Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, išnagrinėjusi S. M., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 22 d., apie 10.00 val. Vilniaus r., Kalinko k., Medikiškių g., vairavo automobilį „BMW 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, t. y. nurodant pastarąjį šiais veiksmais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 130).

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 424 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 289 iki 434 eurų arba administracinį areštą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kadangi, kaip minėta, ATPK 128 straipsnio 1 dalyje tarp galimų skirti nuobaudų buvo numatytas ir administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, S. M. veiksmams, administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotiems pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, taikytina naujojo įstatymo kvalifikacija, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Nagrinėjamoje byloje S. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, neturint specialiosios teisės. Teismui nagrinėti pateiktoje medžiagoje (susidedančioje iš 7 lapų) yra šie duomenys: Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2016-05-22, apie 10 val., Medikiškių g., Kalino k., Vilniaus r., patikrinimui sustabdytas S. M. vairuojamas automobilis „BMW 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pateikė jo vardu išduotą laikiną leidimą vairuoti, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Centrinės duomenų bazės pagalba nustatyta, jog S. M. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pats turi JAV (Floridos valstijos) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį turėjo pasikeisti į lietuvišką. Teismo nutartimi nustatyta, kad S. M. teisės vairuoti neturi, dėl ko jam surašytinas protokolas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 133). Medžiagoje taip pat pridėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje S. M. surašytas protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, grąžintas Institucijai trūkumams pašalinti, t. y. nurodant S. M. veiksmuose esant ne protokole inkriminuoto, o ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiams (t. 1, b. l. 134). Nagrinėjimui atsiųstoje medžiagoje taip pat yra duomenys apie S. M. vairuotą transporto priemonę bei pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (t. 1, b. l. 135, 136).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Vairuoti transporto priemonę asmuo gali tik įgijęs specialiąją teisę – išlaikęs egzaminus bei turintis vairuotojo pažymėjimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punkte vairuotojo pažymėjimas apibrėžiamas kaip teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu privalo kartu su kitais įstatyme nurodytais dokumentais pateikti ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tuo pačiu pažymėtina, jog iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 269 straipsnio 4 dalis numatė, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir įvertinęs byloje surinktus (tiek išvardintus, tiek ir vėlesnius į bylą pateiktus bei paties teismo išsireikalautus) duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, esant S. M. veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo sudėties. Esminė aplinkybė įrodinėjant ATPK 128 straipsnio 1 dalyje/ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialiosios teisės. Nagrinėjamu atveju S. M., 2016-05-22 sustabdytas policijos pareigūnų, pateikė pastariesiems laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Toks leidimas jam buvo išduotas dar 2015-09-05, kuomet S. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Pirminis laikinas leidimo galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2015-09-30, vėliau galiojimas pratęstas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 107). Nepaisant vėliau paaiškėjusių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog S. M., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, dėl ko pastarojo turimas Floridos valstijoje (JAV), kuri nėra ES ar EEE priklausanti valstybė, vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje laikytinas netinkamu, būtent nuo 2015-09-30 laikinai, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įgijo teisę vairuoti transporto priemonę. atkreiptinas dėmesys, jog S. M. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies, kuri vėlesniu protokolu pakeista į ATPK 129 straipsnį, iki 2016-05-22 išnagrinėta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutarimu bei Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nutartimi buvo konstatuota tik tai, jog yra pilnas pagrindas S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti būtent pagal ATPK 129 straipsnį (t. 1, b. l. 51, 83-88), kas jokiu būdu nereiškia galutinio teismo sprendimo, nustatant, jog S. M. laikytinas neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę, priėmimo. Byla išnagrinėta tik 2017-01-11, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byla dalyje pagal ATPK 129 straipsnį (kas atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį) nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams (t. 2, b. l. 162-163). Vadinasi, S. M. turėjo pilną teisę nuo 2015-09-05 iki 2017-01-11 vairuoti Lietuvos Respublikoje transporto priemonę (beje, toks teismo nutarimas dar ir šiai dienai nėra įsiteisėjęs, kas iš esmės reiškia, jog S. M. nurodyto laikino leidimo pagrindu ir dabar gali vairuoti transporto priemonę). Šiuo atveju vyriausiasis patrulis D. K. 2016-05-22 tarnybiniame pranešime nepagrįstai nurodo neva 2016-05-22 S. M. išduoto laikino leidimo terminas buvo pasibaigęs, kadangi, kaip nustatyta, minėto leidimo terminas buvo pratęstas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (analogiškos aplinkybės nurodytos ir Kelių policijos valdybos rašte - t. 2, b. l. 176-177). Pažymėtina ir tai, kad po 2016-05-22 protokolo surašymo S. M. atstovas kreipėsi į Kelių policijos valdybą išduoti S. M. laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę (t. 2, b. l. 187). Toks atstovo prašymas buvo tenkintas ir S. M. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Kaip matyti iš Kelių policijos valdybos rašto, leidimas buvo atspausdintas pagal Administracinių teisės pažeidimų registre vyriausiojo patrulio M. M. 2015-09-05 suformuotą laikiną leidimą Nr. 10V-37383436-15, leidimo galiojimo terminas nustatytas iki 2016-06-16 (t. 1, b. l. 145; t. 2, b. l. 176-177). Teismui atsiųstame atsakyme Institucija pažymėjo, jog šis laikinas leidimas buvo išduotas per klaidą, neįsitikinus, jog S. M. dar 2015-12-01 buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, tačiau šiuo atveju tokio leidimo išdavimo pagrįstumo klausimas negali būti siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybe. Toks leidimas visgi buvo išduotas, jį išdavė įgaliotos institucijos pareigūnas, aplinkybę, jog S. M. vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas, pareigūnė, išdavusi leidimą, turėjo matyti, tai atitinkamai buvo nurodyta netgi paties atstovo prašyme (t. 2, b. l. 187). Maža to, priešingai nei nurodoma Kelių policijos valdybos rašte (t. 2, b. l. 176-177, vyriausiosios postinės S. V. išduoto laikino leidimo galiojimas vėliau buvo periodiškai tęsiamas – nuo 2016-06-16 iki 2016-07-12, po to iki 2016-08-23, iki 2016-09-23, iki 2016-10-20, galiausiai terminas pakartotinai pratęstas iki teismo nutarimo įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 190-191).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. M., turėdamas išduotą galiojantį laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, neturėjo pagrindo manyti, kad jis automobilio vairuoti negali. Tokią teisę jam šiuo atveju laikinai suteikė pati valstybė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo abejoti ar, juo labiau, pareigos vertinti jam išduoto leidimo (leidimų) pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas plačiau net ir neanalizuoja, ar S. M. teisės aktų prasme yra laikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (kas šiuo metu atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalį) nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

S. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį (kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį) nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.