- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2K-381/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. S., L. S., N. M., V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausme subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimt mėnesių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. S., N. M. ir V. Ch., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 30 d., apie 21 val., veikdamas su N. M. ir V. Ch., J. Č. sodyboje, esančioje Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, V. S. išspyrus namo duris, prieš savininko valią įsibrovė į namą ir, panaudodami fizinį smurtą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, siekdami išsiaiškinti, kodėl J. J. dėl pinigų dingimo apkaltino V. S., savavališkai vykdė ginčijamą A. M. tariamą teisę susigrąžinti pavogtus pinigus; N. M. spyrė J. J. į sprandą, nutempė jį į verandą, sudavė septynis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, apipylė kruopomis ir miltais, V. Ch. sudavė du smūgius į kojas, o V. S. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajam į pečių, kaklo, veido sritį ir apipylė benzinu. Šiais veiksmais J. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, didelė žala jo asmens teisėms.
V. S. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. Ch., sunaikino J. Č. 458,50 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.
Kasatorius teigia, kad visų byloje surinktų įrodymų teismai išsamiai netyrė, neteisingai ir atsietai juos vertino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2006 m. sausio 30 d., apie 21.00 val., buvo savo tėvų namuose. Šias aplinkybes patvirtino jo tėvai G. ir Ž. S. bei liudytojai A. D. ir P. L. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, šių liudytojų parodymus nepagrįstai atmetė. Savo išvadas teismai motyvavo tuo, jog tėvai siekia, kad jis (kasatorius) išvengtų atsakomybės, o liudytoją A. D. įvardijo kaip jam talkinantį asmenį, nes jis kaime rinko parašus, siekdamas įrodyti, kad kaime jis (kasatorius) nieko negąsdina. Šio liudytojo rinkti parašų neprašė, nes tuo laiku, kai parašai buvo renkami, jam (kasatoriui) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis buvo izoliuotas nuo visuomenės ir tris mėnesius neturėjo galimybės su niekuo bendrauti. Teismai nepagrįstai didelį dėmesį skyrė 2006 m. sausio 30 d. vykusiam liudytojo A. D., jo (kasatoriaus) motinos ir jo paties telefoniniam pokalbiui bei šio pokalbio laikui. Nuo įvykių iki bylos nagrinėjimo dienos buvo praėjęs didelis laiko tarpas, todėl, kasatoriaus nuomone, visiškai normalu, kad jis ir liudytojai neprisiminė tikslaus pokalbio laiko. Teismai nesiėmė priemonių gauti A. D. mobiliojo ryšio telefono pokalbių išklotinės, tai turėjo įtakos neteisėto nuosprendžio priėmimui, nes būtent šie liudytojai patvirtino jo nekaltumą. Teismai jo kaltę grindė nukentėjusiųjų, nuteistųjų, liudytojų parodymais neišsiaiškinę ir nepašalinę juose esančių prieštaravimų. Kiti nuteistieji, siekdami patys išvengti atsakomybės arba, kad išvengtų atsakomybės kartu su jais buvęs nuteistojo L. S. brolis, jį (kasatorių) apkalbėjo. L. S. patvirtino, kad A. M. apie pinigų dingimą jam nesakė ir padėti juos susigrąžinti neprašė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis (kasatorius) aiškino, kad apie dingusius A. M. pinigus tą dieną nieko nežinojo. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu L. S. davė prieštaringus parodymus, kuriais, kasatoriaus nuomone, teismai negalėjo remtis. Nuosprendis ir nutartis grindžiami neišsamia ir nekonkrečia 2006 m. vasario 10 d. medicinos specialisto išvada. Medicinos specialistas, apžiūrėjęs jo dešiniąją plaštaką, nustatė netaisyklingos formos paviršinius odos nubrozdinimus, pasidengusius rudais šašais. Specialisto išvadoje pažymėta, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek buku, tiek kietu, tiek kietu ir buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, tikėtina užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, be to, nurodė, kad neatmetama galimybė, jog šiuos sužalojimus jis (kasatorius) galėjo pasidaryti dauždamas lango stiklus. Kasatorius mano, kad medicinos specialisto išvada pagrįsta prielaidomis, todėl toks įrodymas prieštarauja BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Kasatorius teigia, kad ranką susižalojo 2006 m. sausio 30 d. remontuodamas traktorių. Medicinos specialisto išvadas paneigia nustatytų sužalojimų pobūdis – jeigu jis būtų išdaužęs namo langus, jo rankos turėjo būti supjaustytos, turėjo likti gilios žaizdos, o ne paviršiniai nubrozdinimai. Nuteistojo V. Ch. 2006 m. vasario 2 d. duoti parodymai taip pat paneigia medicinos specialisto išvadą. V. Ch. parodė, kad jis daužė langų stiklus ir koja išspyrė namo duris, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2006 m. sausio 30 d. matė jo (kasatoriaus) sužalotą ranką. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino ir nukentėjusiojo J. J. parodymus. Pats nukentėjusysis parodė, kad pirminius parodymus, kurių metu aiškino, jog lyg girdėjo jo (kasatoriaus) balsą, davė paveiktas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino ir akistatos metu. Kad nukentėjusysis J. J. buvo sumuštas dienos metu ir kas jį sumušė, teisme parodė R. A., V. V., J. Č., A. M., D. G., M. D., tačiau teismai šių asmenų parodymus vertino šališkai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teismų sprendimuose padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Įrodymų vertinimas, padarytų išvadų pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Patikrinus skundžiamus sprendimus teisės taikymo aspektu, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, padarytos išvados dėl kasatoriaus dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, kad visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai įvertinti teisingai, padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priimta nutartis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, joje į visus apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Kasatoriaus nuorodos, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, nekonkrečiomis medicinos specialisto išvadomis, yra nepagrįstos ir atmestinos. Nuosprendyje V. S. kaltė pagrįsta ištirtų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma, visi jie yra išdėstyti ir išanalizuoti, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į nuteistojo argumentus, jie dar kartą išsamiai išanalizuoti.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Byloje nustatyta, kad V. S., veikdamas grupe asmenų, prieš savininko valią įsibrovė į J. Č. namus, savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, sumušė J. J., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sunaikino J. Č. 458,50 Lt vertės turtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. padarytos veikos pagrįstai pripažintos nusikalstamomis ir kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.