J. ir jos draugas S. T., sugyventinis taip pat matė kaip R. Š. jai trenkė į nosį. 2014-07-16 kreipėsi į medicinos ekspertą, kad nustatytų sužalojimo sunkumo laipsnį. Už atliktą ekspertizę jai reikėjo sumokėti 71 litą, be to ji po patirto sužalojimo kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuris dirba R. r., A. k., iki kurio nuvažiuoti yra 7 kilometrų atstumas, o iš šeimos gydytojo iš karto važiavo į Šiaulių miestą pas ekspertą ir nuo A. k. iki Šiaulių miesto yra 93 kilometrai. Iš karto iš eksperto važiavo į namus, o nuo Šiaulių iki namų, esančių R. r., M. k. yra 86 kilometrai. Todėl tą dieną viso pravažiavo 179 kilometrus, tą dieną ją vežiojo dukros O. J. sugyventinis S. T. su savo automobiliu, kurio kuras yra benzinas, todėl ir pateikė degalinės „Lukoil“ čekį 100,75 litų, kadangi tiek mokėjo už kurą. Maždaug po dviejų savaičių vėl važiavo pasiimti eksperto išvados ir tą pačią dieną iš Šiaulių važiavo į Pakruojo miestą, į Pakruojo rajono policijos komisariatą, tai vėl sudarė maždaug 35 kilometrus. Iš komisariato iki jos namų yra 20 kilometrų atstumas. Viso tą dieną pravažiavo apie 141 kilometrą, automobiliu prašė, kad pavežtų pažįstamas, o jo automobilis yra dyzelinas, todėl tą dieną kuro į jo automobilį pylė už 30.49 litų. Po sužalojimo pirko vaistų, už kuriuos sumokėjo 100 litų, tačiau vaistų pirkimo čekių nepateiks, nes jie sugadinti. Dar pristatė čekį, kur sumokėjo už Valstybinę teismo medicinos ekspertizę, t.y. 71 litą. Šiuo metu jai yra padaryta 302,24 litų turtinė žala. Be to jai R. Š. sulaužydamas nosį sukėlė fizinį skausmą, ji patyrė nepatogumus, nes buvo sukeltas didelis skausmas, buvo pamėlę abi akys, todėl niekur negalėjo išeiti, o be to ateityje gali tekti daryti operaciją, todėl ji reiškia civilinį ieškinį 3000 litų moralinei žalai, viso ikiteisminio tyrimo byloje reiškia 3302.24 litų ieškinį (b. l. 11-14 )

Liudytojo S. T. parodymais, kad 2014 metais, liepos mėnesį, vakare jis kartu su savo sugyventine O. J. buvo pas T. B. R. r., M. k. T. B. jiems pasakojo, kad į namus negrįžta jos sugyventinis E. M. ir paprašė nuvežti pasižiūrėti. Tą patį vakarą jis su savo automobiliu T. B. nuvežė į Pakruojo r., M. k., kur buvo E. M. Kartu su juo ir T. B. važiavo ir jo sugyventinė O. J. Jiems visiems nuvykus į M. k., į namą, kuriame buvo E. M., pirma įėjo T. B., o jis su O. J. ėjo iš paskos. Po namus jie visi trys vaikščiojo ir ieškojo T. B. sugyventinio. Viename iš namo kambarių rado miegantį E. M. T. B. norėjo jį pažadinti. Dėl to tarp jos ir name buvusio vyro kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko atsibudus E. M. visi ėjo iš namų, kai einant koridoriumi į lauką prie T. B. prišoko vyras pravarde „Š.“ ir vieną kartą iš kumščio sudavė jai į veido sritį. Kai T. B. buvo suduota į veidą, tuo metu jis su E. M. buvo išėję į lauką. Po šio įvykio O. J. iškvietė medikus ir policiją. Ar daugiau kas nors mušė T. B. jis nematė (b. l. 22 )

Iš 2014-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentele matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., R. sen., M. k. (b.l. 8-10 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad T. B. padarytas nosies kaulų lūžis, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose dilbiuose ir kairėje šlaunyje padaryti bukais kitais daiktais keleto valandų bėgyje iki 2014-07-13 23.58 min. nukentėjusiąją pristatant į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 19).

Iš 2014-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. B. pateikė mokėjimo nurodymą ir 2 degalinės čekius (b. l. 20-21).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios T. B. sveikatą, yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK138 straipsnio 1dalį, kadangi jis , suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į nosį, jai padarė nosies kaulų lūžį, nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose , t.y. nesunkiai sužalojo T. B.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galisi (LR BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas ). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ,kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. Š. neteistas (b.l.30) ,įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 31-32 ), Pakruojo r. PSPC į psichiatrijos įskaitą neįrašytas, priklausomybių įskaitoje nėra (b. l. 34 ), dirba, R. seniūnija nusiskundimų neturi , gyvena vienas ( b.l.36,37 ), kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. Š. baustinas laisvės apribojimo bausme ( LR BK 48 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji T. B. pareiškė 87,53 Eur (302,24 Lt) civilinį ieškinį turtinei ir 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti , prie ieškinio pridėjo turtinę žalą įrodančius dokumentus ( 21 b. l .) , nurodydama, kad prašo jai priteisti už kurą, už ekspertizę, vaistus. T. B. nurodė, kad jai R. Š. sulaužydamas nosį sukėlė fizinį skausmą, ji patyrė nepatogumus, nes buvo sukeltas didelis skausmas, buvo pamėlę abi akys, todėl niekur negalėjo išeiti, o be to ateityje gali tekti daryti operaciją, pablogėjo jos sveikata, todėl ji reiškia civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji T. B. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiosios savijautai. Nusikalstami veiksmai, kuriais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę kaltinamojo kaltę. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaltinamojo turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.

Teismas, įvertinęs nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo R. Š. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį- R. Š. įsidarbino tik nuo 2015-02-02, jokio savo turto neturi, taip pat į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta ir turtinė žala , kuri nėra dar atlyginta, nukentėjusiajai T. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 41,18 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo ,protingumo, teisingumo kriterijus, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 300 Eur . Civilinis ieškinys 300 Eur priteistinas iš kaltinamojo, nes neturtinė žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250). Likęs nukentėjusiosios T. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas. Nukentėjusiosios T. B. 87,53 Eur (302,24 Lt) civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas ir priteistinas iš kaltinamojo R. Š..

Civilinis ieškovas- Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 41,18 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b. l.41-44).

Civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 41,18 Eur buvo sumokėta už nukentėjusiajai T. B., kuri buvo sužalota nusikalstamais kaltinamojo R. Š. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis , todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. Š. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-299str., 301--307 str., 311-312str.

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme šešiems ( 6 ) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį ir R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę R. Š. paskirti laisvės apribojimą keturiems ( 4) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Priteisti iš R. Š. a.k. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), 87,53 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai T. B..

Nukentėjusiosios T. B. likusį civilinį ieškinį 568,86 Eur neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti iš R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), 41,18 Eur civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.