Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei T. P. dėl netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo, nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino turėjusi kačiuką, kuris susirgo, jo netekusi labai išgyveno. Dėl to šį augintinį, sfinksų veislės kačiuką, pirko iš veislyno, norėdama būti tikra, kad įsigis sveiką gyvūną. Kitą dieną po įsigijimo katinas ėmė viduriuoti su krauju. Paskambino atsakovei, ji pasakė, kad tai dėl streso. Trečią dieną kreipėsi į veterinarijos gydytoją, ieškovei buvo pasakyta, kad stebimi žarnyno pakitimai, neaišku, kiek laiko kačiukas viduriuoja. Galutine diagnoze augintiniui nustatyta tritichomona. Ieškovė teigia, kad kitų augintinių ji neturi, sąlyčio su kitais gyvūnais įsigytas kačiukas po paėmimo iš atsakovės neturėjo. Taip pat paaiškino, kad kačiukas slogavo ir kosėjo nuo įsigijimo, vėliau jam rasta chlamidijų. Dar vėliau pradėjo šlubčioti, paaiškėjo, kad jam kelio girnelės išnirimas, kuris paveldimas. Vėliau internetiniuose forumuose rado žmonių, kurie buvo įsigiję gyvūnus iš atsakovės su tokiomis pačiomis problemomis.

Liudytojas veterinarijos gydytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nurodytas kačiukas gydytas jo klinikoje. Paaiškino, kad ligos išraše 2017 m. kovo 15 d. nurodyta diagnozė kolitas, tačiau tai buvo tritichomono požymiai, ir 2017 m. kovo 20 d. paaiškėjo galutinė (patikslinta) diagnozė – tritichomonas. Paaiškino, jog tą pačią dieną kačiukas negalėjo užsikrėsti tritrichomonu, turėjo praeiti mažiausiai 5 dienos, kad pasireikštų šio pirmuonio požymiai. Nurodė, kad tritichomonu gyvūnai užsikrečia nuo kitų gyvūnų išmatų. Paaiškino, kad nei vienas tradicinis preparatas, duodamas nuo šio pirmuonio, šios ligos neveikia. Išraše iš ligos istorijos nurodytas vaistas (el. b. l. 119) taip pat neveikia prieš tritichomoną. Nurodė, kad yra tikimybė šiam pirmuoniui pasikartoti, atsinaujinti. Dėl chlamidijų paaiškino, kad tai yra mikroorganizmas, kuris gali gyventi tarpląsteliniuose tarpuose, ląstelėse, ir gali sukelti konjunktyvito požymius ir kvėpavimo takų infekciją. Chlamidijos gali būti perduodamos gyvūnams kontaktuojant ir oro lašeliniu būdu. Užsikrėtus chlamidijomis, simptomai pasireiškia nuo savaitės iki 5 metų. Gydytojas vienareikšmiškai negali atsakyti, ar katinas užsikrėtė chlamidijomis atsakovės veislyne, ar būdamas pas ieškovę. Jeigu katinas, būdamas pas ieškovę, neturėjo kontakto su kitais katinais, infekciją galėjo atsinešti iš veislyno ir susirgti vėliau. Mokslinių tyrimų nėra, tačiau naujausioje literatūroje teigiama, jog galima užsikrėsti ir nuo žmogaus. Nurodė, kad prieš veisiant kates nėra gerosios praktikos reikalavimo daryti tyrimus dėl šios patologijos. Dėl kelio girnelės išnirimo paaiškino, kad šiuo atveju tai yra paveldimas susirgimas. Nagrinėjamu atveju gyvūnui yra įgimtas išnirimas (98 proc.). Nurodė kad ateityje patologija gali atsirasti ir kitai kačiuko kojai. Paaiškino, kad dėl šios genetinės patologijos gali būti atsakingi ir tėvai, ir seneliai, proseneliai. Girnelės išnirimas gali pasireikšti ir vėliau. Prieš veisiant kates, toks tyrimas nėra daromas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad UAB „Jakovo veterinarijos centras“ atlikti tyrimai, gydymas, išrašyti vaistai kačiukui yra susiję su chlamidijozės, tritichomono bei kelio girnelės išnirimo gydymu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017-03-12 gyvūno pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė už 500 Eur pardavė ieškovei Kanados sfinksų veislės kačiuką, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-9) su kilmės dokumentais (e.b.l. 10).

Po įsigijimo kačiukas gydytas UAB „Jakovo veterinarijos centras“, jam diagnozuota: tritichomona, chlamidijos, antro laipsnio kelio girnelės išnirimas (e.b.l. 15-19, 22-30).

Iki pardavimo kačiukas buvo skiepytas, jam duoti vaistai nuo parazitų ir pirmuonių, tačiau jie neveikia tritrichomonos (e.b.l. 91, 98, 105). Iki pardavimo kačiukui nebuvo atlikti tyrimai, kurių metu minėti negalavimai būtų buvę nustatyti, to ir nėra reikalaujama, vadovaujantis įprasta gerąja veislinių gyvūnų pardavimo praktika. Skiepai ar kitos prevencinės medicininės priemonės nuo šių susirgimų nebuvo atliktos, nes tokios neegzistuoja.

2017-09-13 ir 2017-09-29 pretenzijomis ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti 349,17 Eur dydžio kačiuko gydymo išlaidas bei grąžinti pusę už jį sumokėtos kainos, t.y. 250 Eur (e.b.l. 34-36).

Dėl parduotos prekės kokybės

Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius (Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 54 punktas). Šalių sudarytos sutarties 1.4 punkte pardavėjas (atsakovė) užtikrino, kad pardavimo metu gyvūnas yra visiškai sveikas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jau trečią dieną po kačiuko įsigijimo (2017-03-15) ieškovė lankėsi pas veterinarą dėl to, kad gyvūnas viduriavo (e.b.l. 15). Atlikus tyrimus 2017-03-20 jam rasta tritrichomona (e.b.l. 16). Veterinarijos klinikos pažymoje nurodyta, jog šis pirmuonis katėms perduodamas tiesioginiu būdu – per išmatas, kai daug kačių naudojasi tuo pačiu tualetu. Veislynų ir prieglaudų katės yra padidintos rizikos zonoje. Liudytoju apklaustas veterinarijos gydytojas paaiškino, kad po užsikrėtimo tritrichomona jos požymiai pasireiškia anksčiausiai po 5 dienų inkubacinio periodo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pardavimo metu, t.y. 2017-03-12 ginčo kačiukas jau buvo užsikrėtęs tritrichomona pirmuonimi. Teismo posėdžio metu to neneigė ir atsakovė, patvirtindama, kad maždaug tuo metu tritrichomona nustatyta ir kitoms jos veislyno katėms. Šią aplinkybę atsakovė ieškovei buvo patvirtinusi ir anksčiau jų susirašinėjimo metu (e.b.l. 20).

Chlamidijos ieškovės įsigytam kačiukui rastos 2017-06-27 po apsilankymo 2017-06-26, pasireiškė sloga, kosėjimu, akies ašarojimu (e.b.l. 22-23). Veterinarijos gydytojos pažymoje paaiškinta, kad chlamidiozė yra išskiriama 11 proc. sveikų kačių ir 45 proc. veislynų katėms. Dažniausiai užsikrečia 2-6 mėn. kačiukai. Dažniausiai užsikrečiama per genitalijų mukozą, kai katė prausia kačiukus. Pagrinde chlamidijos perduodamos tiesioginio kontakto arba aerozoliniu būdu (e.b.l. 26). Liudytoju apklaustas veterinarijos gydytojas nurodė, jog vienareikšmiai atsakyti, kada ginčo kačiukas užsikrėtė chlamidijomis, galimybės nėra. Jis taip pat paaiškino, kad užsikrėtus chlamidijomis, simptomai pasireiškia nuo savaitės iki 5 metų. Simptomų intensyvumas skirtingu periodu gali būti skirtingas, priklausomai nuo kačiuko imuniteto bei metų laiko. Veterinarijos klinikos pažymoje (e.b.l. 107) nurodyta, kad chlamidijozės simptomai dažniausiai siejami su konjungtyvitu, sukelia akų, nosies, apatinių kvėpavimo ligų infekcijas katėms. Infekcijos perdavimas ir klinikinių požymių pasireiškimas didesnis šiltuoju metų laiku. Ieškovė paaiškino, kad kitų augintinių ji neturi, iš atsakovės įsigytas kačiukas buvo laikomas namuose, į lauką nevedamas. Teismas tokiais atsakovės teiginiais netikėti pagrindo neturi. Tai, kad kačiuko akys nėra sveikos ketvirtą dieną po jo pardavimo (2017-03-16) iš persiųstos nuotraukos pastebėjo pati atsakovė (e.b.l. 13-14). 2017-03-30 vizito pas veterinarą metu pastebėta, kad kačiukas kosėja, girdimas švokštimas plaučiuose, atlikus tyrimus bronchito, astmos diagnozė nepatvirtinta (e.b.l. 16). 2017-06-26 vizito pas veterinarą metu, po kurio atliktas chlamidijų tyrimas, užfiksuota, kad kačiukas kosėja nuo įsigijimo.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros civilinio ginčo įrodinėjimo procese principu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ginčo kačiukas chlamidijomis užsikrėtė pardavėjos veislyne iki jo pardavimo ieškovei. Kitokio vertinimo nelemia ir aplinkybė, kad 2016 m. spalio mėn. parduoto kačiuko tėvams atlikti chlamidijozės tyrimai buvo neigiami (e.b.l. 69,75, 79-80), kadangi nuo to laiko iki ginčo kačiuko pardavimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to byloje nėra ginčo, kad, atsakovės veislyne laikotarpiu nuo parduoto kačiuko gimimo iki jo pardavimo gyveno ir daugiau kačių.

Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.350 str.), todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo naudai. CK 6.363 straipsnio 11 dalis nustato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Taigi šiuo atveju pareiga įrodinėti, kad po šiek tiek daugiau nei trijų mėnesių nustatyta chlamidijoze kačiukas nesirgo jo pardavimo metu tenka atsakovei.

Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus apie tai, kad į klausimą, ar ieškovės nurodyti ginčo kačiuko susirgimai egzistavo jo pardavimo metu, galėtų atsakyti tik byloje paskirta teismo ekspertizė. Pažymėtina, kad teismui siūlius šalims pasinaudoti šia įrodinėjimo priemone, abi šalys tokio prašymo apsisprendė nereikšti. Ieškovė savo teiginius įrodė rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais bei liudytojo parodymais, tuo tarpu atsakovė, teigianti priešingai, turėjo pareigą tokius savo teiginius pagrįsti (CPK 178 str.) savo teikiamais įrodymais, tame tarpe ir eksperto išvada, jei manė, kad tokia byloje yra reikalinga.

2017-08-25 ginčo kačiukui nustatytas antrojo laipsnio kelio girnelės išnirimas (e.b.l. 27). Veterinarijos klinikos pažymoje nurodyta, kad ši pirmojo ir antrojo laipsnio patologija yra paveldima, trečiojo ir ketvirtojo laipsnio - trauminė (e.b.l. 28). Dėl to teismas atmeta atsakovės teiginius, kad kelio girnelės kačiukui galėjo atsirasti dėl pas ieškovę patirtos traumos. Paveldimumo tikimybę didina ir tai, kad ši patologija nustatyta ir kitos vados tų pačių tėvų katei (e.b.l. 139-144). Liudytoju apklaustas veterinarijos gydytojas paaiškino, kad dėl tokios patologijos gali būti kalti tiek katės tėvai, tiek seneliai ar proseneliai, o ji atsiranda esant tam tikrai genų kombinacijai. Dėl to atsakovės pateikti įrodymai apie tai, kad kačiuko tėvams ši patologija nenustatyta (e.b.l. 78, 81, 120-121) nepaneigia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad jai parduotas kačiukas su įgimta patologija, taigi, ne sveikas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog visi nurodyti ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovės įsigytam kačiukui diagnozuoti susirgimai ir patologijos egzistavo jo pardavimo metu, yra įrodyta (CPK 176, 178, 185 str.).

Dėl prekės kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.). CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo šalių sudarytos sutarties 1.4 punkte nustatyta teise grąžinti kačiuką atsakovei per 3 dienas nuo jo įsigijimo, negali eliminuoti pirkėjos teisės ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatatytais būdais, juo labiau paslėptiems daikto defektams – šiuo atveju įsigyto kačiuko ligoms, paaiškėjus vėliau. Todėl sutinka su ieškove, kad nuostata, jog po trijų dienų nuo pardavimo pretenzijos dėl gyvūno sveikatos nepriimamos yra prieštaraujanti aukščiau nurodytiems teisės aktų reikalavimams ir laikytina niekine (CK 1.80 str. 1 d.).

Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350 str.).

Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju pardavėja nurodė parduodanti sveiką kačiuką. Teismas pažymi, jog aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie parduodamo kačiuko sveikatos negalavimus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jos kaip pardavėjos atsakomybės dėl paaiškėjusių parduotos prekės defektų, klausimą. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodžiusi, kad pardavimo metu kačiukas nebuvo sveikas, turi teisę į savo teisių gynybą.

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį įsigijęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, reglamentuojančio CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą; nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys. Nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir negali būti taikomi vienu metu. Taigi, ieškovė, pasirinkusi reikalauti, kad pardavėja atlygintų jos išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (šiuo atveju – išlaidas kačiuko gydymui), negali reikalauti sumažinti jo įsigijimo kainą, ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei reiškiant didesnį reikalavimą dėl prekės trūkumų pašalinimo, teismas sprendžia, kad byloje svarstytinas būtent šio reikalavimo pagrįstumas.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kačiuko gydymui, tyrimams ir vaistams ieškovė išleido reikalaujamą 349,17 Eur sumą (e.b.l. 15-18, 22-25, 27, 29-30, 31-33). Liudytoju apklaustas veterinaras patvirtino, kad visos į bylą pateiktuose ligos istorijos išrašuose nurodytos atliktos procedūros ir skirti vaistai buvo betarpiškai susiję su aukščiau aptartų trijų susirgimų diagnostika, gydymu bei dėl jų susilpnėjusio organizmo stiprinimu. Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus apie tai, kad ji neturi mokėti už gydymą dėl kačiuko patirto streso pakeitus gyvenamąją vietą ar jam skirtus vitaminus. Teismas nepagrįstais laiko ir atsakovės teiginius apie tai, kad pateikti UAB „Jakovo veterinarijos klinikos“ kvitai neįrodo, jog pinigai išleisti gydymui, nes ten prekiaujama ir žaislais, gyvūnų maistu bei kitomis prekėmis, kadangi klinikos pateikta kvitais (e.b.l. 31-33) apmokėtų prekių ir paslaugų detalizacija (e.b.l. 29-30) tokius atsakovės argumentus paneigia.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 349,17 Eur priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl kačiuko gydymo išlaidų priteisimo, kitas alternatyvus pirkėjos teisių gynimo būdas tuo pat metu taikomas būti nebegali, todėl ieškinio reikalavimas sumažinti kačiuko kainą 250 Eur suma atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pažeistos vartotojo teisės turi būti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais, kai vartotojas patiria nuostolių, kurių anksčiau aptartose normose įtvirtintų pirkėjų teisių gynimo būdų taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teisę į kitus civilinių teisių gynimo būdus. Jau minėta, kad CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Įstatymo garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos netinkamos kokybės prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos kokybės prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturinės žalos atlyginimo klausimą esminę reikšmę turi įgytos prekės pobūdis. Ieškovė paaiškino, kad netekusi anksčiau turėto augintinio ji labai išgyveno, jai buvo svarbu nusipirkti sveiką kačiuką. Teismas sutinka, kad asmeniui įsigijus naminį gyvūną, prie jo prisirišama emociškai, gyvūnui sergant tenka juo intensyviai rūpintis, kas sukelia didelių nepatogumų. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad gyvūnui sergant ji negalėjo ramiai miegoti naktimis, turėjo nuolat keisti darbo režimą, skirti laiko juo rūpintis, vežti pas veterinarijos gydytojus, byloje surinktų įrodymų kontekste teismo vertinamos kaip objektyviai pagrindžiančios patirtus nepatogumus. Teismas sutinka ir su tuo, kad ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai dėl gyvūno sveikatos, taip pat nerimas, ar gyvūnui nekils sveikatos problemų ateityje, patvirtina, jog vartotoja dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės patyrė neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.250 str.).

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis - 100 Eur, yra protingas, pagrįstas, proporcingas, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 410,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje patyrė iš viso 565 Eur bylinėjimosi išlaidų - 15 Eur žyminio mokesčio (e.b. l. 38) ir 550 Eur už advokato pagalbą (e.b.l. 39, 108-113, 156-158). Atsakovė už advokato teisinę pagalbą patyrė 600 Eur išlaidų (e.b.l. 49-50, 57-58, 114-116, 153-155). Ieškinį patenkinus iš dalies (62,15 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 351,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (565 x 62,15 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 227,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 x 37,85 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 93 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus išlaidas šalims jos neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,57 Eur prekės defektų šalinimo išlaidų, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (410,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 351,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.