Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. N., S. N., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys T. N., S. N. teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.). Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su pareiškimu (37, 38 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja O. N. 1984-04-30 sudarė santuoką su A. N. (5 b. l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (11-13 b. l.) bei mainų sutarties (20 b. l.) matyti, kad pareiškėja O. N. santuokos metu pagal 1994-11-03 mainų sutartį įgijo nuosavybės teises į ½ gyvenamojo namo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato tvarto dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato daržinės dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato malkinės dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato kiemo rūsio dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių dalį, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., todėl pastatai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Iš valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto bei testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja O. N. ir jos vaikai po A. N., mirties 2010-08-29 jo palikimo nepriėmė (9, 41 b. l.). Pareiškėjos O. N. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi name, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojosi kaip savo, patvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sumokėtų už suteiktas paslaugas kvitų kopijos (22-28 b. l.). Į notarą dėl palikimo, atsiradusio po A. N. mirties, priėmimo suinteresuoti asmenys T. N., S. N. nesikreipė, atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka (37-38 b. l.).

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, A. N. palikimo paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėja O. N. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. N. vaikai T. N., S. N. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priimtų jų motina. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio A. N. mirties atsiradusį palikimą.

A. N. testamento nepaliko, jo sutuoktinė O. N. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame name, juo, kitais statiniais naudojosi, rūpinosi visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. O. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad O. N. mirusio sutuoktinio A. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai palikėjo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.