Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai V. Š. ir N. Š. (pavardė iki santuokos - B. N. Vasiljevna) susituokė 1954 m. Santuokoje susilaukė pareiškėjos M. S. ir sūnaus V. Š. (miręs 2018 m. rugsėjo 11 d.). Santuokos metu V. Š. ir N. Š. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas N. Š. vardu. 1998 m. sausio 31 d. mirus V. Š. jo sutuoktinė N. Š. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta, tačiau N. Š. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, t. y. minėtą butą ir kitus mirusiojo smeninius daiktus, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja ir jos brolis V. Š. tėvo mirties momentu buvo pilnamečiai, kartu su tėvais negyveno, todėl palikimo faktiniu valdymu po tėvo mirties nepriėmė. 2021 m. liepos 7 d. mirus pareiškėjos mamai N. S., jos palikimą priėmė pareiškėja M. S., ką patvirtina Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės Indrajos Jackevičienės liudijimas išduotas paveldėjimo byloje Nr. 231/2021. Po palikėjos mirties liko minėtas butas, jo apstatymo daiktai, buities apyvokos daiktai ir palikėjos asmeniniai daiktai. Pažymėjo, kad į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė mirusio brolio V. Š. sūnų S. Š., kuris yra vienintelis mirusiojo turto paveldėtojas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Byloje nustatyta, kad V. Š., miręs 1998 m. sausio 31 d., buvo pareiškėjos M. S. tėvas ir mirusiosios N. Š. sutuoktinis. Iš Gyventojų registro departamento pažymų matyti, kad V. Š. mirė gyvendamas santuokoje su N. Š., turėjo dukrą M. S. (buvusi pavardė Š.), gimusią 1961 m. rugsėjo 6 d. ir sūnų V. Š., gimusį 1955 m. rugpjūčio 27 d. Po V. Š. mirties liko nekilnojamas turtas: ½ buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškėjos motina N. Š. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjos paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirus pareiškėjos tėvui, būtent pareiškėjos motina ir mirusiojo sutuoktinė N. Š. rūpinosi palikėjui priklausiusiu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jame gyveno, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius ir visu turtu rūpinosi kaip savo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, pareiškėja M. S., mirusiojo sūnus V. Š. bei anūkas S. Š. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra. Po N. Š. mirties 2021 m. liepos 9 d., mirusiosios palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja M. S., ką patvirtina Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės Indraja Jackevičienė 2021 m. rugsėjo 20 d. išduotas liudijimas. Po N. Š. mirties liko jos vardu registruotas butas/patalpa – butas, adresu V(duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po V. Š. mirties 1998 m. sausio 31 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. Š. mirties, jo sutuoktinė N. Š. perėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarinėjo sutartis, atliko būsto remontą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos mama nesikreipė, nes nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos mama N. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties, priėmė jo likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad įpėdinis priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. Š. mirusi 2021 m. liepos 9 d., po sutuoktinio V. Š. mirties įvykusios 1998 m. sausio 31 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1998 m. sausio 31 d. mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2021 m. liepos 9 d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,65 Eur (penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.