Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį atsakovui S. S. dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje parašyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas patikėjimo teise naudoti ir valdyti ieškovui. Butas 2001 m. balandžio 9 d. išnuomotas T. S. pagal Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. T. S. 2005 m. balandžio 2 d. mirė, tačiau bute liko gyventi šeimos narys S. S., kuris 2018 m. birželio 28 d. buvo iškeldintas. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti ieškovui nuomos mokestį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d., liko skolingas ieškovui 876,85 Eur, tačiau įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. vasario 4 d. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-130, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis bei laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nustatyta, kad 2001 m. balandžio 9 d. su T. S. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią T. S. ir jos šeimos nariams už užmokestį buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po T. S. mirties bute liko gyventi šeimos narys atsakovas S. S.. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d., atsakovas liko skolingas ieškovui 876,85 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 876,85 Eur nuomos mokestis.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas už neįvykdytas prievoles priskaičiavo 26,62 Eur delspinigius, ši suma yra pagrįsta, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas skolos laiku ieškovui negrąžino, todėl iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 903,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už ieškinį turėtų sumokėti 20 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas 20 Eur, priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 5,58 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo(CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285, 286, 287 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas”, į. k. 124568293 iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 876,85 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 85 ct) nuomos mokestį, 26,62 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 62 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 903,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 25,58 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 58 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.