Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 1 dalį, (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X5“ kontrabandos) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X6“ kontrabandos) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį – 45 paroms arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. K. konfiskuota: 8903,61 euro, 156 710,10 Rusijos Federacijos rublio, 400 JAV dolerių, 392,82 lito, 18,05 Lenkijos zloto, 1 Kroatijos kuna ir 1 Didžiosios Britanijos pensas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, padarė automobilio kontrabandą, t. y. jie, turėdami tikslą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti automobilį, 2011-12-17 Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, paėmė automobilį „BMW X5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog minėtas automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje A. S. vardu. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, žinodami, kad realiai automobilis BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje nėra ir nebuvo registruotas, ant automobilio yra uždėti ne šiam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai, o transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis „BMW X5“ yra registruotas A. S. vardu, 2011-12-17 A. K. vairuojant, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, kitu automobiliu jį lydint, automobilį „BMW X5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į Neringos miestą. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus, A. K. automobiliu „BMW X5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 90 685 Lt, 22.39 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, muitinės kontrolei gabenamo automobilio „BMW X5“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinimui pateikė minėtą automobilį, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei registracijos liudijimas, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje ir priklauso A. S.. Taip A. K., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabendamas privalomus muitinei pateikti daiktus, išvengė muitinės kontrolės.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2011-12-25, nuo 16.11val. iki 21.26 val., Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, iš nenustatytų asmenų įgijo 106 214 Lt vertės automobilį „BMW X6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas. Be to, tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus minėtu automobiliu naudojosi, t. y. 2011-12-25, 21.26 val., lydimas asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvairavo automobilį „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti automobilį, 2011-12-25 Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, paėmė automobilį „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais K385NO39, bei netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog minėtas automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje, O. R. (O. R.) vardu. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, žinodami, kad realiai automobilis „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje nėra ir nebuvo registruotas, ant automobilio yra uždėti ne šiam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai, o transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis „BMW X6“ yra registruotas O. R. (O. R.) vardu, taip pat žinodamas, kad automobilis yra pavogtas, 2011-12-25 A. K. vairuojant, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, kitu automobiliu jį lydint, automobilį „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į Neringos miestą. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus, A. K. automobiliu „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 106 214 Lt, 21.26 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, muitinės kontrolei gabenamo automobilio „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinimui pateikė minėtą automobilį, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei netikrą Rusijos Federacijos registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje ir priklauso O. R. (O. R.). Taip A. K., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabendamas privalomus muitinei pateikti daiktus, išvengė muitinės kontrolės.

A. K. nuteistas ir už tai, kad automobiliu „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, savo rankinėje ir viršutiniuose rūbuose gabeno 8903,61 euro, 156710,10 Rusijos Federacijos rublio, 400 JAV dolerių, 392,82 lito, 18,05 Lenkijos zloto, 1 Kroatijos kuną ir 1 Didžiosios Britanijos pensą, kurių bendra vertė yra 45 344,48 Lt, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikė aiškiai netikrą dokumentą, t. y. 2011-12-25, 21.26 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, su savimi turėjo aiškiai netikrą Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikė aiškiai netikrą vairuotojo pažymėjimą, t. y. 2011-12-25, 21.26 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, bei iki 2011-12-26 02.30 val. su savimi turėjo aiškiai netikrą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. 45 KM 008237, tariamai suteikiantį teisę jam vairuoti B, C, D, E kategorijų transporto priemones.

Gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. K. paskirtomis bausmėmis. Teigiama, kad už nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytos alternatyvios bausmės, taip pat ir baudos. Būtent ši bausmės rūšis, apelianto teigimu, ir turėjo būti paskirta A. K..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. nuteistas už penkias nusikalstamas veikas – už automobilio „BMW X5“ kontrabandą, išgabenant šį automobilį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją (veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį); už neteisėtą disponavimą neteisėtu būdu įgytu didelės vertės turtu – automobiliu „BMW X6“ (veika kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį); už automobilio „BMW X6“ ir pinigų, iš viso 45 344, 48 Lt, kontrabandą, siekiant išgabenti minėtą automobilį ir pinigus iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją (veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį); už neteisėtą disponavimą (laikymą) netikru dokumentu – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimu (veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį); už neteisėtą disponavimą (laikymą) netikru dokumentu – Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimu (veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį). Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį (už abi nusikalstamas veikas), 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišsamiai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, remiantis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei, remdamasis jais, nustatė faktines A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytus procesinius veiksmus.

Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl automobilio „BMW X5“ kontrabandos, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės gabenant šį automobilį per Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos sieną, rėmėsi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu – liudytojų A. Ž., M. Š. parodymais, paties nuteistojo A. K. parodymais, Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2012 m. vasario 13 d. rašte Nr. SD/9131/23/LT11 nurodyta informacija, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotais duomenimis, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. (LM18)-20/14-24064 nurodyta informacija ir kitais duomenimis. Įvertinęs šių įrodymų, kurių patikimumas ir teisėtumas buvo patikrintas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, visetą Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad A. K. 2011 m. gruodžio 17 d., automobiliu „BMW X5“, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti Rusijos Federacijos valstybiniai numeriai, kirto Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos valstybių sieną bei tyčia nepateikė šio automobilio muitiniam patikrinimui, taip išvengdamas patikrinimo. Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teisme neneigė inkriminuotu laiku, 2011 m. gruodžio 17 d., automobiliu „BMW X5“ vykęs iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, tačiau tvirtino nežinojęs, jog ant automobilio yra uždėti ne šiam automobiliui priklausantys, pavogti numeriai. Nuteistasis aiškino, kad automobilį „BMW X5“ sutiko pergabenti į Rusijos Federaciją paprašytas draugo, kuris nurodė automobilį paimti iš Vilniaus, netoliese geležinkelio stoties esančios aikštelės, kur šis buvo remontuojamas. Atvaręs automobilį į Rusijos Federaciją A. K. jį paliko stovėjimo aikštelėje ir daugiau jo likimu nesirūpino (t. 5, b.l. 41-44). Tokie nuteistojo parodymai apie tai, kad automobilį „BMW X5“ paėmė Vilniuje, paprašytas draugo, ir nežinojo, kad ant jo yra uždėti netikri valstybiniai numeriai, paneigiami objektyviais bylos duomenimis. Visų pirma, neįtikinamas yra nuteistojo aiškinimas, kad jis automobilį iš Vilniaus paėmė paprašytas draugo, kurio tikslių anketinių ir kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo suvaržytos galimybės šį asmenį identifikuoti ir, nustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymius, inicijuoti jo atžvilgiu baudžiamąjį procesą. Pažymėtina, kad nei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nei bylą nagrinėjantys teismai nėra įpareigoti tikrinti visų kaltininko keliamų versijų ir tai nelaikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimu. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Ši Lietuvos Respublikos BPK nuostata reiškia ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko parodymai dėl kito asmens neva neteisėtų veiksmų turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, ir tokios gynybinės versijos nepatikrinimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. K. keltą gynybinę versiją, kad automobilis „BMW X5“ priklausė neįvardintam Rusijos Federacijos piliečiui, o nuteistasis apie tai, kad šis automobilis gabenamas su netikrais valstybiniais numeriais, tokiu būdu siekiant nuslėpti tą aplinkybę, kad jis Rusijos Federacijoje anksčiau registruotas nebuvo, nežinojo. Juolab, kad byloje yra ir kitų duomenų, paneigiančių minėtą A. K. versiją.

