- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-634-348/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- N. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. P. skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
N. P. nuteistas 2008-06-13 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 25 str. 3 d. 260 str. 3 d., 63 str. 1, 4 d. – 12 metų laisvės atėmimo.
2008-08-08 Vilniaus m. 1 apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 307 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo. BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-08 teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 13 MGL bauda.
2009-07-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2008-06-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2009-09-16 Vilniaus m 1 apyl. teismo nutartimi subendrinti 2009-07-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2008-08-08 Vilniaus m. 1 apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo su 13 MGL.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-06-19, bausmės pabaiga – 2019-07-03. Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-03-14 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 3 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. P. skunde prašo panaikinti 2016-04-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvada, jog Komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir griežtai laikantis Komisijų darbą reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nutartį nepagrįstai vertino padarytų nusikaltimų sunkumą, nes į tai atsižvelgiama skiriant bausmę. Skundo autoriaus nuomone, nepagrįstai buvo vertinama ir neatliktos bausmės dalis, nes jis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, kuri leidžia svarstyti lygtinio paleidimo klausimą. Apeliantas pažymi, kad jis bausmės atlikimo metu tik vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką, po to buvo net devynis kartus paskatintas, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. P. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažymima, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 31 balų, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 9 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika yra visiškai nepakitusi (31 balas pagal OASys).
Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, mokėsi, įgijo specialybę, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, taikant skatinimo priemones, t. y. suteikiant papildomą pasimatymą. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (teistas keturis kartus).
Skunde nuteistasis teigia, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Be to, pažymima, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 12 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo N. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.