Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N., institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. išvadą Nr.12SD, kurioje nurodė, kad galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu po įrodymo ištyrimo, išklausius šalių paaiškinimus, paaiškėjus kitoms reikšmingoms bylai išspręsti aplinkybėms (e. b. l. 33-35).

Tretysis asmuo S. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Ieškovę pažįsta nuo 2015 metų. Su ja susipažino Airijoje. Jis Airijoje gyvena nuo 2007 metų. Ieškovė į Airiją atvažiavo 2015 metais. Su ja kartu gyventi pradėjo 2015 metų balandžio mėnesį. Kad ji turi vyrą žinojo, nes ji jam sakiusi, kad neišsituokusi. Su ja gyvendamas susilaukė du vaikus. Pirmas vaikas gimė (duomenys neskelbtini) – T., tėvas įrašytas jis S. N.. Ji gimė Airijoje, o antras vaikas gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) d. Jis tuo metu buvo Lietuvoje. Į Lietuvą grįžo birželio 3 dieną. Prieš tai ieškovė į Lietuvą grįžus nebuvo. Atsakovas atvažiavęs į Airiją irgi nebuvo. Anksčiau jo matęs nebuvo. Pripažįsta save, kad jis yra E. K. tėvas. Kad atsakovas negali būti E. K. tėvu, įsitikinęs 100 procentų. Visą tą laiką jis mergaite rūpinosi kaip tėvas. Ir tėvystę ketina pripažinti pas notarą (2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 20 min. 09 sek. – 23 min. 43 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje, nurodė, kad išklausius šalių parodymus, taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. A. K. E. nėra matęs, tai akivaizdu, kad jis nėra nei socialinis, nei biologinis vaiko tėvas. Iš N. paaiškinimų akivaizdu, kad jis pripažįsta save vaiko E. K. tėvu, jis ja nuo mažens rūpinasi, prižiūri. K. N. sutinka kreiptis dėl tėvystės pripažinimo pas notarą, dėl to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaiko ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 29 min. 05 sek. – 31 min. 45 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011 m. spalio 8 d. sudarė santuoką, pagrindas 2011 m. spalio 8 d. santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, išduota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus. E. K. gimė (duomenys neskelbtini)., t. y. ieškovei ir atsakovui esant santuokoje. Jos gimimo faktas įregistruotas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 130, tėvai nurodyti atsakovas S. K. ir ieškovė S. K..

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 straipsnio 1 dalis) Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovo ir trečiojo asmens požiūris į vaiką, kurį iš jų vaikas pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2015 metų pradžios nebegyvena kartu. Kaip nurodo ieškovė ji 2015 m. pradžioje išvyko gyventi į Airiją ir nuo to laiko su atsakovu nebendravo, susitikę niekada nebuvo. Atsakovas niekada nėra matęs ieškovės dukters. Ieškovė ir tretysis asmuo kaip šeima gyvena nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Atsakovė su trečiuoju asmeniu susilaukusi dviejų vaikų. Kadangi viena mergaitė gimė Airijoje, tai jos tėvu įrašytas tretysis asmuo S. N.. Kadangi E. K. gimė Lietuvoje, ieškovei esant santuokoje su atsakovu, jos tėvu įrašytas S. K.. Tretysis asmuo save laiko E. K. tėvu.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad tai ne jo vaikas, nes kai ieškovė išvyko į užsienį 2015 metais, nuo to laiko su ja niekada nebuvo susitikęs. Atsakovas niekada nėra matęs ieškovės dukters ir neprieštarauja, kad tėvystė būtų nuginčyta. Ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino, kad trečiasis asmuo, pripažindamas save vaiko tėvu, rūpinasi juo, nori pripažinti tėvystę, jie gyvena kaip šeima. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

Iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, jos, trečiojo asmens, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė S. K., būdama santuokoje su atsakovu S. K., nuo 2015 m. pradžios kartu kaip sutuoktiniai nebegyvena, nepalaiko jokių ryšių. Tai leidžia daryti išvadą, kad S. K. negali būti vaiko tėvu, nes ieškovė susilaukė vaiko (duomenys neskelbtini). t. y. tuo metu kai su atsakovu S. K. nebegyveno kartu jau apie šešis metus, tą patvirtinta ir suinteresuotas asmuo S. N., kuris pripažįsta esantis E. K. tėvu. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutinka, jo ir vaiko nesieja glaudus emocinis ryšys, jis išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, ieškovė yra suinteresuota biologinio tėvo nustatymo klausimo išsprendimu. Šias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina – ieškovė ir tretysis asmuo. Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas negali būti ir nėra E. K. biologinis tėvas.

Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, tretysis asmuo pripažįsta esantis biologinis E. K. tėvas, jie kartu gyvena kaip šeima jau ilgą laiką, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu tretysis asmuo to neatliks pas notarą. Trečiajam asmeniui S. N. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą nebus pažeista (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Trečiajam asmeniui S. N. išaiškintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu notarui (CK 3.141 straipsnis), ar kreipiantis su ieškiniu į teismą, prašant nustatyti tėvystę (CK 3.146 straipsnis).

Kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas S. K. nėra E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, todėl įrašas apie E. K. tėvą gimimo akto įrašuose neatitinka tikrovės, ir yra naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, nebuvo kitos ikiteisminės tvarkos šiems procedūriniams klausimams išspręsti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį, iš atsakovo S. K. bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 17,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šioje byloje atsakovo elgesys buvo tinkamas, jis bylos nagrinėjimo metu ieškinį pripažino, bylos nevilkino, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, iš atsakovo šių išlaidų valstybei nepriteisti.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas tėvu E. K. gimimo įraše Nr. 130, atliktame Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)., nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nepriteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.