Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-20 · Administracinė byla Nr. I-386-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
I-386-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01927-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
Ž. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-386-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01927-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. B. patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 8464,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 11-13).

Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2016-08-03 buvo laikomas Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad patalpose jam teko apie 1,8 kv. m. ploto, dėl vietos trūkumo tarp kamerose laikomų asmenų kildavo konfliktinės situacijos. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, todėl visą kitą laiką praleido uždaroje kameroje, turėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Kamerose trūko dieninio apšvietimo, nebuvo tinkamo vėdinimo, kaupėsi nemalonus kvapas. Kadangi langai kamerose buvo maži ir purvini, patalpose nuolat buvo įjungtas dieninis apšvietimas, dėl to pareiškėjui skaudėjo akis, galvą. Baudos izoliatoriuje buvo žema temperatūra. Prižiūrėtojai, pareiškėjui prašant, neiškvietė gydytojo motyvuodami tuo, kad pareiškėjas simuliuoja ligą. Teigė, kad jam buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – 12 mėnesių drausmės grupėje už atsisakymą gyventi paskirtame būryje. Pažymėjo, kad atsakovas laikydamas pareiškėją netinkamomis sąlygomis pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, baimę, apatiją, nervinį stresą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 17-23) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-02-05 nutarimu buvo skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę 12 mėnesių laikotarpiui – eilę kartų atsisakius gyventi paskirtame būryje. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai nenustatė, kad prieš pareiškėją būtų kas nors priešiškai nusistatęs ar, kad kas nors iš nuteistųjų ketintų prieš jį naudoti smurtą. Jei pareiškėjas nesutiko su pataisos namų pareigūnų veiksmais, jis galėjo pareigūnų veiksmus apskųsti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino įstaigą dėl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normų reikalavimams, patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus pataisos namai užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per atveriamus langus, kamerų oro temperatūra, drėgmė ir apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti po dvi valandas per parą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas, neįrodė neteisėtų pataisos namų (pareigūnų) veiksmų, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) - neteisėtai paskyrus jam drausminę nuobaudą – uždarymą į drausmės grupę ir laikant jį baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Dėl drausminės nuobaudos

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui Ž. B. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014-12-01, 2014-12-17, 2015-01-02, 2015-01-15 nutarimais už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus buvo paskirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių (b. l. 25-26). 2015-02-04 Ž. B. dar kartą atsisakė vykdyti administracijos nurodymus – atsisakė eiti į paskirtą būrį (b. l. 35, 65). Pareiškėjui eilę kartų atsisakius vykdyti administracijos nurodymus, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-02-05 nutarimu Nr. 49-392 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės grupę 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 31-32, 61-62).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d.). Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo laikomasi minėtos Bausmių vykdymo kodekse nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su pataisos namų direktoriaus 2015-02-05 nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai, jam išaiškinta nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo apskundimo tvarka. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Pareiškėjas nutarimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui neskundė.

Pareiškėjas nurodo, kad drausminė nuobauda už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus buvo skirta nepagrįstai (sufabrikuota), kadangi jis buvo priverstas neiti į paskirtą būrį. Pareiškėjas teimui nedetalizavo motyvų, kodėl atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymus.

Bylos duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje nenurodė (b. l. 33-41, 63-69). Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorius nenustatė, kad prieš pareiškėją būtų kas nors priešiškai nusistatęs, o pats pareiškėjas paaiškino, kad atsisako gyventi paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių (b. l. 35, 65). Iš pareiškėjo paaiškinimo, pagrįsto abstrakčiu, neargumentuotu teiginiu, jog jis atsisako keltis į būrį dėl asmeninių priežasčių, negalima daryti išvados, jog atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui. Iš Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pareiškėjas yra linkęs konfliktuoti, manipuliuoti, yra impulsyvus, konkrečių atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių neįvardijo (b. l. 38, 68). Dėl Ž. B. perkėlimo į drausmės grupę buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje (b. l. 33, 39, 40-41, 63, 69). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-02-05 nutarime Nr. 49-392 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir tuo būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Būtent už nustatytą pažeidimą – atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus, pareiškėjui skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta, yra nepanaikintas, o pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas teismui abejonių nekelia, vertintina, jog pareiškėjas pagrįstai buvo nubaustas už pažeidimo padarymą.

Dėl kalinimo sąlygų

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2016-08-03 jis buvo laikomas perpildytose baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuojamas neišskaičiavus baldų užimamo ploto. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2014-12-01 iki 2015-01-20 pareiškėjas 4 kartus buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 12, kurios plotas 12,44 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,14 kv. m. (12,44/3) ploto. Laikotarpiu nuo 2015-02-06 iki 2015-02-11 pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 20, kurios plotas 15,58 kv. m., į rengtos 4 vietos, t. y., pareiškėjui teko 3,89 kv. m. (15,58/4) ploto. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 11, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-02-11 iki 2015-02-17 ir nuo 2015-02-24 iki 2015-02-25, plotas 12,14 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,04 kv. m. (12,14/3) ploto. Kameros Nr. 9, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-02-18 iki 2015-02-24, plotas 6,32 kv. m., įrengta viena, t. y., pareiškėjui teko 6,32 kv. m. ploto. Laikotarpiu nuo 2015-02-25 iki 2015-04-30 pareiškėjas 4 kartus buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 10, kurios plotas 11,61 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,87 kv. m. (11,61/3) ploto. Laikotarpiu nuo 2015-05-04 iki 2015-11-13 pareiškėjas 4 kartus buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 36, kurios plotas 12,61 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,20 kv. m. (12,61/3) ploto. Laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2016-02-05 pareiškėjas 3 kartus buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 37, kurios plotas 12,36 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. (12,36/3) ploto. Nuo 2016-02-05 iki 2016-07-29 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 39, kurios plotas 11,85 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,95 kv. m. (11,85/3) ploto (b. l. 27-28, 29, 30).

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu miegamuosiuose teko nuo 3,87 kv. m. iki 6,32 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pripažintina, jog jam buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad kamerose buvo nepakankamas vėdinimas, nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo dėl mažų ir purvinų langų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerų langai buvo nešvarūs, tačiau pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi pareiškėjo teiginys, kad kameros langai buvo nešvarūs, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tinkamai neatliko pareigos tvarkyti kamerą. Atsakovo atstovo veiksmuose nenustačius pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-14 patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b. l. 45-47, 38-60), iš kurio matyti, kad Alytaus pataisos namuose veikla vykdoma nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti kameros per atveriamą langą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natūraliai per langus, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad baudos izoliatoriaus kameroje buvo šalta, tačiau iš Alytaus pataisos namų 2017-01-26 rašto Nr. 8-1081 matyti, kad pataisos namai užtikrina, jog gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų tinkama, t. y. vasarą - 18 - 28 oC, žiemą – 18 - 22 oC (b. l. 57). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose yra įrengtas kompiuterizuotas šilumos mazgas, kuris visą parą palaiko tinkamą temperatūrą visuose pataisos namuose (b. l. 57). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimai truko tik vieną valandą per parą. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 146 straipsnio 2 dalį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščiojimui. Higienos normos HN 76:2010 11 punkte taip pat nustatyta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne mažiau kaip valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatyta.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neiškvietė gydytojo), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė bei nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip deklaratyvūs.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo diagnozuota priklausomybė nuo narkotinių medžiagų (b. l. 57, 70), todėl teismas sprendžia, pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų vartojimo.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis