Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Byla Nr. N-444-2310-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-444-2310-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2310/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas K. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui. Nuobaudos K. L. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. kovo 8 d. vairuodamas automobilį, pravažiuodamas stovintį automobilį, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nors K. L. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta remiantis liudytojų J. B., R. K., A. J. paaiškinimais, fotolentelėmis (b. l. 18-20; iš jų matyti, kad apgadinimų aukščiai ir mechanizmas atitinka). Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į tai, kad K. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą.

II.

K. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino, o atskirais atvejais iš viso nevertino įrodymų (ATPK 256 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis). Apeliantas pažymi, kad J. B. nematė eismo įvykio, be to, atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių jis nurodė, kad būdamas namuose išgirdo trenksmą ir priėjęs prie lango pamatė nuvažiuojantį automobilį, o vėliau – kad tuo metu, kai išgirdo trenksmą, buvo kieme, prie namo kampo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai to tinkamai neįvertino. Apeliantas paaiškina, kad J. B., būdamas už namo kampo, galėjo matyti tik vieną kelią išvažiuoti iš kiemo, nes kitus jam užstojo namo kampas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. B. iš pradžių nurodė, jog raštelį, kuriuo pranešė apie eismo įvykį, surašė jis pats, tik vėliau pripažino, kad raštelį parašė jo žmona, kuri nematė įvykio. Apeliantui kelia abejonių tai, kad nukentėjusysis, nors aptariamo įvykio dieną lijo ir buvo sniego, teismui sugebėjo pateikti visiškai švarų, kritulių nesugadintą raštelį (jis mažiausiai 30 minučių buvo užkištas už automobilio priekinio stiklo). Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos medžiagoje esančias fotolenteles ir jose užfiksuotus automobilių apgadinimus (pagal liudytojų parodymus ir eismo įvykio vietos schemą K. L. vairuotas automobilis turėjo tik švelniai kliudyti A. J. vairuotą automobilį, tačiau iš fotolentelių matyti, kad automobilių apgadinimai neadekvatūs automobilių susidūrimo mechanizmui). Apeliantas pažymi, kad jis iki teismo nutarimo priėmimo nebuvo baustas už ATPK 127 bei 130 straipsniuose numatytus pažeidimus (teismas vadovavosi aplinkybėmis, kurios neegzistuoja). Apelianto nuomone, teismas nepasinaudojo visomis įrodinėjimo priemonėmis, neužtikrino teisėtumo principo įgyvendinimo, byloje nėra neginčytinai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu K. L. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepasinaudojo visomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymi, kad J. B. nematė eismo įvykio, be to, davė prieštaringus parodymus. Apeliantas paaiškina, kad J. B., būdamas už namo kampo, galėjo matyti tik vieną kelią išvažiuoti iš kiemo, kad kelia abejonių nukentėjusiojo teismui pateiktas meteorologinių kritulių nesugadintas raštelis. Apelianto teigimu, fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai neadekvatūs nustatytam automobilių susidūrimo mechanizmui. Apeliantas pažymi, kad jis iki teismo nutarimo priėmimo nebuvo baustas už ATPK 127 bei 130 straipsniuose numatytus pažeidimus. Apelianto nuomone, byloje nėra neginčytinai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Iš policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad A. J. atvykusiam policijos pareigūnui paaiškino radęs apgadintą paliktą stovėti savo vairuotą automobilį (jam buvo sulaužytas galinis bamperis) bei raštelį, kuriame J. B. nurodė savo duomenis. Nurodoma, jog vėliau atėjęs J. B. paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo trenksmą bei veikiančią signalizaciją ir pro langą pamatė nuo apgadinto automobilio nuvažiuojantį kitą automobilį, užsirašė jo valstybinius numerius. J. B. surašytame paaiškinime (b. l. 5) nurodyta ir teismo posėdyje jis paaiškino, jog automobilių susidūrimo garsą ir suveikusią signalizaciją jis išgirdo būdamas kieme, tačiau tai nevertintina kaip jo paaiškinimų prieštaringumas, nes policijos pareigūnas J. B. paaiškinimus galėjo išdėstyti netiksliai. Konstatuotina, jog aplinkybės, kas surašė J. B. ant apgadinto automobilio paliktą raštelį bei ar raštelis pagal meteorologines sąlygas turėjo būti apgadintas kritulių, neturi esminės reikšmės bylai, J. B. paaiškinimai dėl esminių aplinkybių (dėl to, kad jis išgirdo trenksmą bei veikiančią signalizaciją ir užsirašė nuo apgadinto automobilio nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius) nesikeitė. Netikėti J. B. teiginiais, kad jis matė nuo apgadinto automobilio nuvažiuojantį automobilį, kuris tuo metu buvo vienintelis nuvažiuojantis automobilis, nenustatyta pagrindo. K. L. 2009 m. balandžio 1 d. paaiškinime pripažino, kad jis galėjo būti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje pažeidimo padarymo vietoje ir vairuodamas susiliesti su kitu automobiliu, tačiau pažymėjo negirdėjęs susidūrimo garso, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjęs. Fotolentelėje (b. l. 18) nurodyta, jog užfiksuotų automobilių apgadinimų aukščiai ir mechanizmas atitinka. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. L., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovėjusį A. J. vairuotą automobilį ir jį apgadino, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Užfiksuoti automobilių apgadinimai, liudytojo J. B. paaiškinimai taip pat rodo, kad jis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie įvykį policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Nesant nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam pagrįstai paskirtos vidutinės atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis K. L. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius