Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Lietuvos esperantininkų sąjungai, tretysis asmuo politinė organizacija Lietuvos rusų sąjunga, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi ieškovo valios sukurti panaudos teisinius santykius su atsakovu nebuvo. Nors panaudos teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio ir gali atsirasti konkliudentinių veiksmų pagrindu, bet savivaldybė yra specifinis teisės subjektas ir veiksmams dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tam tikri įstatymai numato papildomus reikalavimus. Tik atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas gali patvirtinti savivaldybės, kaip turto savininkės, valią sukurti panaudos teisinius santykius, o Savivaldybės taryba sprendimo dėl ginčo patalpų suteikimo atsakovui panaudos ar kitais pagrindais nebuvo priėmusi.

Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., kadangi sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valios sukurti ir dalyvauti panaudos teisiniuose santykiuose su atsakovu nebuvo.

Teismas netinkamai įvertino byloje esantį 2006-01-27 sudarytą Patalpų Rotundo g. 5 perdavimo – priėmimo aktą ir nepagrįstai juo vadovavosi, konstatuodamas, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Minėtu aktu buvo perduotos ne pačios patalpos, bet tik raktai nuo patalpų. Be to, pats aktas neatitiko Vilniaus m. tarybos 2004-07-17 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos suteikiamo pagal panaudos sutartį savivaldybės turto perdavimo priėmimo akto formos bei buvo pasirašytas Naujamiesčio seniūnijos vyresniojo specialisto K. Geleževičiaus, kuris nebuvo ginčo patalpų savininko, t.y. ieškovo, įgaliotas perduoti savivaldybei priklausantį turtą pagal panaudą. Byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovo sekretorė I. Alijošiūnaitė turėjo įgaliojimą atlikti ginčo patalpų priėmimą pagal minėtą aktą. Minėtas patalpų perdavimo priėmimo aktas turėjo būti vertintas kritiškai ir negalėjo būti laikomas sandoriu, kurio pagrindu tarp šalių atsirado panaudos teisiniai santykiai. Net ir pripažinus šį aktą sandoriu, sandoris turėjo būti laikomas niekiniu, kaip prieštaraujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. ir CK 6.632 str. imperatyvioms teisės normoms.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas apie 6 mėnesius neginčijo patalpų užėmimo fakto. Apie tai, jog patalpose atsakovas vykdo savo veiklą, ieškovas sužinojo, gavęs atsakovo 2006-07-26 raštą Nr. 7-32 ir iš karto ėmėsi priemonių, kad ginčas būtų išspręstas neteisminiu keliu. Ieškovo reikalavimui nėra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš patalpų, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.642 str. praėjus 3 mėnesiams nuo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2006-07-13 Nr. A51-12238-(5.1-EKD-5) rašto, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas skubiai atlaisvinti ginčo patalpas, atsiskaityti su įmonėmis už komunalines paslaugas ir grąžinti raktus, išsiuntimo, t.y. nuo 2006-10-31 panaudos santykiai tarp šalių pasibaigė, todėl tolesnis atsakovo naudojimasis ginčo patalpomis buvo neteisėtas.

Atsakovas Lietuvos esperantininkų sąjunga atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, reguliuojančių įrodymų vertinimą bei netinkamo materialinės teisės normų taikymą, reguliuojančių panaudos teisinius santykius (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d. ir 330 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklauso 129,8 kv.m. bendrojo ploto negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. 10/901/0007-01-1:0022, pažymėta indeksais nuo 1-1 iki 1-12 (b.l. 55). Atsakovas Lietuvos esperantininkų sąjunga nuo 2006-01-27 naudojasi minėtomis patalpomis, kurios jam buvo perduotos kartu su raktais nuo šių patalpų pagal priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 28). Ieškovas ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovą, kuris patalpas užėmė ir jas valdo neteisėtai, iš nurodytų patalpų.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas užėmė ginčo patalpas neteisėtai. Kaip minėta, atsakovas į negyvenamąsias patalpas įsikėlė patalpų priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šalių veiksmai iki patalpų perdavimo ir po jo leidžia kolegijai daryti išvadą, kad atsakovui patalpos buvo perduotos naudojimuisi iki patalpų naudojimas bus įformintas pagal įstatymų numatytus reikalavimus. Tokią išvadą kolegija daro iš žemiau nurodytų aplinkybių. Iki patalpų perdavimo atsakovas 2006-01-03 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl ginčo patalpų, kurios atsakovui buvo pasiūlytos ieškovo po to, kai atsakovų valdomos panaudos teise patalpos, esančios Gedimino pr. 10, Vilniuje, buvo privatizuotos, suteikimo atsakovui panaudos teise (b.l. 56). Po šio prašymo ginčo patalpos atsakovui ir buvo perduotos kartu su raktais nuo šių patalpų bei patalpų planu (b.l. 26, 27), o 2006-01-19 ieškovas pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus, kurie reikalingi svarstant patalpų suteikimą panaudos teise klausimą. Taip pat atsakovų prašymas dėl patalpų suteikimo panaudai (teisinio panaudos įforminimo) buvo pradėtas svarstyti Savivaldybės tarybos Turto suteikimo pagal panaudos sutartis klausimams svarstyti komisijos 2006-02-02 posėdyje, tačiau svarstymas buvo atidėtas (b.l. 59). Šis klausimas tos pačios komisijos buvo svarstytas ir 2006-04-20, tačiau nebuvo priimtas sprendimas, svarstymas buvo vėl atidėtas (b.l. 60). Atsakovo prašymas dėl patalpų, kurios jam ieškovo buvo perduotos naudotis, suteikimo panaudos teise nebuvo išspręstas, 2006-07-26 sprendimu ieškovas ginčo patalpas panaudos teise perdavė valdyti trečiajam asmeniui politinei organizacijai Lietuvos rusų sąjungai (b.l. 87, 128-130). Ieškovas apie šį sprendimą 2006-07-31 raštu informavo atsakovą ir kartu paprašė atlaisvinti ginčo patalpas, atsiskaičius už komunalines patalpas (b.l. 61). Atsakovas patalpų neatlaisvino, o savo teisės bent jau į tinkamą jo prašymo išsprendimą tinkamai, t.y. teisinėmis priemonėmis, negynė. Ieškovas 2006-09-04 raštu pakartotinai paprašė atlaisvinti ginčo patalpas (b.l. 62), o atsakovui jų neatlaisvinus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo.

Dėl nurodyto pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas patalpas užėmė ir naudojosi neteisėtai, todėl iškeldinti atsakovą kaip iš savavališkai užrimtų - be jokio teisinio pagrindo užimtų ir naudojamų – patalpų teismas neturėjo pagrindo, nes ieškovas šio savo reikalavimo pagrindo neįrodė. Tačiau kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nurodytais šalių veiksmais šalys tarp jų sukūrė panaudos teisinius santykius. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Šalių nurodyti veiksmai iki patalpų perdavimo ir po patalpų perdavimo-priėmimo akto sudarymo duoda pagrindą spręsti, kad šalys siekė sukurti panaudos teisnius santykius, ir jų atlikti veiksmai yra ne kas kita, o ikisutartiniai panaudos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju derybų dėl panaudos sutarties sudarymo metu atsakovui buvo perduotos patalpos, kurių grąžinimo klausimas iškilo šalims nesudarius negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, jos institucijų kompetenciją reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, t. y. viešosios teisės normos. Šio įstatymo 17 straipsnio 26 punkte savivaldybės kompetencijai priskirta sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo tvarkos, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose. Savivaldybei priklausančio turto perdavimą panaudos pagrindu detalizuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Taigi, kad šalys sudarytų panaudos sutartį, ieškovas šiuo atveju prieš tai turi atlikti visą eilę administracinių veiksmų ir sprendimą dėl panaudos sutarties sudarymo. Ieškovas pradėjęs šiuos administracinius veiksmus atlikinėti, visų procedūrų neatliko iki sutarties sudarymo ir ikisutartinius santykius su atsakovu nutraukė, paprašydama jį atlaisvinti ginčo patalpas. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Šioje byloje šalių sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose nebuvo sprendžiamas, nes tokio reikalavimo šalys nepareiškė.

Dėl nurodyto aukščiau kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog tarp šalių susiklostė panaudos sutartiniai santykiai, nes, kaip kolegija nurodė, šalių santykiai baigėsi ikisutartinių panaudos santykių stadijoje, ieškovo veiksmais šiuos santykius nutraukus.

Ieškovas ieškinį pareiškė gindamas savo pažeistą daiktinę teisę. Vienas iš jo ieškinyje nurodytų motyvų, tai jog ieškovui paprašius atlaisvinti užimamas patalpas, kaip neteisėtai valdomas, tačiau teismas nesvarstė kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Kolegijai nustačius, kad šalių santykiai nutrūko ikisutartinių santykių metu, ieškovui paprašius atlaisvinti patalpas, tarp šalių šie santykiai pasibaigė, atsakovas patalpų neatlaisvino ir toliau jomis naudojosi, tačiau jis šiomis patalpomis toliau naudojosi be teisėto pagrindo. Atsakovui neatlaisvinus patalpų, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistą daikto valdymo teisę ir prašyti iškeldinti atsakovą iš pastatų (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis), tuo labiau, jog tuo metu ginčo patalpos buvo panaudos teise suteiktos valdyti politinei organizacijai Lietuvos rusų sąjungai (b.l. 87), t.y. ieškovas turėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal kitą panaudos sutartį (b.l. 128-129). Ieškovo reikalavimas tenkintinas - atsakovas iš užimamų negyvenamųjų patalpų iškeldintinas.

Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, nes įvertinus šalių santykius kaip ikisutartinius, apelianto argumentai dėl sandorio galiojimo neturi teisinės reikšmės šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovą Lietuvos esperantininkų sąjungą su visu jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų, esančių M.Rotundo g. 5, Vilniuje.