- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- A5.-458-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00258-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, sudarė sąlygas ir leido P. K. (gim. 2002 m. vasario 1 d.) nuo 2021 m. kovo 2 d. dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose – atlikti vidaus apdailos darbus statybos objektuose – nuo 2021 m. kovo mėn. Radviliškyje, nuo 2021 m. gegužės mėn. Parko (duomenys neskelbtini), R. B. naudai, nesudaręs su P. K. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Šalies argumentai
R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta ir gailisi dėl administracinio nusižengimo. Pripažįsta visas faktines aplinkybes, viskas buvo taip, kaip nurodyta paaiškinime, susirado darbuotoją pagalbiniams darbams statybose ir pats jam nurodė išsiimti individualios veiklos pažymą, nes manė, kad taip galima dirbti. Viskas įvyko dėl nežinojimo. Buvo kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją, Darbo inspekciją, kad išsiaiškintų, kokia tvarka, bet jam niekas nepasakė, kad taip elgtis negalima. Po patikrinimo P. K. dėl darbo tarėsi su savininkais, jis pats į tai nesikiša.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. atlikus patikrinimą statybų objekte (duomenys neskelbtini) buvo rasti du dirbantys fiziniai asmenys ir su jais pabendravus nustatyta, kad nors abu turi individualios veiklos pažymas, tačiau P. K. dirbo ne savarankiškai, o buvo įdarbintas R. B., pas kurį susirado darbą, su kuriuo tarėsi dėl atlygio, dirbo jo naudai. Taigi tokie darbo santykiai turėjo būti įforminti sudarant darbo sutartį, o ne nelegalų darbą slepiant išsiimant individualios veiklos pažymą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtina administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad R. B. nebuvo sudaręs darbo sutarties su P. K. ir nebuvo apie P. K. priėmimą į darbą pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Kadangi atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį, esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl R. B. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra tas, ar P. K. veikla laikytina darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai, ar P. K., kaip ir R. B., vykdė individualią veiklą.
R. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta jo 2021 m. gegužės 27 d. paaiškinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais: Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, P. K. paaiškinimu, faktų fiksavimo pažyma, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymomis.
Teismas pažymi, jog nors P. K. nuo 2021 m. kovo 2 d. įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai paneigia, kad P. K. vykdė individualią veiklą, iš tikrųjų P. K. statybų objektuose dirbo pagalbinio darbuotojo darbą individualią veiklą vykdžiusio R. B. naudai, kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tarp P. K. ir R. B. faktiškai susiklostė darbo sutarties teisiniai santykiai, nes P. K. darbo vietą suteikė R. B., kuris dėl paslaugų teikimo tarėsi su užsakovais, su R. B. P. K. susitarė, kokį užmokestį jis gaus už darbą, jokių darbui reikalingų priemonių, medžiagų P. K. neįsigijo, kur, ką ir kaip dirbti P. K. nurodydavo R. B.. Šios faktinės aplinkybės rodo, jog realiai P. K. neveikė savarankiškai, bet dirbo sutartą darbą kaip individualią veiklą vykdžiusio R. B. darbuotojas. Pažymėtina, kad individualią veiklą pagal pažymą vykdantis fizinis asmuo gali įdarbinti darbuotojus, tačiau R. B. to nustatyta tvarka nepadarė, bet leido P. K. dirbti darbus jo naudai, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad, administracinis nusižengimas galimai padarytas dėl nežinojimo ir (ar) neteisingo teisės aktų reikalavimų supratimo, nepašalina R. B. atsakomybės dėl nelegalaus darbo.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. B., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, trukmę, nelegaliai dirbusio asmens darbus, kuriuos jis dirbo, nustatytą vieną R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nenustatymą. Pažymėtina, kad R. B. vykdo individualią veiklą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. B. yra skirtina minimalaus dydžio administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Manytina, kad paskyrus tokią nuobaudą, kuri yra pakankamai didelė, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 21134741749 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.