- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 1-107-572/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00051-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nukentėjusiajai J. J., jos atstovei advokatei J. V., kaltinamosios gynėjui advokatui S. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. J. 2011-07-29 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), privačioje J. J. namų valdoje - kieme ir name, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškiančiu fizinio smurto panaudojimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent J. J., mažamečių ir kitų asmenų akivaizdoje, vadino necenzūriniais žodžiais, ne mažiau vieną kartą spyrė J. J. į pilvą, nagais apdraskė veidą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kairio antakio išorinio galo srityje ir kairės ausies kramslio srityje, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji R. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 29 d. apie 18 val. nuvyko pasiimti sūnaus. Sodybos kiemas buvo tuščias. Ketino atidaryti duris, todėl viena ranka laikė už rankenos. Durys buvo neužrakintos. Buvo supykusi, todėl griežtai pasakė „atiduok sūnų“. J. pradėjo šamatotis, tačiau ji vis tiek durų nepaleido, viena ranka laikė už durų rankenos, o kita už staktos. Tuo metu J. J. neištarusi nei vieno žodžio kumščiais pradėjo daužyti galvą, spyrė į pilvą. Gindamasi galėjo apdraskyti J. J.. Bežodinės muštynės galėjo trukti apie pusę minutės. Tuo metu, kai buvo mušama jai nukrito rankinė ir akiniai. Po to, ją užpuolė dar dvi moterys – A.ir M.. Po J. spyrio į pilvą, ji atsimušė į turėklus. Tarp jos ir J. jokio žodinio konflikto nebuvo, ji nieko neįžeidinėjo, nekoliojo, tik reikalavo grąžinti sūnų. Jas išskyrė vyresnioji moteris ir jos abi ramiai kalbėjosi kieme iki atvyko policija. Atvykusiems policininkams pasakė, kad ją sumušė J. J. ir su ja buvusios dar dvi moterys. Taip pat prašė padėti susigrąžinti sūnų. Iš J. kiemo išvyko kartu su policijos pareigūnais, tą patį vakarą parašė pareiškimą, kad buvo sumušta J. J. ir dar dviejų moterų. Į med. Ekspertus dėl sužalojimo nesikreipė, nors po grumtynių jai skaudėjo pilvą. Pripažįsta, kad vėliau J. J. parašė dvi negražias žinutes, tai padarė todėl nes jautėsi įskaudinta. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes ne J. J., o ji buvo sumušta.
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad tą dieną su A. L. kepė šimtalapį. G. L. liepė žiūrėti, nes jos sūnus važiuodamas keliu lygtai matė R. buvusią žmoną, einančią link sodybos. Nuo kelio pusės arčiau yra verandos durys, todėl pirmiausia nubėgo patikrinti ar tos durys užrakintos. Po to ėjo uždaryti namo durų, esančių iš kiemo pusės. Kai ji priėjo prie durų, ten jau buvo R. J.. Ji norėjo uždaryti duris, ir tuo metu R. J. jai griebė už veido. Ji suspigo. Viskas vyko labai greitai. Jas skyrė G.. R. J. jai spyrė. Ji besigindama taip pat spyrė R. J., tačiau ji buvo basa ir R. J. tik išpurvino marškinėlius. Po to atėjo ir A.. Jos visos trys bandė uždaryti duris. R. grumtynių metu buvo sužalojusi ir G.M. L.. pavykus uždaryti duris, ji paskambino į policiją. Policijos darbuotojai atvyko maždaug po pusės valandos. Visą tą laiką R. J. lauke kalbėjosi su G.M. L.. Jai buvo nuplėšta dalis ausies, todėl tą patį vakarą buvo padarytas skiepas. Antrą skiepą padarė po mėnesio laiko. Atvykusių policijos darbuotojų prašė R. J. išsivežti. Dėl R. J. veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir prašo jos civilinį ieškinį tenkinti. Turtinė žala 72,99 Lt, o neturtinė 3000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, kad po įvykio pastoviai bėgdavo tikrinti durų ar jos užrakintos, bijojo dirbti lauke, sulojus šuniui bėgdavo pažiūrėti ar vėl neatėjo R.. Buvo išsigandusi ne tik dėl savo vaikų, bet ir dėl R. vaiko. Jai skaudu, kad ji rūpinasi R. vaiku, o ši ją vadina necenzūriniais žodžiais. Be to, R.jos ir jos šeimos nepaliko ramybėje ir po šio įvykio, toks R. elgesys tęsiasi apie 7 metus.
Liudytoja G. M. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo. Sūnus važiavo keliuku ir pamatė einančią R. bei paprašė perspėti J., kad link jos namų eina R.. Ji žinojo, kad vyksta konfliktai, todėl nuėjo pas J. ir pasakė, kad užsirakintų duris ir neįsileistų R.. J. nubėgo užrakinti durų ir R. rado jau prie durų. R. pasakė, jog atvažiavo pasiimti sūnau, vartojo necenzūrinius žodžius. J. atsakė, kad į vidų neįleis. R. J. pradėjo mušti J.. Matė kaip R. stvėrė J. už veido. J. užrėkė ir tada įsikišo ji. Matė, kad R. stvėrė J. už marškinėlių. Nuo R. nukentėjo ir ji, bet niekur nesikreipė. Vieną nustūmė į namo vidų, o kitą į lauką. Laikė durų rankeną ir bandė uždaryti duris. Tuo metu R. J. vadino „internatine kekše. Po to matyt pavargo ir paleido durų rankeną, todėl ji uždarė duris ir su R. liko ant laiptų. Nematė, kad abi moterys būtų spardęsi. Po įvykio J.buvo apdraskytas kairys veido šonas. R. nebuvo sužalota, nes jos niekas nemušė
Liudytoja A. L. parodė, kad pas J. namuose kepė šimtalapį. Atėjo močiutė ir pasakė, kad ateina R. ir liepė užsirakinti duris. Kol Jo. ieškojo raktų, R. atėjo prie namo durų. Išgirdo J. klyksmą. Pirmiausia į koridorių išbėgo močiutė, o paskui močiutę ir ji. Močiutė jas skyrė. Girdėjo kaip R. J. vadino „prostitute“, „internatine kekše“. Atėjusi į koridorių pamatė, kad R. viena ranka laikosi už durų rankenos, o kita – už turėklo. Iš vidinės pusės durų rankeną laikė J. ir bandė uždaryti duris. Matė kaip R. J. spyrė į pilvą. Po R. spyrio, ji pasiėmusi mergaites nuėjo į kambarį ir kas toliau vyko nematė. Atvykus policijai, ant R. jokių sužalojimų nematė, ji tik kartojo necenzūrinius žodžius ir liepė atiduoti vaiką. Jolita buvo apdraskyta ir tie sužalojimai matėsi vizualiai. Nei viena iš jų smurto R. atžvilgiu nevartojo.
Liudytojas R. K. parodė, kad tą dieną atvyko pagal iškvietimą. Nuosavo namo kieme rado kelias moteris. Viena moteris aiškino, kad atvyko jos vyro buvusi žmona ir reikalauja atiduoti vaiką. Matėsi, kad buvo vykęs konfliktas. Sužalota moteris parašė pareiškimą. Kita moteris skundėsi dėl namo savininkės elgesio, todėl jai pasiūlė vykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą.
2011-07-29 pareiškimu J. J. pranešė apie jos atžvilgiu R. J. panaudotą smurtą. (b.t.1, l.7).
Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2011-07-29 apie 19.16 val. Alytaus apskrities VPK gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus GMP stoties, kad į VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi R. J., kurią 2011-07-29 apie 18.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) užsipuolė vyro buvusi žmona. Nustatyti kairės pusės veido, akies ir ausies apdraskymai. (b.t.1, l.8).
Šalies argumentai
J. J. dėl patirtų sužalojimų 2011-08-19 kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. (b.t.1, l.12-14).
2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 610/11 (06) nurodyta, jog J. J. padaryta odos nubrozdinimai kaitrio antakio išorinio galo srityje ir kairės ausies kramslio srityje; sužalojimai padaryti veikiant galvos kairę pusę kietais bukais riboto paviršiaus žalojančiais daiktais, galimai rankų nagais ir šis sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.t.1, l.16-17).
2011-07-29 Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kokie sužalojimai jai buvo nustatyti VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje. (b.t.1, l.20).
BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2011-07-29 18.00 val. J. J. pranešė Alytaus apskrities VPK apie tai, kad į namus veržiasi buvusi sutuoktinio žmona. (b.t. 1, l.29-32).
2011-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolu su schema užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini). (b.t.1, l.36-40).
2011-10-18 daiktų dokumentų parteikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji J. J. pateikė mobilųjį telefoną „Nokia 2700“ su SIM kortele. (b.t.1, l.41).
Motyvuojamoji dalis
Duomenys, esantys J. J. priklausančioje SIM kortelėje patvirtina, kad kaltinamoji siuntė SMS žinutes nukentėjusiajai ir šių žinučių turinys patvirtina, kad prieš tai ji nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojusi fizinį smurtą („... dar dadėsiu aš tau, tave pasigavusi“). (b.t.1, l.58). Pati kaltinamoji pripažino rašiusi minėtas žinutes.
Kaltinamosios pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad prie lauko durų yra aikštelė bei laiptai. (b.t.1, l.184). Ši fotonuotrauka patvirtina, kad esant atidarytoms lauko durims, kaltinamoji turėjo galimybę viena ranka laikytis už durų rankenos, o kita – už turėklų.
2011-11-09 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo 2011-07-29 konflikto metu ir R. J. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. (b.t.1, l.181). Šis nutarimas paliktas galioti ir Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos. (b.t.1,l.182-183).
2011-07-29 R. J. prašymas, kuriame ji nurodė, jog buvo sumušta pačios J. J., jos sesers bei mamos patvirtina, kad kaltinamoji parašė pareiškimą, tačiau po to nesiėmė jokių veiksmų bei nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo sužalota konflikto, kurį pati išprovokavo, metu. (b.t.1, l.187-188).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamoji R. J. privačioje aplinkoje iš asmeninių paskatų pradėjo konfliktą. LAT ne kartą yra išaiškinęs, kad viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje net gali nebūti pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. R. J. asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko tokią vietą, kurioje buvo pašalinių asmenų ir mažamečių vaikų, todėl jos konfliktas prasidėjęs iš asmeninių paskatų peraugo į viešosios tvarkos pažeidimą. Savo veiksmai R. J. akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta rodo tai, kad kaltinamosios R. J. veiksmai aplinkiniams (pačiai J. J., G.M. L., A. L. ir mažametei nukentėjusiosios dukrai) sukėlė didelį išgąstį ar sumaištį, o pačią J. J. ir šiukščiai pažemino išvadindama necenzūriniais žodžiais ją ir jos sutuoktinį necenzūriniais žodžiais svetimų žmonių akivaizdoje. Viešosios tvarkos sutrikdymą rodo ir tos aplinkybės, kad J. J. atžvilgiu buvo smurtaujama. R. J. savo veiksmais sutrikdė nukentėjusios ir A. L. įprastą veiklą, be to nuo jos nukentėjo ir visiškai pašalinis asmuo G.M. L.. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprato, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė ir galėjo numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes kaip pati nurodė į J. J. ir buvusio sutuoktinio namus atėjo labai įpykusi dėl to, kad jai negražinamas sūnus Arnas ir piktai pareikalavo jį grąžinti ir šių padarinių norėjo. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamoji R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista ir nebausta administracine tvarka, registruota darbo biržoje, charakterizuojama teigiamai, augina dvi dukras, iš kurių viena mažametė. Vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, R. J., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai. Bausmės dydis nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis. R. J. nurodė, jog sutiktų atlikti viešuosius darbus.
Byloje pareikštas valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiosios J. J. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji buvo gydoma ambulatoriškai VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, gydymo išlaidas sudarė 38,73 Lt, jos buvo apmokėtos iš valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamoji privalo atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas. (b.t.1, l.66-67).
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 399 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos. Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusio pateikė įrodymus, patvirtinančius jog dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų patirta turtinė žala sudaro 72,99 Lt (b.t.1, l.21,176). J. J. civilinis ieškinys 72,99 Lt sumai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, nes kaltinamoji, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą ir todėl privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str.). J. J. advokatui sumokėti 350 Lt už skundo surašymą privataus kaltinimo tvarka negali būti laikomi turtine žala, nes tai yra mokestis suteiktas teisines paslaugas.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog toks ieškinio dydis nurodytas todėl, kad kaltinamoji jos šeimai ramybės neduoda jau 7 metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajai priteistina 1000 Lt dydžio kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatė J.Vienažindytė. Už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji advokatei apmokėjo ir tai patvirtina byloje esantys kvitai. Šios išlaidos nukentėjusiajai priteistinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jai šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. J. nukentėjusiajai J. J. 72,99 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. J. 38,73 Lt Valstybinei ligonių kasai (į.k. 191351679, Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333) už nukentėjusiosios J. J. gydymo išlaidas.
Priteisti nukentėjusiajai J. J. iš R. J. 1000,00 Lt turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms padengti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.