- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- I1-3945-780/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00339-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 785 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. buvo laikomas Alytaus AVPK neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu. Paaiškino, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas, tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, o pats tualetas nuo kameros atskirtas tik vieno metro aukščio sienele, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Kiti asmenys, kartu buvę kameroje, buvo priversti kvėpuoti nemaloniais kvapais. Be to, kiti asmenys ir pareigūnai galėjo matyti pareiškėją, o tai sukėlė diskomforto, nepatogumo jausmus. Aukščiau nurodyta situacija sukėlė pareiškėjui gilius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl laikymo Alytaus AVPK metu pažeistos jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Paaiškino, kad pareiškėjas Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. Alytaus AVPK areštinėje, kuri buvo uždaryta nuo 2021 m. vasario 1 d., kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. atskirti aukštomis pertvaromis ir durimis, kurios užtikrino jais besinaudojusių kamerose laikytų asmenų privatumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių detalesnių argumentų ir duomenų, kurie leistų manyti, jog buvo galima matyti pareiškėją besinaudojant sanitariniu mazgu. Be to, pareiškėjas skundą, kuriuo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pateikė tik 2023 m. vasario 1 d., t. y. praleidęs įstatymuose numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neturinės žalos atsiradimą kildina iš Alytaus AVPK areštinėje 2019 m. lapkričio 4 d. – 2020 m. sausio 24 d. laikotarpiu buvusių, jo tvirtinimu, teisės aktų reikalavimų neatitikusių sąlygų. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d., atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė (išsiuntė paštu iš įkalinimo įstaigos) 2023 m. vasario 3 d., o pats skundas pareiškėjo surašytas 2023 m. vasario 1 d. Tuo tarpu atsakovės atstovo pažeidimai, kuriais pareiškėjas kaltina valstybę, pasibaigė atitinkamai 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2020 m. sausio 16 d., t. y. daugiau kaip prieš tris metus iki kreipimosi į teismą.
Vertinant nurodytų teisės pažeidimų mastą ir pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos (neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2023 m. vasario 3 d., jau praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį atsiliepime į skundą prašo taikyti atsakovės atstovas Alytaus AVPK.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra išaiškinęs, jog tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Tačiau šiuo atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino nei skunde, nei iki teismo posėdžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat kalinimų Alytaus AVPK pradžios. Taip pat pažymėtina, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nes pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, nenurodė ir šias priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ginčo laikotarpiui taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atitinkamai, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su jo nurodytu laikotarpiu ir galimu žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.