Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-183-243/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-01
Bylos Nr.: eI-183-243/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00388-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „NT fortus“
Advokatai: Evelina Bakienė, Sigitas Barakauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-183-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00388-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ atstovams Egidijui Gužui, advokatams Evelinai Bakienei ir Ugniui Pėdnyčiai,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atstovui Tadui Būdvyčiui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „NT fortus“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „NT fortus“ dėl 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja daugiabučių namų statybos bendrija (toliau – DNSB) „Birutės parkas“ skundu prašo:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo konstatuota, kad du poilsio paskirties pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant 2015 m. parengto projekto „Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 1507“ ir projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių;

2) įpareigoti atsakovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pakartotinai išnagrinėti 2017 m. vasario 1 d. prašymą patikrinti (pastatytų) pastatų atitikį statinių projekto sprendiniams ir 2017 m. kovo 7 d. skundą dėl padalinio veiksmų, neveikimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Nurodo, jog pareiškėja atstovauja žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų (bendrijos narių) interesus. Pagal 2015 m. kovo 13 d susitarimą Nr. 16SŽN-29-(14.16.55.) UAB „NT fortus“ (buvusi UAB „Stordeka“) nuomojasi nurodyto žemės sklypo 0,1292 ha ploto dalį, kurioje vykdo dviejų poilsio pastatų statybos darbus pagal 2016 m. gegužės 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-160511-00030. Pareiškėjos teigimu, statybos darbai vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus, dėl to ji 2017 m. vasario 1 d. prašymu prašė patikrinti (pastatytų) pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams ir informuoti apie vykdomą statybvietės patikrinimą, nes jos atstovas pageidauja jame dalyvauti. Nurodo, jog nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (16.2)2D-2412 informavo, kad 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. organizuojamas pastatų statybos patikrinimas nagrinėjant skundą, tačiau pareiškėjos atstovams neleista jame dalyvauti, su patikrinimo rezultatais nebuvo supažindinti. Pareiškėja 2017 m. kovo 7 d. skundu dėl Inspekcijos padalinio veiksmų, neveikimo, prašė įvertinti atsakovės atstovės V. M., 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. vykdžiusios patikrinimą, veiksmus ir esant pagrindui taikyti drausminio poveikio priemones. Nurodo, kad Inspekcija 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 2D-3759, kurį surašė V. M., konstatavo, kad du poilsio paskirties pastatai statomi nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, o atsakovės atstovės V. M. administracinės procedūros metu atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir nepažeidžia viešojo administravimo principų.

Pareiškėja argumentuoja, jog Inspekcija tiesiogiai, betarpiškai ir objektyviai neištyrė, neišanalizavo ginčo situacijos, tyrimą atliko formaliai, atsakovės atstovė pati vertino savo skundžiamus sprendimus, dėl to priimtas visiškai nepagrįstas sprendimas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teigia, kad Inspekcija netyrė faktinės žemės paviršiaus vidutinės altitudės ir jos atitikties Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekte Nr. 1507 (toliau – Projektas) nurodytai vidutinei altitudei, taip pat netyrė ir nenustatė faktinį poilsio paskirties pastatų aukštį ir jo atitiktį Projektui ir Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendiniams. Pažymi, jog Projekte poilsio paskirties pastatai suprojektuoti 2 aukštų su cokoliniu aukštu, tačiau statytojas UAB „NT fortus“, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, dėl to pastatai yra 3 aukštų. Teigia, jog tai pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos galimas pastatų aukštingumas sklype yra 2 aukštai. Nurodo, jog Detaliajame plane nustatytas pastato aukštis matuojamas nuo Detaliojo plane nustatytos statybos zonos esamo žemės paviršiaus (statybos zonos nustatymo metu galiojančios topografinės geodezinės nuotraukos) vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Pareiškėjos teigimu, dėl kai kuriose Žemės sklypo dalies Nr. 23 vietose dirbtinai sukelto grunto lygio esama žemės altitudė viršija Projekte nurodytą vidutinę esamą žemės altitudę, o abiejų pastatų cokolinio aukšto pagrindas neatitinka Projekte nurodytos vidutinės esamos žemės altitudės – jis pastatytas aukščiau, todėl statytojo suprojektuotas cokolinis aukštas faktiškai atitinka antžeminio aukšto kriterijus. Teigia, jog darant prielaidą, kad statytojo statomi pastatai atitinka jų deklaruojamą paskirtį – poilsio paskirties pastatai, o 1-as aukštas turėtų būti vertinamas kaip cokolinis aukštas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 10 punktu, 2 priedu cokoliniame aukšte negali būti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. cokoliniame aukšte negali būti įrengiami apartamentai. Teigia, jog atsakovė privalėjo įvertinti ar perplanavus apartamentų skaičių ir atitinkamai pakeitus patalpų paskirtį, statytojo deklaruojamame cokoliniame aukšte suprojektuotos patalpos patenka į STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 2 priede nurodytų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose leidžiamų įrengti patalpų sąrašus. Pažymi, jog iš sprendimo nėra aišku ar šios aplinkybės buvo nustatinėjamos ir tirtos.

Teigia, jog automobilių stovėjimo aikštelės dalis galimai įrengtos ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio kelio. Pažymi, jog automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui už statytojo valdomo žemės sklypo dalies ribų privalomas kelio savininko sutikimas, kurio pareiškėja nėra davusi. Teigia, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktu, privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Nurodo, jog statytojas be gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) negali įrengti inžinerinio statinio arčiau nei 1 metras. Tvirtina, jog statytojo automobilių stovėjimo vietos numatytos neišlaikant 1 metro atstumo nuo pareiškėjos valdomo kelio ribos. Pažymi, jog pareiškėja sutikimo statytojui nedavė, tačiau šių aplinkybių atsakovė netyrė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos DNSB „Birutės parkas“ atstovai skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepimu skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog tai, kad pareiškėja nesutinka su Inspekcijos patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, negali būti laikoma teisiniu pagrindu konstatuoti, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o patikrinimas atliktas neišsamiai, Inspekcijos specialistui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Nurodo, jog 2017 m. kovo 6 d. tarpiniu raštu Nr. 2D-31116 pareiškėjai nurodyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Klaipėdos TPSVPD) pagal pareiškėjos skundą 2017 m. kovo 6 d. organizavo statomų dviejų poilsio pastatų žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą ir surašė Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintos formos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą. Šiuo raštu pareiškėjai nurodyta, jog patikrinimo metu buvo tikrinama ar statinio vieta sklype atitinka projekto sprendinius, ar statinio ar jo dalių paskirtis atitinka projekto sprendinius, ar statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) atitinka projekto sprendinius, ar išlaikyti projektiniai ar minimalūs leistini atstumai nuo sklypo ribų iki statinio ir pan. Nurodo, jog atlikus patikrinimą, 2017 m. kovo 8 d. surašyti kiekvieno poilsio pastato statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktai Nr. SPA-247 ir Nr. SPA-249. Pažymi, jog Inspekcija, atlikusi patikrinimą visa apimtimi ir įvertinusi pateiktą projektinę dokumentaciją, priėmė sprendimą, kad du poilsio paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant Projekto ir Projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių. Nurodo, jog Inspekcijai skundo tyrimo metu išanalizavus statytojo patikrinimo metu pateiktą UAB „Danės projektai“ 2015 m. parengto Projekto keitimų laidą A, nustatyta, kad pakeisti Projekto laidos A sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano nustatytiems leistiniems statinių 11,00 m aukščio nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės sprendiniams. Nurodo, jog patikrinimo metu statytojas pateikė UAB „Elkadastras“ 2017 m. sausio 12 d. parengtas dviejų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kuriose nurodyta, kad kiekvienas iš minimų pastatų yra 2-jų aukštų pastatai, turintys cokolinius aukštus ir pastatų paskirtis yra poilsio. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčo pastatai yra 3-jų aukštų pastatai.

Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Projekto A laidoje kiekviename poilsio paskirties pastate yra suprojektuota daugiau poilsio paskirties apartamentų vienetų, iš viso komplekse suprojektuota 18 vnt. poilsio paskirties apartamentų vietoje buvusių 12 vnt. Tuo tikslu atliktas patalpų perplanavimas, nekeičiant pastato laikančių konstrukcijų ir jų išdėstymo taip pat performuotos automobilių stovėjimo vietos ir numatytas papildomų automobilių stovėjimo vietų skaičius iki 18 vnt. Dalies automobilių stovėjimo vietų (7 vnt.) įrengimas yra suprojektuotas statytojo nuomojamo žemės sklypo ribose, kitos dalies automobilių stovėjimo vietų (11 vnt.) įrengimas suprojektuotas už sklypo ribos valstybinėje žemėje, šalia esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybinėje žemėje gautas 2016 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sutikimas Nr. SUVA-1373-(8.53-16.). Teigia, jog Projekte nėra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o numatytos automobilių stovėjimo vietos, todėl tokiam sprendiniui netaikomas pareiškėjos skunde nurodytos Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostatos, reglamentuojančios norminius atstumus nuo atvirų aikštelių iki visuomeninės paskirties pastatų.

Atsakovės teigimu, Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD specialistė, atlikdama dviejų poilsio pastatų statybos patikrinimą, nepažeidė įstatymo nustatytos tvarkos. Pažymi, jog teisės aktai nenumato reikalavimo į statybvietės patikrinimą kviesti dalyvauti asmenis, kurių galimai teises ir teisėtus interesus ši statyba pažeidžia. Teigia, jog atsakovė tinkamai atliko statybos teisėtumo patikrinimą ir pagrįstai atsakė į pareiškėjos skundą, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atstovas pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepimu siūlo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Inspekcija atliko visapusišką ir išsamų statybų patikrinimą ir statybų pažeidimų nenustatė, dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti pakartotinai atlikti tyrimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nenurodo, kokios konkrečiai jos subjektinės teisės pažeidžiamos ir subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes bei inicijuoja nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teigia, jog pareiškėjos skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, susiję su jos turto savininkų teisiniu suinteresuotumu, kurie savaime nepatvirtina būtinos sąlygos kreiptis į teismą egzistavimo. Nurodo, jog statybos žemės sklypo dalyje Nr. 23 yra baigtos 2017 m. gegužės 10 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-30-170510-00123, todėl išdavus statybos užbaigimo aktą statybos leidimas nebegalioja ir jo teisėtumo klausimas teisme nebegali būti ginčijamas. Pažymi, jog statybos užbaigimo aktas liudija aplinkybę, jog statitiniai pastatyti pagal Projektą, dėl to nėra teisinio pagrindo abejoti pareiškėjos ginčijamu Inspekcijos sprendimu, kuriuo padarytos analogiškos išvados. UAB „NT fortus“ teigimu, statybos užbaigimo aktu nustačius, jog statiniai pastatyti pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, objektyviai nėra galimybės įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti vertinimą priimant statybos užbaigimo aktui prieštaraujantį sprendimą. Be to, pakartotinio vertinimo Inspekcija negalėtų atlikti ir dėl to, kad ginčas nagrinėjamas civiline tvarka.

Nurodo, jog nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai pastatų cokolinio aukšto grindų lygis yra 0,20 m. ir 0,50 m. žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės, todėl bet kokios pareiškėjos prielaidos, esą pastatai yra trijų aukštų, yra nepagrįstos. Pažymi, jog cokolinis aukštas prie pastato aukštų neprisiskaičiuoja, todėl statiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius. Nurodo, jog poilsio pastatų aukščiai yra atitinkamai 11 m ir 10,70 m, kas atitinka Detaliojo plano sprendinius, kuriuose nustatytas maksimalus leistinas pastato aukštis 11.00 m. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, remiantis Inspekcijos išaiškinimu „<...> tais atvejais, kai aikštelė yra gyvenamojo namo/visuomeninio pastato priklausinys, tai aikštelės statyba galima neišlaikant privalomojo atstumo“. Statinio priklausiniai, tai savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Teigia, jog suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos pagal savo savybes yra nuolat susijusios su pagrindiniais statiniais – automobilių stovėjimo aikštelėmis naudojasi išimtinai patalpų statiniuose savininkai, dėl to projektuojant automobilių stovėjimo vietas galėjo būti nesilaikoma privalomųjų atstumų. Pažymi, jog pareiškėja nenurodo, kad žemės sklypo dalį, kurią užima automobilių stovėjimo aikštelės dalis, nuomos sutarties pagrindu valdė ir dabar valdo UAB „Palangos kempingas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Nuova capital“). Iki 2017 m. sausio 12 d. UAB „Palangos kempingas“ nuosavybės teise taip pat priklausė žemės sklypo dalyje esančios susisiekimo komunikacijos, kurios 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi parduotos pareiškėjai, tai yra, pareiškėjos nurodomas kelias priklausė UAB „Palangos kempingas“. Automobilių stovėjimo aikštelės dalies įrengimas žemės sklypo dalyje, kurią valdo ir naudoja UAB „Palangos kempingas“, suderintas su žemės sklypo dalies valdytoju ir naudotoju UAB „Palangos kempingas“. UAB „Palangos kempingas“ neturėjo ir neturi pretenzijų dėl automobilių stovėjimo aikštelės dalies įrengimo jos valdomoje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje. Akcentuoja, jog pareiškėjos prielaidos, kad nėra numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, yra deklaratyvios, nes reikalavimas numatyti nurodytas vietas nereiškia, jog tuo tikslu turi būti suprojektuotos atskiros (papildomos) automobilių stovėjimo vietos. Pažymi, jog teisės aktai neapibrėžia laikino sustojimo vietos sąvokos, dėl ko sustojimo vietos, numatytos prieigose prie pastatų (už žemės sklypo ribos), gali būti naudojamos žmonėms įlipti ir išlipti. Nurodo, jog cokoliniuose aukštuose nesuprojektuotos gyvenamosios paskirties patalpos, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas poilsio paskirties pastatų statybai.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NT fortus“ atstovas siūlo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (minėta, toliau – Klaipėdos TPSVPD) 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo konstatuota, kad du poilsio paskirties pastatai adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant 2015 m. parengto projekto „Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 1507“ ir projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas), Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Patikrinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja daugiabučių namų statybos bendrija „Birutės parkas“ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 1 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė patikrinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) statomų pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad: 1) automobilių stovėjimo vietos įrengiamos galimai ne Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekte Nr. 1507 (toliau – Projektas) nurodytoje vietoje ir būdu, dėl to dalis vietų atsiduria už statytojo valdomo žemės sklypų dalies ribų, pareiškėjai priklausančiame kelyje; 2) statytojas, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, galimai cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, todėl pastatai yra 3 aukštų; 3) statytojas vykdo pastatų statybą, kurių paskirtis skiriasi nuo nurodytos Projekte (statomi gyvenamosios paskirties butai). Prašymu pareiškėja taip pat prašė informuoti apie tai kada bus vykdomas statybvietės patikrinimas, nes jos atstovas pageidauja dalyvauti patikrinime. Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (16.2)2D-2412 „Dėl statybos patikrinimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. organizuojamas pastatų statybos patikrinimas. Iš pareiškėjos atstovų paaiškinimų matyti, jog jos atstovams nebuvo leista dalyvauti patikrinime ir patikrinimo rezultatais nesupažindinti. Pareiškėja Inspekcijai 2017 m. kovo 7 d. pateikė skundą „Dėl padalinio veiksmų, neveikimo“, kuriuo prašė įvertinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistė V. M., 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. atlikusios patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), veiksmus ir/ar neveikimą, esant pagrindui taikyti drausminio poveikio priemones ir informuoti apie patikrinimo rezultatus. Vertinant pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. paduoto prašymo ir 2017 m. kovo 7 d. skundo turinį matyti, jog pareiškėja siekia apginti savo subjektines teises ir galimai pažeistus interesus dėl žemės sklype, kurio dalies savininkus atstovauja, vykdomos statybos. Laikytina, jog pareiškėja Inspekcijai padavė prašymą ir skundą Taisyklių 5 punkto pagrindu. Pagal Taisyklių 5 punkto 3 dalį, pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taisyklių 54.5 punkte numatyta, jog į skundą ar pranešimą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. pranešimą (pareiškėja Inspekcijai teikiamą dokumentą įvardijo prašymu, tačiau pagal Taisykles toks dokumentas laikytinas pranešimu) ir 2017 m. kovo 7 d. skundą, į jį atsakė skundžiamu 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos tyrimo dalykas yra nustatymas, ar atsakovė Inspekcija tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjos pranešimą ir skundą ir pateikė pareiškėjai atsakymą.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos patikrinimus atlieka Inspekcijos pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų viešojo administravimo subjektų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o prireikus ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus. Taisyklių 59.5 punkte nustatyta, jog Inspekcija asmens pageidavimu informuoja jį apie prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimo eigą.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog Inspekcija turi pareigą asmens pageidavimu informuoti jį apie prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimo eigą, tačiau neprivalo į statybos patikrinimus kviesti suinteresuotus asmenis. Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 9 d. pranešimais pareiškėją informavo apie pranešimo nagrinėjimo eigą, 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2D-2412 „Dėl statybos patikrinimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ pranešė apie numatomą statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė V. M. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu davė išsamius parodymus apie patikrinimo atlikimą. Iš liudytojos parodymų matyti, kad atliekamo statybos patikrinimo metu statytojas UAB „NT fortus“ nesutiko įsileisti pareiškėjos atstovų į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, be to, jų dalyvavimas nėra privalomas. Įvertinus tai, kad Inspekcijai teisės aktai nenumato pareigos į statybos patikrinimus kviesti kitus suinteresuotus asmenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija nesilaikė teisinio reglamentavimo pareiškėjos atstovams nesudarydama galimybės dalyvauti statybos patikrinime. Nurodytas pareiškėjos skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo išnagrinėja registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijas, toje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktai). Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: 1) išnagrinėja statytojo, šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, taip pat kitų statybos dalyvių pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; 2) patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme; 3) turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte ir kt. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, statybos patikrinimo metu turi būti nustatoma ar statytojas atlieka statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto. Tai reiškia, kad projekte numatytų darbų pobūdis, apimtis, tikslinė paskirtis turi būti identiška, t. y. statinys(-iai) atitinka statinio projekto sprendinius (aukštį, vietą, ilgį, plotį ir pan.). Patikrinimo tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami surašant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kurių rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Naudojantis šiais klausimynais, patikrinama, ar statyba vykdoma teisėtai ir ar ūkio subjektai, veikdami statybos srityje, laikosi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų svarbiausių reikalavimų. Patikrinimo tvarkos aprašo 37 punktas nustato, jog pareigūnas iki numatyto statybos ar ūkio subjekto veiklos patikrinimo pradžios, užpildydamas patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) bendrųjų duomenų dalį, privalo: <...> 37.2 gauti ir išnagrinėti Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jame esančius nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, taip pat apie žemės sklypo ir specialiąsias nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas; 37.3 pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, kitų institucijų duomenų bazėmis, kita jų turima informacija arba tiesiogiai iš statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto, kuriam buvo pateiktas privalomasis nurodymas, gavus reikiamos informacijos, išnagrinėti: 37.3.1 statybą leidžiančio dokumento kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka (jeigu nėra galimybės gauti iš IS „Infostatyba“); 37.3.2 statinio projekto kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka (jeigu nėra galimybės gauti iš IS „Infostatyba“) arba kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; 37.3.3 teritorijos, kurioje vykdoma statyba, planavimo dokumentą (-us). Patikrinimo tvarkos aprašo 41 punktas numato, kad klausimynas pildomas atsižvelgiant į statinio statybos stadiją (atliktų statybos darbų mastą), apžiūrint statomą statinį (konstrukcijų išdėstymą, laikančiųjų konstrukcijų atrėmimo mazgus, pastebimus neatitikimus, atitvarų konstrukcijas, šilumos, garso bei drėgmės izoliacijai naudojamų statybos produktų ženklinimą ir pan.). Jeigu patikrinimo metu pagal atliktų darbų mastą negalima patikrinti kai kurių statybos proceso aspektų, tai šį aspektą atitinkantis klausimyno klausimas pažymimas kaip netikrintas. Klausimyno klausimas žymimas neaktualiu, kai įvertinus statybos darbų mastą patikrinimo metu tikrinamą aspektą patikrinti nebūtina.

Iš Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD 2017 m. kovo 22 d. skundžiamo sprendimo Nr. 2D-3759 matyti, jog Inspekcija patikrinimo metu išanalizavo: UAB „NT Fortus“ patikrinimo metu pateiktą UAB „Danės projektai“ 2015 m. parengto projekto „Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 1507“ keitimų laidą A (2016 metai); patikrinimo metu pateiktą UAB „Elkadastras“ 2017 m. sausio 12 d. parengtą dviejų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Pastatų patikrinimo metu taip pat buvo pildomi Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-17 1.7 punktu nustatytos formos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktai (kontroliniai klausimynai). Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidą A projektuojami du dviejų aukštų su cokoliniais aukštais poilsio pastatai, kuriuose kiekviename iš jų yra suprojektuoti 9 vnt. apartamentų, abiejuose pastatuose iš viso – 18 vnt. apartamentų. Poilsio pastato Nr. 1 aukštis yra 11 m, o poilsio pastato Nr. 2 aukštis yra 10,70 m. Nustatyta, kad projekto laidoje A pastatų aukštis ir aukštai projektuojami pagal Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendinius, pagal kuriuos galimas pastatų aukštingumas ginčo sklype yra 2 aukštai, o maksimalus pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 11 metrų. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 73 punktą, pastato aukštų skaičius – perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Pastato aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji papstatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.28 punkte nurodyta, kad pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra ne žemiau kaip 0,9 m projektinio ar esamo žemės paviršiaus. Sprendime nurodyta, kad pagal Projekto laidos A sprendinius pastato Nr. 1 cokolinio aukšto grindų lygis 0,20 m, o pastato Nr. 2 cokolinio aukšto grindų lygis yra 0,5 m žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės, tačiau pastato Nr. 1 ir Nr. 2 grindys yra ne žemiau kaip 0,9 m ir nėra lygios žemės paviršiaus vidutinei altitudei ar aukštesnis už ją. Atsižvelgus į tai, kad cokolinis aukštas (pusrūsis) prie pastato aukštų neprisiskaičiuojamas, laikoma, kad Projekto laida A projektuoti du dviejų aukštų poilsio pastatai. Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidą A dalies automobilių stovėjimo vietų (7 vnt.) įrengimas yra suprojektuotas statytojo nuomojamos žemės sklypo ribose, kitos dalies automobilių stovėjimo vietų (11 vnt.) įrengimas suprojektuotas už sklypo ribos valstybinėje žemėje, šalia esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nurodyta, jog iš Projekto laidos A matyti, kad už sklypo ribos valstybinėje žemėje (stovėjimo aikštelėje) numatytos tik automobilių stovėjimų vietos, tačiau nenumatyta, kad bus įrengiama nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Įvertintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2016 m. gegužės 23 d. raštas Nr. SUVA-1373-(8.53-16.), kuriuo pritarta automobilių aikštelės įrengimui, pakeičiant asfalto dangą ir nepažeidžiant esamos žaliosios zonos. Pareiškėjai tvirtinant, kad automobilių stovėjimo aikštelės dalis galimai įrengta ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio kelio, Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidos A sprendinius stovėjimo vietos nebuvo numatytos įrengti ant pareiškėjos naudojamo kelio ir patikrinimo metu jos nebuvo įrengtos.

Inspekcijos 2017 m. kovo 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-247(16.2) ir Nr. SPA-249(16.2) nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog tikrinamų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, kategorija – neypatingi statiniai. Patikrinimo metu nustatyta, kad: statinių paskirtis ir vieta sklype atitinka projekto sprendinius; statinių laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas atitinka projekto sprendinius; statinių išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) atitinka projekto sprendinius. Liudytoja V. M. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu parodė, kad statomų statinių tikrinimo metu statybos atitiko Projekto laidos A sprendinius. Iš liudytojos parodymų matyti, kad statinių statybos patikrinimo metu statybos nebuvo užbaigtos, aplinka nesutvarkyta, automobilių stovėjimo vietos nepažymėtos, stovėjimo aikštelės nebuvo įrengtos ar įrenginėjamos, buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl stovėjimo vietų valstybinėje žemėje įrengimo ir kad statomus pastatus vizualiai patikrinus, esminių nukrypimų nuo Projekto laidos A tuo metu ji nenustatė. Inspekcija, įvertinusi Projekto laidą A ir kitus dokumentus ir atlikusi statybos patikrinimą, nenustatė esminių statinių nukrypimų nuo projekto sprendinių.

