- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-547-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03474-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Ronika ir Ko“
- Atsakovas
- UAB „Carsen Baltic“, UAB „Carlsen Baltic“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic Car Color Servise“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui K. P., atsakovės atstovui advokatui L. K., trečiojo asmens atstovui advokatui A. B. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ronika ir Ko“ atstovo advokato M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6839-429/2013 pagal ieškovės UAB „Ronika ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „Carsen Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Color Servise“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Carlsen Baltic“ priešieškinį, pareikštą ieškovei UAB „Ronika ir Ko“, trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Color Service“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė atsakovei užsakymą atlikti 23 vnt. kėbulo detalių dažymo darbus. Dažų, kuriuos naudojo atsakovė darbams atlikti tiekėju ji savo rizika pasirinko trečiąjį asmenį. Ieškovė nereiškė atsakovei specialių nurodymų dėl dažų kokybės ar rūšies. Atlikus užsakymą, visos detalės buvo pateiktos apžiūrai, o perduodant darbus asmeniškai dalyvavo pats ieškovės direktorius, kuris jokių pretenzijų dėl kokybės nereiškė.
Šalies argumentai
Ieškovė 2013 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį, prašydama atlyginti dėl nekokybiškų detalių perdažymo patirtas 8 100 EUR išlaidas, su nekokybiškos prekės transportavimu iš Švedijos į Lietuvą susijusias 1 846,63 Lt išlaidas, 1 253,37 Lt išlaidas, susijusias su pretenzijos parengimu. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gegužės 4 d. pirkėjui AutoDesign Sweden AB pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą ser. 012 Nr. 05/04-1 24 610 Lt sumai už 23 vienetus automobilio kėbulo detalių (vieneto kaina 4 960 Lt). AutoDesign Sweden AB ieškovei pateikė pretenziją, kad ši pristatė nekokybišką produkciją, todėl Švedijoje detales turėjo perdažyti, darbų kaina - 87 125 Švedijos kronos. 2013 m. sausio 25 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad atsakovė ieškovės pateiktą užsakymą dėl 23 detalių dažymo atliko tinkamai, pagal susitarimo sąlygas ir keliamus reikalavimus. Sprendimą dėl detalių perdažymo Švedijoje ieškovės bendrovė priėmė savarankiškai, dėl to atsakomybę už detalių perdažymą turėtų prisiimti pati. 2013 m. sausio 24 d. trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Color Service“ atsakydama ieškovei į pretenziją nurodė, kad dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo ji neturi reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį.
Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 64 786,05 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vėliau savo reikalavimus sumažino prašydama priteisti 33 181,41 Lt negautų pajamų, 1 845,63 Lt išlaidų, susijusių su transportavimu, 24 200 Lt nuostolių, susijusių su investicijomis į gamybą ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl defektinių darbų prarado bendradarbiavimą su Švedijos kompanija, pablogėjo jos reputacija.
Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį prašydama iš ieškovės priteisti 17 787,00 Lt skolos už atliktus darbus, 1 034,00 Lt palūkanų, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovės 17 787 Lt skolos, 1 034 Lt palūkanų bei 7,75 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2013-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 565 Lt bylinėjimosi išlaidų, 3 211 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei bei 1 868,24 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui bei 50,76 Lt valstybei, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nepageidaujant į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bendrovės, transportavusios detales, nors byloje nustatyta, kad jos buvo apgadintos transportuojant, laikytina, kad ieškovė pati neišreiškė valios ištirti visus papildomus įrodymus, susijusius su krovinio transportavimo būdu, tai yra pati ieškovė nesiekė, kad būtų paneigtos ar patvirtintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Teismas vertino, kad ieškovė, apžiūrėjusi detales vizualiai ir nustačiusi, kad viskas atrodė gerai, rodo, kad ji pati nebuvo rūpestinga, įžvalgi ir atidi, priimdama atliktus darbus. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kad transportavimo metu detalės negalėjo būti pažeistos, nes buvo gabenamos supakuotos, yra nepagrįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu pačios ieškovės teiginiai, kad išėmus detales iš dėžės, nuo jų nusilupo dažai ir ant detalės atsispaudė kartono grioveliai, įrodo faktą, kad dėl ieškovo skubotumo išsiųsti detales į Švediją, detalės pačios ieškovės buvo supakuotos netinkamai, atsakovės paaiškinimai taip pat patvirtina tai, kad ieškovė skubindavo atsiimti detales ir jas paimdavo dar šiltas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo nurodė, kad remiasi ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, kur ieškovės atstovas pažymėjo, kad nesumokėjo atsakovei 17 000 Lt (b. l. 212), todėl teismas sprendė, kad ieškovė faktiškai pripažino priešieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantė teigia, kad ji neprivalėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Unotransport“, transportavusio detales, kadangi savo reikalavimus kildina ne iš dėl transportavimo atsiradusių pažeidimų, o iš atsakovės nekokybiškai atliktų dažymo darbų. Faktas, jog byloje nebuvo tiriamos detalių transportavimo į Švediją aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė atliko darbus kokybiškai.
Apeliantės vertinimu ieškovė buvo pakankamai rūpestinga, įžvalgi ir atidi, priimdama atliktus darbus. Ji tinkamomis priemonėmis apžiūrėjo detales, kadangi detalės buvo nudažytos gražiai, pretenzijų atsakovei nereiškė. Ieškovė niekada neskubindavo atsakovės atiduoti jai detales ir niekad jų neatsiimdavo dar šiltų ir neišdžiūvusių. Tokią nepagrįstą išvadą teismas padarė remdamasis atsakovės atstovo, liudytojų paaiškinimais, kurie yra klaidingi ir byloje jokiais įrodymais nepagrįsti. Priešingai – byloje yra įrodymai (Kokybės kontrolės sertifikatas), kurie patvirtina, kad maksimalus detalių dangos džiūvimo laikas yra 120 min. sukibimo praradimui, ir 8 val. – eksploataciniam kietumui. Taigi, iš dažų, kuriais nudažytos detalės, parametrų matyti, kad tam, jog detalių danga visiškai išdžiūtų ir detales būtų galima eksploatuoti, reikalinga daugiausia 8 val. Detalės buvo džiovinamos pas atsakovę daugiau nei 8 val. Šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė. Taigi akivaizdu, kad dėl nusilupusių nuo detalių dažų buvo kaltas ne atsakovės nerūpestingumas ar netinkamas eksploatavimas, o būtent netinkamas jų nudažymas netinkamos kokybės dažais. Visą atsakomybę dėl to turi prisiimti atsakovė, kuri savo rizika pasirinko dažus, kuriais buvo nudažytos detalės. Apeliantės vertinimu teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad atsakovė yra savo srities profesionalė ir jei dėl kažkokios priežasties detales reikėjo laikyti džiūti ilgiau, nei nustatyta dažų kokybės kontrolės sertifikate, jų atiduoti ieškovei ji neturėjo. Ieškovė neprivalėjo atestuoti atsakovės atliktų darbų, prieš priimdama nudažytas detales, kadangi perimant jas iš atsakovės, jos atrodė nudažytos gražiai, lygiai, jokių vizualių defektų nebuvo matyti. Joks protingas žmogus, perimdamas nudažytas automobilio detales, nebūtų braukęs per jas nagu ar kitomis priemonėmis. Be to, ieškovė, pateikdama užsakymą, neprivalėjo atsakovei, kuri yra savo srities profesionalė, nurodyti reikalavimų darbų kokybei. Savaime aišku, kad pavesdama profesionalui atlikti darbus, ieškovė tikisi profesionalaus ir kokybiško šių darbų atlikimo. Faktą, jog detalės negalėjo būti sugadintos transportavimo metu, įrodo tai, jog dažai nuo detalių nusilupa iki šiol, nors nuo jų nudažymo jau praėjo daug laiko (tą patvirtina į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taigi visi argumentai dėl netinkamo eksploatavimo ir neva skuboto detalių atsiėmimo iš atsakovės, teismo turėjo būti atmesti. Ši aplinkybė (dėl iki šiol neišdžiūvusių dažų) yra patvirtinta byloje esančiais įrodymais, netinkamo eksploatavimo faktas byloje nėra įrodytas. Teismas savo sprendimą grindžia liudytojų parodymais bei nelogiškais pamastymais, kuriuos paneigia byloje esantys įrodymai.
Atsiliepimas
Apeliantė nurodo, kad atsakovės priešieškinio niekada nepripažino. Priešingai – ieškovė atsiliepime nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, kad detalės nudažytos netinkamai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad detalių dažai nusilupa iki šiol; draudimo bendrovės PZU raštą, kuriame, remiantis atliktais laboratoriniais tyrimais, nustatyta, kad lakas, kuriuo buvo dengiamos detalės, yra nekokybiškas ir jo tvirtumas yra mažesnis nei nustatytas minimumas; ieškovės nurodyta žala yra pagrįsta ir realiai patirta; egzistuoja neginčijamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, dėl ko ieškovės patirta žala turi būti atlyginta. Šių aplinkybių visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, t. y. apie tai, jog atsakovė atliko darbus nekokybiškai. Taigi, vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu, darytina pagrįsta išvada dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti darbą. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trukumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Kadangi ieškovė atsiėmė detales dar šiltas, neatvėsusias, taigi, ji negalėjo atlikti ir lako kietumo patikrinimo. Neatvėsusias detales ieškovė atsiėmė savo rizika ir reikalavimu, todėl neatlikus patikrinimo, remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, net ir tuo atveju, jeigu lakas ir būtų nekokybiškas, ji neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu. Tai, kad ieškovė skubėjo atsiimti detales patvirtina bylos medžiaga. Nors skunde ieškovė nurodo, jog detalėms visiškai išdžiūti pakanka 8 val., tačiau liudytojas R. A. patvirtino, jog jos buvo atsiimamos po 2–3 val. džiovinimo, neatlikus vėsinimo proceso. Be to, T. K. patvirtino, kad visi žino, jog pilnam išdžiūvimui reikalingos 2 savaitės. Aplinkybė, jog detalės buvo saugomos ieškovės patalpose kelias savaites byloje nėra nustatyta, nes detales ieškovė krovėsi į sunkvežimį, taigi prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Nors nurodoma, kad atsakovė turėjo įspėti ieškovę, tačiau ieškovė pati yra savo srities profesionalė, apie tai, kad jos nėra išdžiūvę ji žinojo. Darbų kokybė atitiko įprastai keliamus reikalavimus. Lakas bei dažai yra naudojami Lietuvoje jau 5 metus, tą nurodė pardavėjo atstovas bei liudytojas T. K.. Jokių pretenzijų nėra sulaukta. Be to, lako kokybė tenkino visus nustatytus parametrus, tarp jų ir kietumo, tą patvirtina byloje pateiktas kokybės sertifikatas. Taigi, jeigu ieškovės užsakovui buvo reikalingas kietesnis lakas nei panaudotas, jis turėjo apie tai pranešti atsakovei, nurodyti kietumo parametrus. Tačiau atlikus testinius dažymus kokybė ieškovę tenkino, o tai, kad ji netenkino užsakovų Švedijoje, atsakovė nėra atsakinga. Nors ieškovė nurodo, jog nekyla abejonė, kad visos detalės buvo tokios pačios kokybės, atsakovė pažymi, jog Švedijoje ne visos detalės buvo perdažomos, kai kurios buvo perdažomos tik iš dalies, tą patvirtina pateikti dokumentai iš Švedijos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog įrodymų, kurie patvirtintų likusių 22 detalių netinkamą kokybę, ieškovė nepateikė. Taip pat nėra įrodymų, jog atsiųsta viena detalė buvo dažyta UAB „Carlsen Baltic“, nes pagal iš Švedijos pateiktą sąskaitą faktūrą, buvo perdažomos visos 23 detalės, jos išvardintos minėtame dokumente. Teismui pateikta UAB „Truma“ sąskaita, iš kurios matyti, jog ji atliko vienos detalės dažymą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas ginčijamame sprendime padarytas išvadas grindė analizuodamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, todėl pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, kad atsakovei UAB „Carlsen Baltic“ kyla civilinė atsakomybė atlyginti tariamą žalą, taip pat neįrodė žalos padarymo fakto ir apimties.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus netinkamai vykdant rangos sutartį, pagrįstumo, įrodinėjimo vertinimo. Ginčijamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius dėl netinkamo darbų pagal rangos sutartį atlikimo, o atsakovė reikalauja apmokėti už tinkamai atliktus darbus.
Remiantis šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakove žodžiu susitarė dėl 23 vnt. kėbulo detalių dažymo darbų atlikimo. Dažų gamintoją ir tiekėją pasirinko atsakovė. Rašytinės sutarties šalys nesudarė, tačiau įvertinus tai, kad viena šalis (atsakovė) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (ieškovės) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis).
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, o tai reiškia, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Byloje nustatyta, kad atsakovei atlikus užsakymą, visos detalės buvo pateiktos ieškovės apžiūrai, o perduodant darbus asmeniškai dalyvavo pats ieškovės direktorius, tačiau pretenzijų dėl kokybės nepareiškė. Rašytinis darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas. Gauta pretenzija iš AutoDesign Sweden AB rodo, kad į Švediją nugabentos detalės nudažytos nekokybiškai, bendrovė užsakiusi jų perdažymo darbus Švedijoje (1 t. b. l. 13, 16). Ginčijamą aplinkybę, kad atidavus gaminius galutiniam užsakovui Švedijoje, išaiškėjo darbų trūkumai dėl netinkamos kokybės lako panaudojimo, apeliantė grindžia ne tik iš šio užsakovo gauta pretenzija, tačiau ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio matyti, kad dažai nuo detalės lupasi, taip pat draudimo bendrovės duomenimis, kurie patvirtina, kad panaudoto lako vienas iš parametrų neatitinka lako kietumui keliamų reikalavimų (1 t. b. l. 105-109). Ieškovė 2013 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę (rangovą) ir trečiąjį asmenį (dažų ir lako platintoją), prašydama atlyginti dėl nekokybiškų detalių perdažymo patirtas išlaidas, su nekokybiškos prekės transportavimu iš Švedijos į Lietuvą susijusias išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su pretenzijos parengimu. Šios pretenziją atsisakė tenkinti. Apeliacinėje instancijoje buvo gauti ieškovės (apeliantės) papildomi paaiškinimai ir UAB „Alzida“ ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad ištyrus detalės dažymo kokybę nustatyta, jog detalių padengimui buvo panaudoti skirtingų gamintojų dažai ir lakas (tą pripažino ir atsakovės darbuotojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), kurių suderinamumas nebuvo žinomas. Akte konstatuota, kad nudažytų detalių lakavimui panaudotas nekokybiškas (mažo kietumo, minkštas) lakas „MS Clear“, kurio kokybės lygis neapibrėžtas. Be to nustatyta, kad gamintojas pateikė klaidingus, pagal negaliojančias bandymų metodikas nustatytus duomenis ir detalių defektus nulėmė suderinamumo požiūriu neteisingas medžiagų parinkimas ir pasirinkto lako netinkama kokybė (2 t. b. l. 136-139). Be to, apeliacinėje instancijoje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog dažų danga nepasižymi pakankamu sukibimu su plastikiniu pagrindu, todėl DACIA LOGAN PICK UP krovininės dalies dažytas plastikinis dangtis yra netinkamas eksploatacijai (3 t. b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, pažymėdamas, jog pati ieškovė nebuvo rūpestinga, įžvalgi ir atidi, priimdama atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės argumentai, jog transportavimo metu detalės negalėjo būti pažeistos, nes buvo gabenamos supakuotos, yra nepagrįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 6.662, 6.694 straipsniai nustato užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir darydamas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo ir priešieškinio pagrįstumo, visiškai nevertino aplinkybių dėl atliktų darbų (rezultato) atitikimo kokybės reikalavimams.
Kaip minėta, kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Teismas, prieš vertindamas, ar susitarimas dėl darbų atlikimo buvo įvykdytas tinkamai, privalėjo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį, ar darbai atitiko įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus. Be to, ieškovė, kaip užsakovas, turėjo pareigą įrodyti tik defektų faktą, tačiau jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė: minėtas ekspertizės aktas patvirtina, kad nudažyta detalė netinkama eksploatacijai dėl panaudotų medžiagų nesuderinamumo, todėl byloje analizuotos aplinkybės apie detalių atsiėmimo, pakavimo ar gabenimo laiką ir aplinkybes ginčui išspręsti iš esmės neturi reikšmės. Nepaisant to, atsakovės argumentai, kad ieškovė per anksti detales pasiėmė ir joms pilnai neišdžiūvus išsiuntė į Švediją, paneigiamos bylos medžiaga: pirma, ieškovė detalių pardavimu užsiėmė ne pirmą kartą ir jas siuntė į užsienį detales ne pirmą kartą, taigi buvo patyrusi šiame versle (dažymo, pakavimo, gabenimo procesuose); antra, atsakovė darbus pagal ieškovės užsakymą vykdė pirmą kartą, todėl, neturėjusi blogos patirties pasitikėjo profesionalų atliekamo darbo kokybe, be to defektų vizualiai nesimatė; ir trečia, parsiųsta į Lietuvą detalė dažų minkštumu pasižymėjo ir po pusės metų (ši aplinkybė patvirtinama antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu).
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės keliamos abejonės, neva nėra duomenų kad pateikta apžiūrai viena detalė yra būtent atsakovės dažyta detalė, yra niekuo nepagrįstos. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl darbų kokybės elektroniniu paštu, atsakovės atstovai pripažino, kad naudotas minkštesnis lakas, taip pat paprašė keleto detalių įvertinimui (1 t. b. l. 47). Atsakovės atstovas, apklaustas liudytoju, R. A. teismo posėdžio pirmoje instancijoje metu pripažino, kad buvo pakviestas apžiūrėti parsiųstą detalę. Jis patvirtino, kad detalė buvo subraižyta (2 t. b. l. 30). Be to, byloje šalys patvirtino aplinkybes, kad vėliau buvo pabandyta detalę nudažyti pakartotinai tuo pačiu metodu, ir vėl buvo nustatytas toks pat brokas: dažai nesilaikė taip, kaip turėtų laikytis (1 t. b. l. 185, 2 t. b. l. 28).
Nustačius, kad šalys nebuvo susitarusios dėl darbų kokybės konstatuotina, kad darbai turėjo būti atlikti protinga ir ne žemesne nei vidutine kokybe, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios gali tikėti užsakovas (6.663 straipsnis), t. y. užsakydamas automobilių detalių dažymo darbus užsakovas (ieškovė) turėjo teisę tikėtis ir gauti užsakytus gaminius vidutinės kokybės, ir jokiu būdu negalėjo tikėtis, kad dažai bus tokie minkšti, kad bus pažeisti net nuo detalių pakuotės. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė defektų faktą, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų esant jos griežtą atsakomybę pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį (atsakomybė be kaltės).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsipareigojo atlikti darbus (nesvarbu kokius trečiuosius asmenis ir medžiagas pasirinks) ir iš jos buvo tikėtasi protingos ir ne žemesnės nei vidutinė kokybės, o ji šios pareigos neatliko ir dėl to ieškovė patyrė žalą, ieškovei ši žala privalo būti atlyginta. Byloje įrodyta, kad už parduotas detales ieškovė iš Švedijos partnerio būtų gavusi 24 610 Eur (1 t. b. l. 11), tačiau jai buvo sumokėta 15 000 Eur (1 t. b. l. 18-19), taigi ji patyrė 9 610 Eur nuostolių (33 181,41 Lt). Tikroji nuostolių suma skaičiuotina įvertinant detalių dažymo kainą Lietuvoje, t. y. iš 33 181,41 Lt atimtina atsakovei mokėtina suma – 17 787 Lt, todėl negautos ieškovės pajamos iš viso sudaro 15 394,41 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovės. Ieškovei taip pat priteistinos išlaidos, susiję su detalės transportavimu (1 845,63 Lt) (1 t. b. l. 27).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir patirtą žalą, susijusią su investicijos į gamybą, t. y. 24 200 Lt išlaidų, susijusių su formos, skirtos detalėms DACIA Logan Pick-up automobilių kėbulo detalėms gaminti, įsigijimu, kadangi užsakovas Švedijoje po nekokybiškų prekių pristatymo daugiau nebeteikia ieškovei užsakymų. Ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad minėta forma buvo pirkta prieš daugiau nei metus laiko (1 t. b. l. 28), ieškovė ieškinyje pati pripažino, kad gaminant detales ir parduodant jas per visą laikotarpį iš Švedijoje esančio partnerio Autodesign Sweden AB yra gavusi 157 655,30 Lt pajamų, be to, ji tokias pat detales tiekė ne tik Švedijoje esančiam partneriui, tačiau ir kitiems užsakovams, todėl manytina, kad investicijos yra bent iš dalies atsipirkusios, o forma ieškovei bus reikalinga ir toliau (vykdyti kitus užsakymus), todėl akivaizdu, kad reikalavimas priteisti 24 200 Lt investicijų dėl formos įsigijimo yra nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašė atlyginti ir 30 000 Lt neturtinę žalą, susijusią su dalykinės reputacijos pablogėjimu, iš ieškinio argumentų spręstina, kad žala grindžiama iš esmės su pagrindinio verslo partnerio, kurio užsakymai sudarė 47 proc. visos ieškovės vykdomos veiklos, netekimu. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinė reputacija kaip asmeninė neturtinė teisė pati savaime neturi ekonominio turinio ir yra neatskiriamai susijusi su jos turėtoju, tačiau šios neturtinės teisės pažeidimas gali lemti ir šio asmens finansinės padėties pablogėjimą, pelno sumažėjimą ateityje ir kitas neigiamas pasekmes, todėl įstatymai numato jos gynimą ir neturtinės žalos pavidalu. Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors įstatyme nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Gindamas neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, juridinis asmuo turi įrodyti, kad apie jį yra paskleistos žinios ir tuo jam yra padaryta žala. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė, prašydama priteisti 30 000 Lt neturtinę žalą, remiasi tik prielaidomis, kad Švedijoje esančiam partneriui paskleidus žinią apie ieškovės gaminamos produkcijos prastą kokybė, jos veiklai gali būti padaryta didžiulė žala. Taigi, ieškovė galimą žalą vertina remdamasi ne atsakovės, o byloje nedalyvaujančio asmens – Švedijos kompanijos – veiksmais, bet to reikalavimas grindžiamas tik prielaidomis, šiuo metu nėra duomenų nei apie paskleistus duomenis, neigiančiai veikiančius ieškovės dalykinę reputaciją, nei realiai patirtą žalą, todėl reikalavimas priteisti patirtą neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
Atsakovė, byloje pareiškusi priešieškinį, prašė priteisti nesumokėtą darbų atlikimo kainą – 17 787 Lt ir 1 034 Lt palūkanas, tačiau jos priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas nustačius atliktų darbų trūkumus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dažė 23 detales (šios aplinkybės neginčija ir atsakovė), visos jos buvo išsiųstos į Švediją. Byloje pateiktas Švedijos kompanijos raštas ir PVM sąskaita faktūra apie tai, kad 23 detalės yra perdažytos dėl broko (1 t. b. l. 15-16). Minėta, kad viena detalė buvo pargabenta į Lietuvą kokybės įvertinimui. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad vietoj šios detalės į Švediją išsiuntė kitą, nedažytą detalę. Todėl teismui nustačius, kad dėl atsakovės atsakomybe pasirinkto ir panaudoto netinkamo lako atsirado dažymo defektai, todėl reikėjo perdažyti visas 23 detales, atsakovei už atliktą dažymą atlyginimas negali būti priteisiamas. Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlikus darbus nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kadangi užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą, byloje nustačius, kad visus darbus reikėjo atlikti iš naujo, atliktų darbų kaina mažintina iki nulio.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas, šių teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą, dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškinys patenkintas 19,32 proc. ieškinio reikalavimų sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2 844 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 50, 57), patyrė 4 372,23 Lt atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 177-182), atsakovė pirmosios instancijos teisme už priešieškinį sumokėjo 565 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 150), patyrė 2 411 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 7-14), valstybė patyrė 50,76 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama už skundą 3 161 Lt žyminio mokesčio (2 t. b. l. 80, 87), 5 000 Lt už teisines paslaugas (2 t. b. l. 143-146), sumokėdama 1 622,61 Lt UAB „Alzida“ už išvadą (2 t. b. l. 155), 2 420 Lt už ekspertizę byloje (2 t. b. l. 194), atsakovė patyrė 2 250 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu (2 t. b. l. 157-159), trečiasis asmuo patyrė 3 469,50 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 95-96). Ieškinį patenkinus iš dalies (19,32 proc. reikalavimų sumos), ieškovei iš atsakovės priteistina 549,46 Lt žyminio mokesčio, 844,71 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 610,71 Lt žyminio mokesčio ir 966 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, kadangi ji neigė kaltę ir nepripažino padariusi ieškovei žalą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis), be to atsakovės priešieškinys buvo atmestas. Teismas vertina, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl išlaidos už ekspertizės išvadas iš atsakovės priteisiamos visos, kadangi atsakovė neigė kaltę, taigi šių išlaidų atsiradimas sietinas išimtinai su atsakovės pasirinkta gynybine procesine pozicija, kuri, kaip parodė šios bylos išnagrinėjimo rezultatas, buvo nepagrįsta. Tokiu atveju net ir dalies šių išlaidų, kurių atsiradimo priežastimi yra nepagrįsti atsikirtimai į ieškinį, perkėlimas ieškovei nebūtų protingas, teisingas ir sąžiningas (CPK 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nors ir palaikė atsakovės pusę, o ieškinį prašė atmesti, bei patyrė bylinėjimosi išlaidų, įvertinus jo procesinę padėtį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytas nuostatas (2, 3 punktai), trečiajam asmeniui priteistina po 500 Lt tiek iš ieškovės, kurios ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tiek ir iš atsakovės, kurios priešieškinys buvo atmestas. Valstybei išlaidos iš ieškovų ir atsakovės priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 25,38 Lt (CPK 88 str. 3 p., 96 str., 99 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Ronika ir Ko“ (j. a. k. 259981160) iš atsakovės UAB „Carlsen Baltic“ (j. a. k. 300041523) 15 394,41 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt keturis litus, 41 ct) (atitinka 4458,53 Eur) nuostolių atlyginimo ir 1 845,63 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus, 63 ct) (atitinka 534,53 Eur) transportavimo išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Ronika ir Ko“ (j. a. k. 259981160) iš atsakovės UAB „Carlsen Baltic“ (j. a. k. 300041523) 549,46 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt devynis litus, 46 ct) (atitinka 159,13 Eur) žyminio mokesčio, 844,71 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis litus, 71 ct) (atitinka 244,64 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 610,71 Lt (šešis šimtus dešimt litų, 71 ct) (atitinka 176,87 Eur) žyminio mokesčio ir 966 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt šešis litus) (atitinka 279,77 Eur) atstovavimo išlaidų, 1 622,61 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du litus, 61 ct) (atitinka 469,94 Eur) už UAB „Alzida“ išvadą, bei 2 420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) (atitinka 700,88 Eur) už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Ronika ir Ko“ (j. a. k. 259981160) ir atsakovės UAB „Carlsen Baltic“ (j. a. k. 300041523) trečiajam asmeniui UAB „Baltic Car Color Service“ (j. a. k. 110841853) po 500 Lt (penkis šimtus litų) (atitinka 144,81 Eur) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš kiekvienos.
Priteisti iš ieškovės UAB „Ronika ir Ko“ (j. a. k. 259981160) ir atsakovės UAB „Carlsen Baltic“ (j. a. k. 300041523) valstybei po 25,38 Lt (dvidešimt penkis litus, 38 ct) (atitinka 7,35 Eur) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme iš kiekvienos (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).