Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 11 d. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 8 d., apie 09.00 val., Tauragės rajono apylinkės teismo patalpose, esančiose Stoties g. 25A, Tauragėje, viešoje vietoje, įžeidinėjo policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. garbę bei orumą – įžeidžiančiu elgesiu, kibimu bei vartodamas jų atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Tokie A. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.112-173-904/2015, kurioje A. B. buvo kaltinamas pagal ATPK 187 str. 2 d., vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nutraukė administracinę bylą, nesant A. B. veikoje administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., požymių ir sudėties, šį savo spredimą motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų.

Institucijos nuomone, teismas nesiėmė ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių užtikrinimo, t. y. išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

Pateiktame garso įraše, dėl kurio ir prasidėjo ši administracinio teisės pažeisimo byla, girdisi, kaip A. B. įžeidinėja policijos pareigūnus R. Š. ir A. V., vadindamas juos „kluonais“ ir „debiliukais“, švelnia forma grasina, jog pasistengs, kad policijos pareigūnams atsirastų problemų tarnyboje. Tai yra įrodymas, kad P. B. ir A. B. yra konfliktiškos asmenybės, nusistatę prieš policijos pareigūnus ir bet kokiu būdu stengiasi išvengti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, siekia išlikti nebaudžiami. Tai, kad pareigūnai ir A. B. konfliktuoja, dar nereiškia, kad pareigūnai A. B. ir jo tėvą P. B. persekioja ir bando bet kokiais būdais juos nubausti. Su kitais savivaldybės, kur dirba pareigūnai, piliečiais nebūna besitęsiančių ir besikartojančių konfliktų, o tai tik įrodo, kad šioje situacijoje ne pareigūnai yra konfliktuojanti ir provokuojanti pusė. Institucijos skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog įraše girdisi, kad visgi provokaciją dėl konflikto prieš teismo posėdį pradėjo pats A. B. tėvas P. B.. Teismas konstatavo, kad pareigūnas R. Š., atsakydamas į P. B. teiginį, pats išprovokavo konfliktą, tačiau teismas neįrodinėjo tos aplinkybės, kad jei P. B. nebūtų nieko sakęs, tai nebūtų sakęs ir R. Š.. Toliau įraše girdisi, jog A. B. prieš policijos pareigūnus vartojo įžeidžiančius žodžius: „klounai“, „debiliukai“, „psichiškai nesveiki“ ir žodžių vartojimą nutraukė tik tada, kai buvo įpėtas, kad pokalbis yra įrašinėjamas, tuomet tiesiog, kaip pats A. B. sako, išsakė savo nuomonę apie pareigūnų darbą. Todėl Institucija nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo vertinimu, kad pareigūnai provokavo A. B..

Teismo posėdžio metu buvo vertinti tik A. B. pasisakymai, kad pareigūnai su juo konfliktuoja. Tuo tarpu A. V. ir R. Š. parodymai, kad santykiai nėra konfliktiški iš jų pusės, neuvo įvertinti. Tokiu būfu teismas atsižvelgė tik į vienos pusės duotus parodymus.

Taip pat Institucija nesutinka su teismo vertinimu, kad žodžiai „klounai“, „debiliukai“, „psichiškai nesveiki“ nėra tiesiogiai nukreipti į pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Tačiau šie žodžiai buvo nukreipti tiesiogiai policijos pareigūnams, jie buvo išsakyti būtent jiems ir būtent už jų atliekamą darbą, profesiją. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš jų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo arba reikalavimo nevykdymas, arba jo garbės ir orumo įžeidimas. Pirmuoju atveju yra būtina sąlyga, kad teisės pažeidimo metu pareigūnas vykdytų tarnybines pareigas ir jo veikla bei reikalauti atlikti veiksmai būti teisėti. Antruoju atveju konstatuotinas pareigūno įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Pareigūno įžeidimas suprantamas, kai pažeidėjas oficialias pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Šie žodžiai pareigūnų akyse negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint pareigūną įžeisti. Institucijos teigimu, A. B. kaltę patvirtina jo konfliktinis ir nepagarbus kalbėjimas su policijos pareigūnais bei žodžių „kluonai“, „debiliukai“, „psichiniai ligoniai“ išsakymas, tokie veiksmai visiškai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Įvykio metu be pažeidėjo ir pareigūnų teismo koridoriuje nebuvo kitų asmenų, todėl A. B. neteisėti veiksmai neabejotinai buvo skirti pareigūnams, aiškiai ir nedviprasmiškai suvokusiems A. B. elgesį kaip įžeidžiantį jų garbę ir orumą.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 284 str. reikalavimų. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Institucijos teigimu, išdėstytų argumentų visuma rodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi ne faktiniais duomenimis (įrodymais), kurie pagrindžia įvykio aplinkybes, o prielaidomis, spėjimais. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.112-173-904/2015 turėtų būti laikomas nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šioje byloje vertindamas surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad konfliktiniai santykiai tarp A. B. ir policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. tęsiasi seniai. Esant šiam faktui pagrįstai laikytina, kad 2015-01-08 tarp jų kilęs konfliktas turi daugiau asmeninių santykių požymių, o ne A. B. tyčios įžeisti policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Kiekvienoje situacijoje, bet kada ir bet kur policijos pareigūnas turėtų laikytis pagrindinių profesinės etikos ir etiketo reikalavimų, principų ir elgesio normų bei nepamiršti, kad tik teisingumas, gerumas ir žmogiškumas yra tikrojo prestižo, garbės ir orumo pagrindas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pačių policijos pareigūnų pateikto garso įrašo susidaro įspūdis, jog pačių A. V. ir R. Š. elgesys ir žodžiai laikytini nederamais, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus (4.13. su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam; 14.1. elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus).

Pažymėtina, jog sprendžiant tai, ar buvo įžeistas ar pažemintas policijos pareigūnas, ir kaip jis pats vertina įvykį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė į teismo posėdį, kuris vyks 2015-08-20, atvesdinti Tauragės AVPK Pagėgių PK viešosios policijos poskyrio viršininką A. V., kuris ir kreipėsi dėl jo įžeidimo ir pažeminimo. Tačiau jis, žinodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į posėdį neatvyko. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog pačiam policijos pareigūnui dėl A. B. išsakytų žodžių nebuvo sukeltos neigiamos emocijos, nukentėjo jo, kaip pareigūno reputacija, sumenko autoritetas ir pan.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, tinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, A. B. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Naginėjamu atveju, įvertinus pateikto garso įrašo turinį, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. B. prieš ir po teismo posėdžio, kuriame, pažymėtina, sprendžiami konfliktiniai šalių santykiai, išsakytos frazės: ,,dirbate kaip klounai, atidirbus tiek metų, tokius cirkus darote, turėtų būti gėda, šypsotės kaip debiliukai, taip šypsosi psichiniai ligoniai“, įvertinus konfliktinius šalių santykius, kurie sprendžiami teismuose bei pareigūnų etikos komisijos posėdžiuose, neleidžia daryti išvados, kad šiomis frazėmis A. B. tyčia siekė įžeisti policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. garbę ir orumą. Nagrinėjmu atveju nepaneigti A. B. paaiškinimai, kad šios frazės buvo nukreiptos ne į pareigūnų įžeidimą, o išsakytos vertinant konkrečių policijos pareigūnų darbą.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų pagrindu padaryta išvada, kad A. B. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.