Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant S.Rimkutei, dalyvaujant atsakovo Marijampolės PN atstovui K. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl nutarimo paskirti nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarimą paskirti jam nuobaudą bei panaikinti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2011 m. birželio 30d. sprendimą Nr.2S-2037.

Skunde nurodyta, kad ginčijamu 2011 m. gegužės 25 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu jam paskirta nuobauda papaikimas už tai, kad 2011 m. gegužės 24 d. darant kratą būryje Nr.13 asmenų daiktų sandėlyje esančiame jam priklausančiame lagamine rastas mobiliojo ryšio telefonas, t.y. daiktas, kurį nuteistiesiems draudžiama turėti. Nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi jis draudžiamo turėti daikto, mobilaus ryšio telefono neturėjo ir tai buvo ne jo telefonas. Lagaminas kartu su kitų nuteistųjų daiktais buvo laikomas nerakinamame sandėlyje. Lagaminas taip pat buvo neužrakintas, jame buvo asmeniniai daiktai, jam adresuoti laiškai, todėl neprotinga būtų buvę slėpti telefoną tarp tokių daiktų. Kas norėjo, tas laisvai galėjo lagaminą atsidaryti. Dėl to nėra pažeista LR BVK 112 straipsnio 4 dalies reikalavimai, kadangi neįrodyta, jog telefonas priklausė jam. Paskirta nuobauda neteisėta, neteisėtas ir Kalėjimų departamento 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo paliktas galioti ginčijamas nutarimas.

Teisme pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad kaip vyko krata ir kur bei kokiomis aplinkybėmis rastas mobiliojo ryšio telefonas nėra žinoma. Buvo paimtas jo lagaminas ir nuneštas į budinčiąją dalį. Ten jis patvirtino, kad tai jo lagaminas ir buvo pasakyta, kad jame rastas telefonas. Manantis, kad iš būryje buvusių 50 nuteistųjų bet kas nors tyčia ar per klaidą galėjo telefoną įdėti, kadangi nėra logikos jam pačiam laikyti draudžiamą daiktą su savo asmeniniais daiktais ir korespondencija.

Atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti. Nurodyta, kad 2011 m. gegužės 24 d. apie 9.10 val. 13 būryje atlikta krata ir daiktų sandėlyje lagamine, kurį pareiškėjas nurodė kaip jam priklausantį, rastas draudžiamas turėti daiktas –mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Tuo pareiškėjas pažeidė LR BVK 112 straipsnio 4 dalies, 1 priedo 6 punkto reikalavimus, kadangi draudžiamas turėti daiktas rastas pareiškėjo lagamine. Ginčijamas nutarimas teisėtas, jo pagrįstumą patvirtino Kalėjimų departamentas savo 2011 m. birželio 30 d. sprendimu.

Atsakovo atstovas teisme pritarė nurodytiems motyvams. Papildomai paaiškino, kad vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja daiktų laikymo tvarkos, patalpos, kur laikomi daiktai nėra rakinamos. Kratos metu patalpoje paliekamas atstovas iš nuteistųjų, jeigu randamas draudžiamas laikyti daiktas, surašomas protokolas.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2011 m .gegužės 24 d. Marijampolės PN 13 būryje atlikta krata. Jos metu nuteistųjų laikomų daiktų sandėlyje pareiškėjui A. A. priklausančiame lagamine rastas draudžiamas turėti pataisos namuose daiktas-mobiliojo ryšio telefonas. Tai informavo savo tarnybiniame pranešime vyr. prižiūrėtojas R. G. (b.l.22). Pareiškėjas 2011 m.gegužės 24 d. pasiaiškinimu pripažino, kad iš sandėlio paimtas ir į budinčiąją dalį atneštas lagaminas priklausė jam, tačiau neigė laikęs jame draudžiamą turėti daiktą (b.l.23). Bendrosios kratos rezultatai įforminti 2011 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr.58105/7571 ( b.l.60). Vadovaujantis šiais dokumentais 2011 m. gegužės 25 d. nutarimu Marijampolės PN direktorius, už LR BVK 112 straipsnio 4 dalies ir 1 priedo 6 punkto reikalavimų pažeidimą pareiškėjui paskyrė nuobaudą-papeikimą (b.lo.13).Šį nutarimą 2011 m. birželio 30 d. sprendimu paliko galioti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktorius (b.l.14).

LR Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. LR BVK 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ 6 punktu uždrausta turėti magnetofonus, telefonus, radijo ryšio priemones. BVK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.

Ginčas byloje kilo dėl to, kad pareiškėjui paskirta nuobauda už pataisos įstaigos rėžimo pažeidimą, kurį jis neigė padaręs ir motyvavo tuo, jog kratos metu nedalyvavo nuteistųjų atstovas, jam priklausantis lagaminas buvo laikomas nerakintame sandėlyje ir pats lagaminas buvo nerakintas, iškėlė abejonę, ar iš viso draudžiamas turėti mobiliojo ryšio telefonas rastas ten, kur teigia PN administracija bei nurodė nesant duomenų, kad būtent jis, o ne kas kitas, padėjo ir laikė telefoną jam priklausančiame lagamine.

Kaip minėta, nuobauda skiriama nuteistajam, kuris padarė pataiso įstaigos rėžimo pažeidimą. Iš BVK 142 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, sistemą išplaukia, kad nuobaudos yra svarbios įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes, kuriuos taip pat nulemia nuteistojo laikymo sąlygų ir teisinės padėties pakeitimą griežtinimo linkme. Dėl to tokiems suvaržymams keliami teisėtumo, pagrįstumo ir adekvatumo padarytam teisės pažeidimui reikalavimai. Šioje situacijoje pareiga nustatyti ar nuteistasis padarė teisės pažeidimą tenka nuobaudą skiriančiai institucijai, t.y.ji turi įrodyti, kad nuteistasis padarė rėžimo reikalavimo pažeidimą ir dėl to jis kaltas. Tam tikslui egzistuoja procesiniai reikalavimai, taikomi bausmės atlikimo rėžimo pažeidimų nustatymui.

Bendrųjų kratų laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4d. įsakymu Nr.4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimų vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija ( toliau tekste-Instrukcija). Jos 154 ir 155 punktuose numatyta, kad apie bendrosios kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos apsaugos ir priežiūros tarnybos viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą ir jį pasirašo, o tvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Atsakovas į bylą pateikė 2011 m. gegužės 24 d. tarnybinį pranešimą dėl bendrosios kratos 13-to būrio 2-oje patakoje atlikimo (b.l.60), kurs savo turiniu atitiktų minėto protokolo turiniui keliamiems reikalavimams (Instrukcijos 154.1-154.5 punktai). Šiame tarnybiniame pranešime minimi kiti nuteistieji, nurodoma kokiomis aplinkybėmis jie laikė mobiliojo ryšio telefonus (slėptuvėse), t.y. apibudintas jų veikos mechanizmas. Pareiškėjas šiame dokumente net neminimas, 5 punkte tik nurodyta, kad daiktų sandėlyje krepšyje, neįvardijant jo priklausomybės, rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Šis dokumentas nepatvirtintas laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno. Iš to darytina išvada, kad privalomojo suvestinio dokumento ( protokolo), kuris įtvirtintų 2011 m. gegužės 24 d. bendrosios kratos rezultatus, nėra. Tai reiškia, kad priimant ginčijamą nutarimą, tinkamai nebuvo išanalizuota ir įvertinta pareiškėjo veika, nesiimta visų procesinių priemonių jo kaltei nustatyti. To iliustracija gali būti ir aplinkybė, kad vadovaujantis Instrukcijos 157.9 punktu, atliekant gyvenamosios patalpos bendrąja kratą, gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Teisme apklaustas liudytoju kratą atlikęs pareigūnas R. G. patvirtino, kad toks nuteistasis kratos metu buvo paliktas, tačiau atsakovas byloje nurodė, kad jo anketiniai duomenys neužfiksuoti, o vykdant teismo nurodymą pranešti apie šį asmenį ir apklausus 13 būrio nuteistuosius, toks asmuo nenustatytas (b.l.58).

Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės padarius laisvės atėmimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, skiriant nuobaudą vadovavosi tik išoriniais galimo pažeidimo požymiais ( tarp pareiškėjo daiktų rastas draudžiamas laikyti daiktas) ir visiškai nesistengė paneigti jo jau pirminiame 2011 m. gegužės 24 d. pasiaiškinime išdėstyto savo kaltės nepripažinimo. Priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl to nėra galimybės teigti, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, o paskirta nuobauda teisėta. Esant tokiai situacijai ginčijamas 2011 m gegužės 25 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimas naikintinas.

2011 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sprendimas iš esmės rėmėsi tais pačiais motyvais dėl pareiškėjo kaltės įrodymo, todėl jis taip pat naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

skundą patenkinti.

Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo A. A. paskirta nuobauda – papeikimas ir 2011 m. birželio 30d. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos sprendimą Nr.2S-2037 panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.