- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- 1-20-393/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00155-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Kaltinamasis
- A. O., Lazdijų
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiojo T. T. įstatyminei atstovei A. T., A. A. įstatyminiams atstovams I. A. ir L. A., kaltinamajam A. O., Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorei Daliai Kasiulionienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoju, aukštojo išsilavinimo, gyv. Lazdijų r. Šventežerio sen., (duomenys neskelbtini)k., neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. O., 2008 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku Lazdijų raj., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pertraukos metu, fizikos kabinete sudavė ranka T. T. per nosį ir sukruvino, nukentėjusysis T. T. jautė fizinį skausmą.
Tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos respublikos BK 140 str. 1 d.
Be to jis, 2010 m. sausio 13 d. apie 8 val. 40 min. viešoje vietoje, Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, fizikos pamokos metu, savo įžūliu elgesiu, patyčiomis, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, be jokios priežasties sudavęs delnu vieną kartą A. A. per kairį skruostą po to sugriebęs už apykaklės ir plaukų ištempė iš suolo ir stumdamas priekyje savęs su kelieniu sudavė ne mažiau penkis kartus į juosmens ir užpakalio sritį tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.
Tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis A. O. parodė, kad kaltu dėl pirmos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, o dėl antros savo kaltę pripažįsta visiškai. 2008 metų rudenį besibaigiant fizikos pamokai pamatė, kad T. T. bėga iš nosies kraujas. Jis paprašė, kad mokinys pasiliktų kabinete. T. T. neturėjo nosinaitės, jis jam davė rankšluostį ir nosinaičių. Kalbėjo su mokiniu apie drausmę ir apie kraują. Pamokos metu jis sėdėjo ketvirtoje eilėje prie lango priešpaskutiniame suole. Sėdėjo vienas. Kai pasibaigė pamoka ir jis T. T. padavė servetėlę apsivalyti kraujui, liepė nueiti prie kriauklės esančios kabinete nusiprausti, tai mokiniai išėjo iš kabineto. T. T. apsivalęs ir apsiprausęs veidą išėjo iš klasės. T. T. jis smūgių nesudavė. Santykiai su šiuo mokiniu tiek iki įvykio tiek ir dabar yra geri, jokios įtampos tarp jų nėra. Šiuo metu mokinys išėjęs iš mokyklos. Kodėl T. T. sakė, kad jis jam sudavė nesiaiškino. Nieko apie tai nebuvo girdėjęs iki įvykio su A. A.. 2010 m. sausio 13 d. pirmos pamokos metu vyko mokykloje akcija „uždekime žvakeles“. Pirmą pamoką turėjo fiziką su aštunta klase. Buvo paprašytas nufotografuoti vykstančią akciją, todėl mokinius paliko vienus. Užtruko apie dvidešimt minučių. Sugrįžus jam į fizikos kabinetą vesti pamokos nebuvo galima pradėti, kadangi mokiniai buvo įsisiautėję, triukšmavo. Jis paprašė pasikartoti pamoką, nes klaus atsakinėti. Pildė žurnalą, bet į jo pasakymą mokiniai sureagavo ne visi. Tada jis kvietė mokinį A. A., su kuriuo buvo sutarta, kad jis atsakinės. A. A. atsakė, kad atsakinėti neis, nes nebuvo praėjusią pamoką mokykloje ir neišmokęs, nors nebuvo praėjusią pamoką, bet pamokos tema nepasikeitė, o buvo palikta ta pati. Tačiau A. A. atsakė, kad vis tiek atsakinėti neis, nes neišmokęs ir atsakė, jam gana nekultūringai ir nemokiniškai. Todėl jis nesuvaldęs emocijų priėjo prie mokinio ir jam sudavė delnu per kairį skruostą ir iš suolo pagriebęs už kalnieriaus priekyje savęs išstūmė iš klasės kelieniu suduodamas jam per užpakalį. Dėl civilinio ieškinio neturi nuomonės. Dėl nusikaltimo kaltas, moralinę žalą patyrė mokinys, mano, kad galėtų būti ieškinio dydis 1000 litų, nes fizinio skausmo mokinys nepatyrė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo duotų parodymų jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais:
Fizinio skausmo sukėlimas T. T.
Nukentėjusysis T. T. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad A. O. buvęs jo fizikos mokytojas. Jis su mokytoju turėjo vieną konfliktą, 2008 metų lapkričio mėnesį sėdėjo ketvirtoje pamokoje, pamokai nebuvo pasiruošęs, sėdėdamas suole išdykavo su draugais, trukdė vesti pamoką, mokytojas susinervino. Jis jam liepė pasilikti po pamokos pasikalbėti. Mokytojas priėjo prie jo, jis tuo metu sėdėjo suole. Mokytojas jam trenkė delnu vieną kartą. Suprato, jog už tai, kad jo pamokoje išdykavo. Mokytojas jam pataikė į veido dešinį žandą ir nosį. Po smūgio prasimušė iš nosies kraujas. Tada jis nusiplovė klasėje veidą ir su nosine nusivalė kraują, kurią davė mokytojas. Apie šį įvykį papasakojo klasiokui Ryčiui ir kitiems. Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje dešimtoje klasėje, jo klasiokas buvo T. T.. Šiuo metu jis nesimoko mokykloje. Pasibaigus fizikos pamokai fizikos mokytojas A. O. liepė pasilikti T. T.. Liepė pasilikti, dėl to, kad buvo nedrausmingas. Kai laukė kitos pamokos, tai atėjęs T. T. sakė, jog jam per veidą pasilikęs fizikos mokytojas sudavė, ir dar sakė, kad skųsis.
Iš 2010-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu ( b. l. 3-8 ) matyti, kad įvykio vieta yra Seirijų (duomenys neskelbtini)gimnazijos, esančios Lazdijų raj. , Seirijų mstl., Metelių g. 7 pastato, trečiame aukšte esantis fizikos kabinetas. Mokykliniai suolai stovi trimis eilėmis, klasės priekyje yra kriauklė.
Viešosios tvarkos pažeidimas
Nukentėjusysis A. A. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. O. jo fizikos mokytojas. Atėjus į pamoką mokytojas sakė ruoštis pamokai, kartotis, kvies atsakinėti. Jis pakėlė ranką ir pasakė, kad atsiprašo, neišmoko temos, mokytojas trenkė ranka į stalą, atėjo ir trenkė jam per veidą, po to pakėlė jį už plaukų, sudavė per veidą du ar tris kartus. Sudavė per veidus į abi veido puses. Po to mokytojas stūmė priekyje savęs ir spardė į nugarą iš kelienio. Įspyrė į nugarą kokius tris ar keturis kartus. Jis sėdėjo pirmame suole prie durų, tai mokytojas stūmė du ar tris metrus. Tada jis nuėjo pas direktorę ir papasakojo kas nutiko, direktorė iškvietė mokytoją, klausinėjo mokytojas nieko nesakė. Po šio įvykio jis nenorėjo rodytis draugams, jautė gėdą ( b. l. 21-22).
Liudytoja Z. Š. paaiškino, kad 2010-01-13 atėjo A. A. į kabinetą ir pasakė, kad jį sumušė mokytojas A. O.. Ji iš A. A. veido pastebėjo, kad yra susijaudinęs ir verkė. Tada ji paklausė, kas atsitiko, o A. A. papasakojo, kad jį sumušė už tai jog kvietė atsakinėti, o jis atsisakė. Kadangi praėjusią pamoką nebuvo mokykloje, todėl buvo neišmokęs pamokos. Tada priėjęs mokytojas prie jo sudavė vieną smūgį per veidą ir pagriebęs už čiuprynos išstūmė iš klasės, išstumiant kelieniu sudavė į užpakalį kelis kartus. Tada ji pasakė mokiniui, kad išsiaiškins su mokytoju situaciją. Mokytoją pasikvietė į kabinetą. Mokytojas papasakojo, kad atėjus į pamoką po renginio berniukai neapsiramino, perspėjo mokinius kelis kartus, kad apsiramintų, bet A. A. neaprimo, todėl jį kvietė atsakinėti. Tačiau mokinys atsakinėti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog praėjusią pamoką nebuvo mokykloje ir neišmokęs. Tada dar kartą pakvietęs A. A. eiti atsakinėti, o šiam atsisakius eiti atsakinėti nesusivaldęs priėjo prie A. A. ir jam sudavė vieną kartą su delnu per veidą ir pagriebęs už čiuprynos ištempė iš suolo ir stumdamas iš klasės priekyje savęs sudavė kelieniu į užpakalį.
Liudytoja L. M. paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini)gimnazijoje dirba direktorės pavaduotoja, 2010-01-13 į kabinetą atėjo A. A., kaip tik tuo metu buvo direktorė Z. Š.. Paklausus A. A., kas nutiko, ko verkia jis atsakė, jog jam per veidą sudavė fizikos mokytojas ir išvarė iš klasės dar įspyrė į užpakalį. Paklausus už ką? A. A. atsakė: kad tikrai šį kartą buvo drausmingas, geras ir už nieką. Po to paminėjo, kad jį mokytojas kvietė atsakinėti, o jis atsakė, kad nebuvo praeitą pamoką mokykloje ir neišmokęs pamokos, tai už tai.
Liudytoja E. A. parodė, kad ji 2010-01-13 dieną sužinojusi iš mokyklos administracijos, jog įvyko tarp jos auklėtinio A. A. ir fizikos mokytojo A. O. konfliktas. Jai mokyklos direktorė paaiškino įvykio incidento aplinkybes ir prašė stebėti Aivarą, su juo pabendrauti. Praėjus kelioms pamokoms ji pasikvietė A. A. neutralioje aplinkoje pasikalbėjo. Jis jai pasipasakojo apie seserį, kad išvyks į užsienį, o apie incidentą su mokytoju jis nenorėjo kalbėti. Jai neatrodė, kad Aivaras po įvykio yra sugniuždytas, nepastebėjo ant jo veido jokių sužalojimų ar paraudimų, tik pastebėjo, jog buvo verkęs. Vėliau, kai pasirodė straipsnis laikraštyje jį buvo sunku prisikviesti į mokyklą. Vaikai tarpusavyje aptarinėjo įvykį, buvo įvairių vertinimų. Tai skaudino A. A..
Liudytojas A. B. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje. Jo klasiokas A. A. atėjo mokyti prasidėjus mokslo metams į aštuntą klasę. Jis su A. sėdėjo viename suole per fizikos pamoką. 2010-01-13 vyko pirma pamoka fizikos, mokytojas buvo palikęs vienus, o pats buvo nuėjęs fotografuoti. Mokytojas užtruko neilgai apie penkiolika minučių ir kai atėjo liepė pasikartoti pamoką bendrai visiems mokiniam, nes klaus atsakinėti. Visi mokiniai pradėjo kartotis, o A. A. nesikartojo, sukiojosi suole, tai jam mokytojas liepė eiti atsakinėti. A. A. atsakė, kad nemoka, nes nebuvo praėjusią pamoką mokykloje. Tada priėjęs mokytojas A. O. sudavė pora kartų su delnu per veidą ir paėmęs už čiuprynos išvarė iš klasės, vieną kartą su kelieniu sudavė į juosmens sritį. Jis pats nuo mokytojo nėra patyręs fizinio smurto, o tik 2009 metais rugsėjo mėnesį jį fizikos mokytojas yra išvijęs iš kabineto apie pora kartų, dėl to, jog buvo nedrausmingas pamokos metu.
Iš 2010-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu ( b. l. 3-8 ) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)gimnazijos, esančios Lazdijų raj., (duomenys neskelbtini) pastato, trečiame aukšte fizikos kabinetas. Mokykliniai suolai stovi trimis eilėmis.
Teisėja sprendžia, kad ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos dėl fizinio skausmo sukėlimo neigia, tačiau teisėja laiko įrodytu, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, nes netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo R. K. parodymais pagrindo nėra, jie yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje.
Kaltinamasis A. O. tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgį ranka per nosį sukėlė T. T. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo A. O. veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. taip pat kvalifikuoti teisingai, nes kaltinamasis įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vieną kartą ranka sudavė A. A. per veidą ir sugriebęs už apykaklės išstūmė iš kabineto bei stumdamas kelieniu sudavė į juosmens ir užpakalio sritį, sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą
Kaltinamasis dėl antrojo epizodo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galisi ir tai teisėja pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. O. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, charakterizuojamas labai gerai. Administracinių galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamų veikų pobūdį teisėja prieina prie iš vados, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes tokią bausmę paskyrus bus nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str.).
Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str., 1.3 str. 2 d., 3 d.. CK 6.250 str. 2 d. nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai : neturtinės žalos pasekmės; žalą padariusio asmens kaltė; žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jei padaryta turtinė žala, į turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio - A. A. patyrė fizinį skausmą suduodant mokytojui smūgį į veidą, kelieniu suduodant smūgius į juosmens ir užpakalio sritį. Dvasinio pobūdžio pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas draugų akivaizdoje, bendravimo galimybių sumažėjimas. Iki šiol jis jaučia įtampą ir jo poelgis klasiokų vertinamas įvairiai. Svarstoma galimybė netgi pakeisti mokyklą. Nusikalstama veika A. A. atžvilgiu padaryta tyčia. Tai teismas vertina kaip didesnės žalos padarymą nei neturtinė žala būtų padaryta neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Jo gaunamos pajamos yra atlyginimas už mokytojavimą, kuris yra 2050 Lt, kitų pajamų kaltinamasis neturi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturinės žalos dydį. Turtinė žala nusikalstama veika padaryta nebuvo. Taip pat reikėtų šioje byloje atsižvelgti ir į tai, kad prie tokios faktinės susiklosčiusios situacijos išviešinimo, o tuo pačiu neigiamų pasekmių padidėjimo prisidėjo ir žiniasklaida, tai pripažįsta ir pati įstatyminė atstovė, todėl ne vien tik kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajam tokias pasekmes bei emocinę įtampą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į saugomą gėrį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei susiklosčiusią teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose yra nuo 250 iki 5000 Lt), civilinis ieškinys mažintinas ir jo dydis nustatytinas 2500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str.2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas
nusprendžia:
A. O. pripažinti kaltu pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. ir nuteisti
-pagal BK 140 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo ir įpareigoti būti namuose nuo 24 val. iki 5 val. ryto;
-pagal BK 284 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo ir įpareigoti būti namuose nuo 24 val. iki 5 val. ryto
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir įpareigoti būti namuose nuo 24 val. iki 5 val. ryto
Ieškinį patenkinti dalinai. Priteisti iš Kaltinamojo A. O. nepilnamečio nukentėjusiojo A. A. įstatyminei atstovei I. A. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.