Nustatyta, jog statytojas UAB „NT fortus“ statybas žemės sklypo dalyje Nr. 23 užbaigė 2017 m. gegužės 10 d. Tai patvirtina statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-170510-00123. Susiklostė tokia teisinė situacija, kad išdavus statybos užbaigimo aktą, įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre, statybos leidimo teisėtumas administraciniame teisme nebegali būti ginčijamas ir Inspekcija negali būti įpareigota pakartotinai patikrinti jo teisėtumą. Statybos užbaigimo aktas iki tol, ko nėra panaikintas, patvirtina aplinkybę, jog statytojas atliko statybos darbus be esminių nukrypimų nuo Projekto laidos A sprendinių, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti pareiškėjos ginčijamu Inspekcijos sprendimu, kuriuo padarytos tokios išvados atlikto patikrinimo metu. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-141-549/2018 pagal ieškovės DNSB „Birutės parkas“ ieškinį atsakovams UAB „NT fortus“ Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo, statybos pripažinimo neteisėta, statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto ir statinių teisinės registracijos panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Civilinės byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir kitos administracinės bylos, pradėtos tarp tų pačių proceso šalių dėl tos pačios statybos įvertinimo teisėtumo požiūriu. Civilinėje byloje bus išspręstas pabaigtų statybų teisėtumo klausimas. Pareiškėja į administracinę bylą yra pateikusi papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti Inspekcijai patikrinimo metu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo analizuoti pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus ir su šiais įrodymais, susijusius argumentus (esamo pastatytų statinių aukščio, įrengtų automobilių stovėjimų aikštelių (vietų), apartamentų įrengimo cokoliniuose aukštuose ir kt.), kurių Inspekcija netikrino ir neanalizavo skundžiamo statybos patikrinimo metu, nes jie jai nebuvo pateikti. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tai, kokias aplinkybes patikrinimo metu, Inspekcija tikrindama, ar statytojas UAB „NT fortus“ atlieka statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, nustatė ir tuos įrodymus, kuriuos Inspekcija tyrė patikrinimo metu, o ne tuos įrodymus, kurie teismui pateikti po patikrinimo, nes jie nebuvo Inspekcijos patikrinimo dalyku. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, administracinis teismas sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Pareiškėjai argumentuojant, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad jį parengė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė V. M., kurios veiksmus Inspekcijai 2017 m. kovo 7 d. skundė, analizuotinas šis jos argumentas.

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kad V. M. turėjo nusišalinti pati arba turėjo būti nušalinta nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje šio įstatymo pagrindu ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. M. buvo šališka nagrinėdama pareiškėjos pranešimą ir atlikdama patikrinimą. Iš skundžiamo Klaipėdos TPSVPD 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2D-3759 matyti, kad sprendimo rengėja yra V. M. Sprendimą pasirašė Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, L. M. Sprendimą pasirašius viešojo administravimo subjekto vadovei, už jo teisėtumą ir pagrįstumą atsako jį pasirašęs asmuo. Skundžiamo sprendimo turinys gali skirtis nuo to, kurį parengė sprendimo projekto rengėja. Departamento vadovė pati galėjo įvertinti V. M. veiksmus, kuriuos skundė pareiškėja, todėl nepaneigta, kad skundžiamame sprendime yra išdėstytas jos vertinimas, o ne sprendimo projekto rengėjos vertinimas. Įvertinus tai, nelaikytina nurodyta aplinkybė esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio iš esmės teistas ir pagrįstas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Konstatavus, kad statybos patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. pranešimą (prašymą) patikrinti (pastatytų) pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams ir 2017 m. kovo 7 d. skundą dėl padalinio veiksmų, neveikimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjos DNSB „Birutės parkas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ skundą dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos , atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė