Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-46941-816/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės S. A. jam priteisti 2 372,72 EUR skolos už būsto nuomą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį, kuria nurodė esant ieškinio trūkumams, dėl ko nustatė ieškovui terminą iki 2017 m. lapkričio 21 d. imtinai nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra savivaldybės įmonė, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės turtu, tačiau nepatenka į viešojo administravimo subjektų sistemą, kadangi neteikia administracinių paslaugų viešojo administravimo srityje, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas gauna pelną, nepaisant to, jog valdo savivaldybei priklausantį turtą, dėl ko vien tai, kad ieškovas priskirtinas prie viešųjų juridinių asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.34 straipsnio 1, 2 dalis), negali lemti jo priskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikytinas ir ieškovas įpareigotinas apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį ir jį sumokėti, bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-46941-816/2017, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą mokėjimo vien formaliai taikydamas teisės normas ir nesivadovaudamas jau suformuota teismų praktika. Paaiškina, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad ginčo patalpos ieškovui buvo perduotos administruoti nuo 2007 m. gegužės 31 d. Teigia, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y. viešojo intereso tikslais, ir faktiškai veikia kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Ieškovo teigimu, teikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo už gyvenamųjų patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nuomą, ieškovas siekia apginti savivaldybės, kaip turto savininkės, teisėtus interesus. Nurodo, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme yra kitas asmuo, pareiškęs ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės interesams ginti, todėl ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl skolos už būsto nuomą priteisimo.Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-130 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 2 punkte įtvirtinta, kad įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Šių įstatų 9.15 punkte įtvirtinta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisė atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt. patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius) ieškinius patalpų nuomininkams: reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims.Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl skolos, susidariusios atsakovei nuomojantis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas yra išnuomotas 2010 m. vasario 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Todėl įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl skolos priteisimo reiškiamas iš esmės 2010 m. vasario 23 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, darytina išvada, kad ieškovas ginčo šalių teisiniuose santykiuose veikia ne kaip pelno siekiantis subjektas, bet kaip atitinkamų funkcijų vykdymą užtikrinantis subjektas komercinės formos neturinčioje veikloje. Todėl darytina išvada, kad ieškovas ieškinį padavė ginant Vilniaus miesto savivaldybės turtinius interesus, kuris remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.