A. K. versija apie tai, kad jis automobilį paėmė Vilniuje, paprašytas draugo, paneigiama 2012 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie nuteistojo mobiliojo ryšio telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio telefonų celių, kuriais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 16-17 dienomis A. K. lankėsi Lietuvoje, tačiau ne Vilniuje, kaip tvirtino savo parodymuose, o Kaune (t. 2, b.l. 29-30). Būtent Kaune, panaudojant S. R. banko mokėjimo kortelę, buvo įsigytas draudimo polisas automobiliui „BMW X5“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad automobilis „BMW X5“ priklausė būtent A. K., patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokolai, iš kurių nustatyta, kad 2012 m. liepos 27 d., tuo metu, kai Lietuvos policijos pareigūnai aiškinosi automobilio „BMW X5“ išgabenimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją aplinkybes, A. K. mobiliojo ryšio telefonu bendravo su S. R. ir pokalbio metu išsakė frazės, kurios leidžia teigti, jog faktiniai automobilio savininkai buvo šie du asmenys, kurie ir tvarkė visus su automobilio gabenimu susijusius dokumentus (S. R.: „Aga, klausyk, buvau nuvažiavęs į tą, į mūsų VAI, dėl tos mašinos, ten problemos“; A. K.: „Dėl kokios?“; S. R.: „Kurią aš ant Manios registravau“; S. R.: „<...> Nes dabar truktels, gali truktelt žmogų, kuris traukė įskaiton ir pasakyti – parodyk savo, tikriausiai taip, aš nežinau, kaip jie ten daro“; A. K.: „Tu šiuo telefonu nekalbėk daug“; S. R.: „Ir dabar todėl tą antrąją gali truktelti mūsų <...>“; A. K.: „Prikalbėsi dabar, jie čia, išvis čia, uodegų prisuks, jie matai, nenusiramina“ (t. 2, b.l. 137-140). Šio telefoninio pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad, naudodamiesi konspiracinėmis priemonėmis, A. K. kalbėjo telefonu su S. R. apie Lietuvoje pradėtą tyrimą dėl automobilio „BMW X5“ gabenimo per valstybės sieną su netikrais valstybiniais numeriais, aptarė galimą tyrimo eigą ir rezultatą. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, to neneigia ir pats A. K., jog būtent su S. R. jis lankėsi Lietuvoje tuo metu, kai gabeno automobilį „BMW X5“. Tai, kad būtent kartu su A. K. Lietuvoje lankęsis ir automobilio gabenimo dokumentus padėjęs sutvarkyti S. R. atliko tam tikrus veiksmus siekiant išgabenti automobilį iš Lietuvos Respublikos, patvirtina ir liudytojos M. Š. parodymai, kuriais nustatyta, kad ji, paprašyta pažįstamo S. R., 2011 metų gruodžio mėnesį sutiko už atlygį atlikti automobilio „BMW X5“ muitinės procedūras, tačiau realiai šio automobilio ji neįsigijo (t. 3, b.l. 100-109). Tuo tarpu tą aplinkybę, jog automobilis „BMW X5“ jo gabenimo per pasienį metu buvo su netikrais valstybiniais numeriais, patvirtina objektyvių bylos duomenų visuma – Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas Nr. SD/9131/23/LT11, kuriuo nustatyta, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami gabenant automobilį „BMW X5“, nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki 2003 m. spalio 12 d. buvo išduoti automobiliui „BMW 535I“ (t. 1, b.l. 84).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad paminėti įrodymai, nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra netiesioginiai, tačiau sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, kuri leidžia paneigti nuteistojo A. K. parodymus ir daryti išvadą, kad jis žinojo gabenantis automobilį „BMW X5“ su ne jam priklausančiais valstybiniais numeriais, taip pat žinojo, kad šis automobilis anksčiau nebuvo registruotas Rusijos Federacijoje, ir sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės. Tokiais savo veiksmais jis realizavo Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, jog vien tik ta aplinkybė, kad A. K. kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apkaltinamasis nuosprendis grįstas ne prielaidomis, o tarpusavyje susijusių pirmiau paminėtų netiesioginių įrodymų visuma, todėl atmestini skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio pažeidimų.

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už pinigų bei automobilio „BMW X6“ kontrabandą. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad: A. K. neturėjo galimybės deklaruoti gabenamų pinigų, kadangi nebuvo atliekamas muitinis patikrinimas; byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, jog A. K. žinojo, kad automobilis, kuriuo jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją buvo pavogtas Vokietijoje, o ant jo uždėti valstybiniai numeriai priklausė kitam Rusijos Federacijoje registruotam automobiliui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais įrodymais.

Gynėjo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, jog A. K. 2011 m. m. gruodžio 25 d., vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, neturėjo galimybės deklaruoti gabenamų pinigų, kadangi nebuvo atliekamas jo muitinis patikrinimas. Neatlikus muitinio patikrinimo jis, gynėjo teigimu, neturėjo pareigos pranešti apie gabenamus pinigus, todėl negali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. vairuojamas automobilis „BMW X6“ buvo sulaikytas VSAT (pasienio) pareigūnų atlikto patikrinimo metu, o muitinės pareigūnai savo patikrinimo neatliko. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nešalina A. K. baudžiamosios atsakomybės už pinigų kontrabandą. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamai priemonių nustatyti, kokia tvarka vykdomas muitinės ir pasienio patikrinimas Nidos pasienio poste – buvo apklausti šiame poste dirbantys VSAT pareigūnai, taip pat išsireikalauti Nidos pasienio poste atliekamų patikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Šių duomenų viseto pirmosios instancijos teismui pakako padaryti motyvuotoms išvadoms dėl A. K. prievolės ir objektyvių galimybių deklaruoti gabentus pinigus. Be to, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės preambulės 6 punkto 3 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias kiekvienas asmuo, išgabenantis didesnę nei 10 000 eurų sumą iš Bendrijos teritorijos, privalo ją deklaruoti. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Teisiamajame posėdyje apklaustų VSAT pareigūnų J. V., D. J., P. M. parodymais nustatyta, kad Nidos tarptautiniame pasienio poste yra stendai, ant kurių pateikta išsami ir aiškiai matoma informacija apie prievolę deklaruoti pinigus. Šie liudytojai patvirtino ir tai, kad pasienio pareigūnams atliekant patikrinimą, asmuo turi galimybę informuoti apie gabenamus deklaruotinus daiktus. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir tuos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojo P. M. parodymus, skundžiamame teismo nuosprendyje juos pacituodamas taip: „prisimena, kad problema buvo dėl valiutos nedeklaravimo“. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje yra aptarti šio liudytojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose jis, paklaustas, ar žino, dėl ko nagrinėjama ši baudžiamoji byla, atsakė, jog problema kilo dėl nedeklaruotų pinigų.

Taigi pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors A. K., vykstančio iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, muitinis patikrinimas ir nebuvo atliekamas, jis turėjo pareigą ir galimybę deklaruoti gabenamus pinigus, tačiau to nepadarė ir pasienio pareigūnų neinformavo apie gabenamus pinigus, kurių suma viršijo 10 000 eurų. Nuteistojo gynėjas pagrįstai nurodo, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius pasienio ir muitinės patikrinimą Nidos pasienio poste, į jį atvykę asmenys negali laisvai vaikščioti po teritoriją. Tačiau šiuo atveju pirmiau minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad A. K. bendravo su pasienio pareigūnais, todėl jis turėjo galimybę jiems pranešti apie gabenamą deklaruotiną pinigų sumą, nepaisant to, kad nebuvo atliktas jo muitinis patikrinimas. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog A. K. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją vyko ne pirmą kartą, be to, kaip nustatyta pirmiau minėtų liudytojų parodymais, pasienio poste esančiuose stenduose yra pateikta informacija apie pareigą deklaruoti gabenamus pinigus, nuteistasis neabejotinai žinojo apie šią jam tenkančią prievolę, tačiau sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės. Tokie objektyviais duomenimis nustatyti nuteistojo veiksmai sudaro pakankamą pagrindą baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį taikyti. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai, jog A. K. gabentų pinigų kilmė yra legali, kadangi ši aplinkybė (gabenamų pinigų kilmės legalumas/nelegalumas) nėra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį taikyti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, pagrįstomis pripažįsta ir tas Klaipėdos apygardos teismo išvadas, jog A. K. per Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos valstybių sieną kontrabandos būdu gabeno žinomai vogtą automobilį „BMW X6“. Aiškindamas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilį „BMW X6“ iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabeno paprašytas asmens, vardu „Olegas“, ir nežinojo, kad automobilis buvo pavogtas, o jo dokumentai suklastoti. Teigė, kad automobilį „BMW X6“ pasiėmė iš nurodytos vietos Kaune, 2011 m. gruodžio 25 d. Taigi jis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir dėl pirmiau aptartos automobilio „BMW X5“ kontrabandos. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, pagrįstai atmetė šią A. K. gynybinę versiją. Visų pirma, ir šiuo atveju A. K. negalėjo tiksliai įvardinti, kokių konkrečiai asmenų (nurodant jų anketinius ir kontaktinius duomenis) paprašytas jis gabeno automobilį „BMW X6“. Atsižvelgiant į tai, kad šis neva A. K. patikėtas automobilis yra didelės vertės, neįtikinimai atrodo nuteistojo aiškinimas, kad jam buvo patikėta gabenti automobilį šio sandorio šalims nepasikeitus tiksliais anketiniais ir kontaktiniais duomenimis. Juolab, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog A. K. apie automobilį „BMW X6“ su nenustatytu asmeniu bendravo dar 2011 m. gruodžio 19 d., netrukus po to, kai šis buvo pavogtas Vokietijoje. Šią išvadą patvirtina 2012 m. kovo 23 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti A. K. asmens kratos metu paimtame kompiuteryje rasti pokalbiai per „Skype“ programą. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad A. K. pašnekovui nurodo, kad jokių problemų su automobiliu, kurį pašnekovas įvardina „X6“, ateityje nekils, nes „pakliūti galima jei nebent kas nors žinos“, „galima paimti skaičius, kad niekada nesutaptų“ (t. 1, b.l. 94-144). Įvertinus šį pokalbį objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, galima daryti išvadą, kad A. K. kalba apie Vokietijoje pavogtą automobilį „BMW X6“, kurį, panaudojus kitam automobiliui priklausius valstybinius numerius ir suklastotus dokumentus, jis siekė išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Nuteistojo A. K. parodymus apie tai, kad jis šį automobilį paėmė Kauno mieste, prieš pat išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, paneigia ir 2012 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 25 d., nuo 16 val. iki iki 17 val. ir nuo 20.31 val. iki 21.59 val., jis buvo Klaipėdos miesto apylinkėse (t. 2, b.l. 29-30). Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2011 m. gruodžio 25 d. A. K. būtų lankęsis Kaune, kaip tai tvirtino savo parodymuose. Šiuo atveju svarbūs yra ir liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ši liudytoja patvirtino pirmosios instancijos teisme ir iš kurių nustatyta, kad A. K. paklausus, iš kur šis vyksta, jis pasakė, kad iš Klaipėdos (t. 1, b.l. 20, t. 5, b.l. 66-67). Tokie liudytojos parodymai sutampa su pirmiau aptartais duomenimis, patvirtinančiais, jog įvykio dieną, prieš išvykdamas į Rusijos Federaciją, A. K. būtent ir lankėsi Klaipėdos miesto apylinkėse.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje patikimai nustatyta, jog automobilis „BMW X6“, kurį į Rusijos Federaciją gabeno nuteistasis A. K., buvo pavogtas Vokietijos Federacijoje, Drezdeno mieste. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. 975, iš kurios nustatyta, kad automobilio „BMW X6“ originalus VIN numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 71-75), bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas Nr. SD/9131/23/LT11, kuriuo remiantis nustatyta, kad automobilis „BMW X6“ su tokiu pačiu VIN numeriu, nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. buvo pavogtas Drezdeno mieste, Vokietijoje (t. 1, b.l. 78). Šiais objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės dėl to, automobilis „BMW X6“ buvo pavogtas Vokietijoje, nepaneigia gynėjo skundo argumentai, kad sulaikius šį automobilį, kartu su juo buvo rastas originalus užvedimo raktelis. Kaip matyti iš automobilio „BMW X6“ apžiūros protokolo, jame rastas užvedimo raktelis yra originalus, tačiau priklauso automobiliui, kurio kėbulo numeris yra WBAF601070L184935 (t. 1, b.l. 69-70). Tuo tarpu, kaip jau minėta, pagal specialisto išvadą Nr. 975, A. K. gabento automobilio „BMW X6“ originalus VIN (kėbulo) numeris yra (duomenys neskelbtini). Taigi nors automobilyje rastas užvedimo raktelis yra originalus, tačiau jis priklauso kitam automobiliui.

Įvertinusi pirmiau aptartus bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. veiksmai neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos valstybių sieną gabenant deklaruoti privalomus daiktus – pinigines lėšas įvairių valstybių valiuta bei automobilį „BMW X6“, panaudojant netikrus valstybinius numerius bei suklastotus automobilio dokumentus – teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. žinojo, jog jo gabenamas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu – pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir tai žinodamas, jis šiuo automobiliu neteisėtai disponavo, tokiu būdu realizuodamas Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kolegija pažymi, kad pagrindinis nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, objektas yra prekių ir kitų daiktų, gabenimo per Lietuvos valstybės sieną, tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog atsakomybė už šį nusikaltimą gali būti taikoma tik tuo atveju, jei didelė žala padaroma nesumokėjus muito mokesčio, yra nepagrįsti.

Gynėjas apeliaciniame skunde neginčija A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą suklastotu vairuotojo pažymėjimu, tačiau teigia, jog dėl šios nusikalstamos veikos A. K., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija ir šį apeliacinio skundo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą ir, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, suteikianti teismui teisę paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, o ne pagrindas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Antra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimą gali būti paskirtos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad yra nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (jis anksčiau teistas nebuvo, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį paskyrė A. K. laisvės atėmimui alternatyvią bausmę – 30 parų areštą. Ši bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina. Taip pat nėra pagrindo švelninti ir bausmių, A. K. paskirtų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, už pastarąsias dvi nusikalstamas veikas A. K. buvo paskirtos ne laisvės atėmimo bausmės, o šiai bausmei alternatyvios bausmės – areštas (pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį) ir bauda (pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį). Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmių, kurių dydis nustatytas mažesnis, nei sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis, skyrimas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, skundžiamame teismo nuosprendyje yra tinkamai motyvuotas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas A. K. nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad pagal Rusijos Federacijos Baudžiamąjį įstatymą netaikoma baudžiamoji atsakomybė už suklastoto dokumento laikymą ir gabenimą, negali būti pagrindas minėtų nuostatų taikymui, kadangi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 4 straipsnio 1 dalį, asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos yra taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas, pagal kurį minėtos veikos yra kriminalizuotos.

Nuteistojo A. K. gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai A. K. į paskirtą bausmę neįskaitė vienos dienos, t.y. 2011 m. gruodžio 25 d., išbūtos laikiname sulaikyme. Šiuos gynėjo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad A. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Tačiau, kaip matyti iš A. K. laikino sulaikymo protokolo, nors šis procesinis dokumentas ir buvo surašytas 2011 m. gruodžio 26 d., tačiau faktiškai A. K. buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 25 d. Vadinasi, ir ši faktinio sulaikymo diena jam turi būti įskaitoma į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šioje dalyje Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Į A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.