Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir J. Š., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei N. K. dėl testamento ir palikimo priėmimo nuginčijimo, tretieji asmenys notarė A. K., V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas testamentą, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikia atsižvelgti ne tik į asmens būseną sudarant testamentą, bet ir patį testamento turinį, jo naudingumą ar žalingumą bei testamento pagrįstumą. Jei oficialusis testamentas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, tokį testamentą nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Teismas privalėjo aiškintis ir analizuoti visas aplinkybes, vertinti visus įrodymus byloje.

Asmens psichikos nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens psichikos būklei konstatuoti. Teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, privalėjo būti ypač dėmesingas ir atidus, tirdamas įrodymus ir bylai ypač reikšmingas aplinkybes. Tačiau teismas kitų įrodymų netyrė.

Ekspertai labai aiškiai ekspertizės akto Nr.82TPK-8/2012 išvadoje nurodė, kad teismo surinkti ir jiems pateikti duomenys apie J. K. psichikos būklę leidžia nustatyti ne tik demencijos (silpnaprotystės) sindromą testamento pasirašymo metu, bet ir nustatyti demencijos sunkumo laipsnį - sunkus kognityvinis defektas. Būtent ekspertų nurodyta diagnozė, kuri J. K. buvo nustatyta dar 2004 metais, ir yra pagrindas tai išvadai, kurią padarė visi ekspertai dviejų ekspertizių išvadose - sergant lėtiniu psichikos sutrikimu (demencija sergant Alzheimerio liga), J. K. 2008-04-24 negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y. ji negalėjo laisva valia, neįtakojant atsakovei, kuri tuo metu rūpinosi J. K., sudaryti sandorio, kurio esmės ir pasekmių ji nesuprato ir negalėjo suprasti dėl savo psichinės ligos.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

CK 1.89 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Vilniaus apygardos teismas 2008-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-316/2008 pripažino negaliojančia 2004-07-12 įgaliojimo dalį dalyje dėl J. K. įgaliojimų suteikimo M. V.. Įgaliojimo dalį teismas pripažino negaliojančia CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, t.y. nustatęs, kad įgaliojimo surašymo metu J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nurodytoje civilinėje byloje atlikus J. K. teismo psichiatrijos ekspertizę, 2007-02-13/04-03 teismo psichiatrijos akte Nr.55 nurodyta, kad 2004-03-17 J. K. pirmą kartą diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, 2004-07-02/07-30 J. K. nustatytas psichikos sutrikimas buvo patikslintas, t.y. diagnozuota demencija sergant mišria Alzheimerio liga. Teismo psichiatrijos akte duota išvada, kad J. K. 2004-07-12 įgaliojimo sudarymo metu sirgo progresuojančiu psichikos sutrikimu – demencija sergant mišria Alzheimerio liga, todėl negalėjo suprasti savo veikmsų reikšmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atlikus J. K. teismo psichiatrijos ekspertizę, 2012-05-02/06-05 teismo psichiatrijos akte Nr.82 TPK-8/2012 duota išvada, kad J. K. 2008-04-24 testamento sudarymo dieną sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – demencija sergant netipiška arba mišria Alzheimerio liga, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Taigi, J. K. dar 2004 metai buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija sergant mišria Alzheimerio liga, dėl kurio J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šis psichikos sutrikimas J. K. progresavo, todėl ji ne kartą buvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje: 2004-03-17/05-05, 2004-07-02/07-30, 2006-01-25/03-17, 2006-06-19/08-04, 2007-04-02/05-18, 2008-01-09/03-10. 2007-04-20 J. K. buvo atliktas psichologinis tyrimas: kontaktas mažai produktyvus. Darbo tempas – lėtas, produktyvumo lygis – žemas, dėmesio apimtis siaura, koncentracija silpna, išsenkanti. Dėmesio perkėlimas ir paskirstymas – lėtas, netolygus, netikslus, stringantis. Trumpalaikės – fiksacinės atminties apimtis – vos 3 objektai, operuoti net ir trumpos apimties informacija J. K. nesugeba. Mechaninis įsiminimas – mažai produktyvus, svyruoja tarp 2-3 žodžių, išlaiko ir atgamina vos 1 žodį, įsiminimo produktyvumas aukštesnis – 7 žodžiai. 2008-02-08 J. K. atliktas protinės būklės mini tyrimas – 9 balai (sunkus kognityvinis defektas).

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie trečiojo asmens notarės A. K. paaiškinimus, kad J. K. bendravimo su notare metu buvo adekvati, sąmoninga, atsakinėjo į klausimus, suprato notarės paaiškinimus, suprato ir suvokė testamento surašymo teisines pasekmes, notarei nekilo jokių abejonių dėl J. K. veiksnumo, nesudaro pagrindo paneigti teismo psichiatrijos akte Nr.82 TPK-8/2012 duotą išvadą. Pažymėtina, kad šias aplinkybes notarė nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad neprisimena konkrečių testamento patvirtinimo aplinkybių. Iš notarės paaiškinimų taip pat matyti, kad pas J. K. ji atvažiavo su jau parengtu testamento tekstu, byloje nėra įrodymų, kad testamento tekstą notarė derino su J. K., o ne su kitu asmeniu.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2008-04-24 testamentas atitiko J. K. valią, nes tik atsakovė J. K. rūpinosi, taip pat nėra pakankama paneigti teismo psichiatrijos akte Nr.82 TPK-8/2012 duotą išvadą. Kaip jau nurodyta, J. K. dar 2004 metai buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija sergant mišria Alzheimerio liga, dėl kurio J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad iki šio susirgimo J. K. būtų išreiškusi ketinimą visą savo turtą po mirties palikti atsakovei. Sandorio turinys galėtų būti vienu iš įrodymų (šalia kitų įrodymų), kad asmens tikroji valia atitiko išorinę jos išraišką. Tačiau šiuo atveju tik testamento turinys nėra pakankamas paneigti teismo psichiatrijos akte Nr.82 TPK-8/2012 duotą išvadą.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas turėjo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, privalėjo būti ypač dėmesingas ir atidus, tirdamas įrodymus ir bylai ypač reikšmingas aplinkybes, yra deklaratyvios. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė J. K. psichikos sveikatos būklei 2008-04-24 testamento sudarymo metu nustatyti, apklaustos ieškovė, atsakovė, trečiasis asmuo V. S., kurios bendravo su J. K., trečiasis asmuo notarė A. K., kuri patvirtino 2008-04-24 testamentą. Visus šiuos įrodymus teismas vertino priimdamas sprendimą. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė kitų įrodymų, kurie turėtų reikšmės šiai bylai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad J. K. 2008-04-24 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1 200 Lt išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. K. ieškovės L. V. naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidas.