Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-07 · Administracinė byla Nr. I-19-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-07
Bylos Nr.
I-19-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00003-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-19-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,dalyvaujant pareiškėjui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2017-03-22 nutartimi priimtas pareiškėjo 2017-03-20 skundas, kuriame jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią jis galimai patyrė dėl neužtikrintos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad, pasikeitus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), nuo 2016-04-01 nuteistiesiems leidžiama skambinti internetinės telefonijos būdu, tačiau ši galimybė nėra užtikrinta. Nurodė, kad jo motina yra senyvo amžiaus, žmona serganti, dėl to jos negali atvykti į pasimatymus, taigi vienintelė galimybė jas pamatyti – paskambinti internetinės telefonijos būdu. Dėl nesuteiktos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjas prarado teisę matyti artimuosius, dėl to tapo nervingas, piktas ir greitai užsiplieskiantis, prarandantis savitvardą, dėl ko patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai traumuojamas (b. l. 25).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad teisingumo ministras, naujai išdėstęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktą, nustatė, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bei papildomai nustatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Tokiu būdu naujai išdėsčius Taisyklių punktą, atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų. Paaiškino, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui telefonu yra prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, siekdamas tinkamai įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto pakeitimą, vertina pataisos įstaigų technines galimybes, rengia naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga pataisos įstaigose kol kas neteikiama. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams. Šiuo atveju galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas savaime nesuponuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kadangi nesuvaržo pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigų parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Iš Atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas nuolat apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, jam pataisos įstaigos administracija skiria pašalpas ir išmokas, kurias pareiškėjas panaudoja apsipirkdamas parduotuvėje. Iš Telefoninių pokalbių apskaitos kortelių kopijų matyti, kad pareiškėjas nuolat naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu. Iš Pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės kopijos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinė vien 2017 metais du kartus buvo atvykusi į ilgalaikius pasimatymus su pareiškėju. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Paaiškino aplinkybes, susijusias su jo laikymo sąlygomis Vilniaus pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės Vilniaus pataisos namuose, nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu.

Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namai, atsakydami į pareiškėjo 2016-11-07 prašymą Nr. 29(7)-790, 2016-11-07 raštu Nr. 42-1695/22 jį informavo, kad jo prašymas leisti paskambinti internetine telefonija tenkinamas nebus, nes telefonijos paslauga kol kas pataisos įstaigose neteikiama, remiantis galiojančiais teisės aktais skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų ir galimybės paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės aktų pažeidimas (b. l. 3). Pareiškėjas minėtą Vilniaus pataisos namų raštą skundė Kalėjimų departamentui, kuris 2016-12-13 sprendimu Nr. 2S-6606 skundo netenkino (b. l. 4). Kalėjimų departamento sprendimo pareiškėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka teismui neskundė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas, atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 35, 36) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-08-08 iki 2017-04-25 skambino telefonu 54 kartus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyvi BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus pataisos namų pareiga. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismo padarytą išvadą, Vilniaus pataisos namai neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu dėl Vilniaus pataisos namų veiksmų nesuteikus minėtos teisės kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentui jo skundo nepatenkinus, BVK nustatyta tvarka Kalėjimų departamento priimto sprendimo teismui neskundė. Iš bylos medžiagos (pvz., b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-06-21 iki 2017-04-12 turėjo iš viso 30 pasimatymų su sutuoktine, todėl pripažintina, kad Vilniaus pataiso namai suteikė pareiškėjui galimybę ne tik telefonu, bet ir kitu būdu – tiesiogiai, bendrauti su sutuoktine ir palaikyti su ja ryšius. Pareiškėjas reiškia nusiskundimus, kad negali bendrauti su savo senyvo amžiau motina, tačiau iš Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas skambina tik žmonai ir nė karto nėra skambinęs motinai, taigi pareiškėjas su motina telefonu nebendrauja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007-11-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013-09-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą nurodė, kad rengiamasi įdiegti internetinės telefonijos paslaugos teikimą visose Lietuvos pataisos įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiškumo principo, tam atliekamos būtinos procedūros, įskaitant viešuosius pirkimus; ši paslauga, kaip ir skambinimas ir kalbėjimas telefonu, bus mokama pagal paslaugos teikėjo nustatytus tarifus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Kalėjimų departamento 2016-12-13 raštas Nr. 2S-6606 (b. l. 4), adresuotas pareiškėjui. Vilniaus pataisos namuose įdiegus internetinės telefonijos paslaugos teikimą, pareiškėjas galės pasinaudoti skambinimo ir kalbėjimo telefonu alternatyva – skambinimu ir kalbėjimu internetine telefonija.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu, nenustatyta neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė