- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- AN2-67-312/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01481-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pažeidėjas
- D. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. (toliau tekste – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25718-2023 (toliau tekste – ir Institucijos nutarimas) D. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. birželio 2 d., 18.48 val., Vilniuje, reguliuojamoje Konstitucijos prospekto – Kalvarijų gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį, pasuko į kairę degant draudžiamam šviesoforo signalui. D. Š. skirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 25 d. nutarimą arba palikti pirminę paskirtą 30 Eur dydžio baudą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas bylos nagrinėjimo metu nepriėmė nei vieno D. Š. pateikto įrodymo.
3.2. D. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad jis automobiliu pajudėjo, kai važiavo kiti automobiliai, mirksint žaliam šviesoforo signalui. Skunde paaiškina, kad kai jau buvo apie 3 metrai iki sankryžos, jis pamatė, kad žalias šviesoforo signalas dar mirksi (priedas – matymo laukas), tada jo akys jau buvo tiesiame diapozone ir žiūrėjo į kelią. Pagal užfiksuotą vaizdo įrašą D. Š. paskaičiavo, kad pavėlavo įvažiuoti į sankryžą apie 0,82 sekundės. Kaip nurodoma skunde, jis saugiai pravažiavo sankryžą ir niekam nesukėlė žalos ir jokio pavojaus. Jis pabrėžia, kad neturėjo piktybinės valios pažeisti Kelių eismo taisykles. Byloje nėra duomenų, kad kažkas dėl nepilnos sekundės pavėluojant įvažiuoti į sankryžą, patyrė žalą, be to, byloje nėra liudytojų.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo kamerų operatorius Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „E.“ pateikė vaizdo stebėjimo medžiagą, tačiau apeliantas mato, kad vaizdo medžiagoje automobiliai juda skirtingais greičiais, t. y. negali automobilis taip greitai pajudėti iš vietos, tokiam lėtam sekundiniam laiko apskaitos intervale. Kaip nurodo apeliantas, nėra žinoma, ar vaizdo stebėjimo įranga turi duomenų atitikties patikrą Lietuvos metrologijos inspekcijoje, kadangi vaizdo pokalbio metu D. Š. prašė tyrėjo, kad įmonė pateiktų tokius sertifikatus, bet tai nebuvo padaryta. Vaizdo pokalbio metu tyrėjas akcentavo, kad jeigu D. Š. artimesnis šviesoforas jau nebebuvo matymo lauke, tai jis galėjo žiūrėti į kitą šviesoforą, tačiau D. Š. teigia negalintis vienu metu matyti skirtingose plokštumose ir matymo lauko diapozonuose ir atstumuose skirtingus šviesoforus ir dar stebėti jo judėjimo trajektoriją į kairę pusę. Apeliantas paaiškina, kad kai jau užgeso rodyklė, leidžianti atlikti manevrą į kairę, šviesoforo signalas jau buvo ne jo akių matymo lygyje ir tuo metu jo dėmesys buvo nukreiptas tiesiogiai į važiuojamąja kelio kryptį. Jis, sukdamas į kairę, negali stebėti tolimesnio dešinėje pusėje esančio šviesoforo signalo, kadangi visas jo dėmesys yra sutelktas į kairę pusę ir jis stebi artimesnį šviesoforą, esantį jo kairėje pusėje.
3.4. Apeliantas pažymi, kad gautame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kas užfiksavo galimą pažeidimą, nebuvo pateikta informacija, kokiomis priemonėmis, ar liudytojo pagalba užfiksuotas galimas pažeidimas. Apeliantas nesupranta, kas užfiksavo galimą pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu vyriausiasis tyrėjas paaiškino, kad galimas pažeidimas užfiksuotas miesto kamerų operatoriaus A. V. techninėmis priemonėmis, tačiau apeliantas teigia nesuprantantis, kodėl tai nebuvo nurodyta protokole. Pažymima, kad protokole privaloma fiksuoti informaciją, kas užfiksavo pažeidimą, nurodant aiškias faktines aplinkybes.
3.5. Anot D. Š., vyriausiasis tyrėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesiniais veiksmais nešališkai nagrinėjant bylą, kadangi jam dėl nesuprantamų aplinkybių bauda yra padidinta daugiau kaip 150 procentų, t. y. nuo 30 Eur iki 75 Eur. Pažymima, jog nėra jokių naujų sunkinančių jo padėtį aplinkybių, dėl kurių bauda padidėtų 150 procentų, apelianto manymu, policijos tyrėjas vykdo neteisėtą susidorojimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo D. Š. skundą. Pažymima, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Š. skundo netenkinti.
6. Nagrinėjamu atveju D. Š. Institucijos nutarimu nubaustas 75 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 2 d., 18.48 val., Vilniuje, reguliuojamoje Konstitucijos prospekto – Kalvarijų gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį, pasuko į kairę šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindamas, kad jis automobiliu pajudėjo, kai važiavo kiti automobiliai, mirksint žaliam šviesoforo signalui, ir nematė, kad jam sukant sankryžoje į kairę pusę įsijungė draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nors D. Š. ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau tekste – ir KET) X skyrius. Kelių eismo taisyklių 73.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad žalios rodyklės (rodyklių) formos signalas juodame fone leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje; 73.3 punkte įtvirtinta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis; 165 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui.
9. Skundžiamoje teismo nutartyje nustatyta ir Institucijos suformuotoje medžiagoje esančiame vaizdo įrašo užfiksuota, kaip D. Š. vairuojamas automobilis „Audi A4“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėja prie sankryžos mirksint žaliam papildomos sekcijos šviesoforo signalui. Mirksint papildomos sekcijos žaliam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavo keturi automobiliai, o D. Š. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo po minėtų automobilių, jau šviečiant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir šią sankryžą pravažiavo. Taigi, nors apeliantas bando įrodyti priešingai, aptarti byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašo medžiaga patvirtina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvadą, jog D. Š., vairuodamas automobilį, pasuko į kairę šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas ANK 417 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Š. teigia, kad jis automobiliu pajudėjo, kai važiavo kiti automobiliai, mirksint žaliam šviesoforo signalui ir tada jo akys jau buvo tiesiame diapozone ir jis žiūrėjo į kelią, taigi, nematė, kad įvažiuoja į sankryžą šviečiant draudžiamam (raudonam) signalui, vis tik, kaip nurodė pats D. Š. pirmosios instancijos teisme, jis įsibėgėjo važiuoti į sankryžą, nors matė, kad žalias šviesoforo signalas mirksi, todėl jis turėjo įvertinti tai, kad jis gali nespėti įvažiuoti į sankryžą šviečiant žaliam šviesoforo signalui, o ne pasiteisinti aiškinimu, kad įvažiuodamas į sankryžą jis žiūrėjo į kelią ir draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo nematė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas vairuotojas, privalo laikytis KET reikalavimų, būti atidus ir prieš įvažiuodamas į sankryžą, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforo signalais, įsitikinti, kad į sankryžą įvažiuoja šviečiant tą leidžiančiam daryti šviesoforo signalui. Kaip minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad D. Š. automobilis į sankryžą įvažiavo šviečiant draudžiančiam važiuoti šviesoforo signalui, prieš tai jau kurį laiką mirksėjus žaliam šviesoforo signalui, o jis, kaip įgijęs teisę vairuoti asmuo, prieš pradėdamas posūkio į kairę sankryžoje manevrą, turėjo suprasti, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas reiškia, jog netrukus pasikeis į raudoną (draužiantį važiuoti), todėl privalėjo įvertinti, ar spės laiku įvažiuoti į sankryžą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju D. Š. nebuvo atidus kelių eismo dalyvis ir įvažiuodamas į sankryžą neįsitikino, kad tai daryti galima, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad jis nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai pagrįstai. Šiuo atveju, apelianto atsakomybės nešalina skunde dėstomos aplinkybės, jog D. Š. neturėjo valios pažeisti Kelių eismo taisykles ir kad jis pavėlavo įvažiuoti į sankryžą apie 0,82 sekundės. Be to, nors skunde ir akcentuojama, kad D. Š. sankryžą pravažiavo saugiai ir niekam nesukėlė žalos, pažymėtina, jog ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl žala nėra būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis. Nors nagrinėjamu atveju D. Š. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pavojingų padarinių ar avaringos situacijos, tačiau tai jokiu būdu nemažina nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pažeidėjas padarė ganėtinai šiurkštų administracinį nusižengimą, kuris neabejotinai kelia pavojų ne tik eismo saugumui, sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. D. Š., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, įvažiavo į sankryžą šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, rizikuodamas susidurti su kitais automobiliais ir (ar) pėsčiaisiais, šios aplinkybės neabejotinai parodo ne tik D. Š. veiksmų pavojingumą visuomenei, bet ir jo nerūpestingumą ir lengvabūdiškumą.
10. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra žinoma, ar vaizdo stebėjimo įranga, kuria užfiksuotas byloje esantis vaizdo įrašas, turi duomenų atitikties patikrą Lietuvos metrologijos inspekcijoje, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“, vaizdo kamerai, kuriuo užfiksuotas aptariamas vaizdo įrašas, nėra taikomos privalomos metrologijos patikros. Nepaisant to, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nekyla jokių abejonių, jog šiame įraše užfiksuota, kaip apeliantas automobiliu į sankryžą įvažiuoja tuo metu, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Pagrindo abejoti vaizdo įrašo patikimumu ar jo kokybe nėra.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl D. Š. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Š. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole privaloma nurodyti informaciją, kas užfiksavo pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kas užfiksavo galimą pažeidimą, nebuvo pateikta informacija, kokiomis priemonėmis, ar liudytojo pagalba užfiksuotas galimas pažeidimas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje. Kaip matyti iš šio straipsnio nuostatų, nėra numatyta, jog administracinio nusižengimo protokole privaloma nurodyti aplinkybes, kas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo galimą pažeidimą. Šiuo atveju, byloje yra pateiktas UAB „E.“ vaizdo stebėjimo operatoriaus A. V. tarnybinis pranešimas, kuriuo jis Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pranešė apie užfiksuotą pažeidimą (b. l. 26). Be to, kaip skunde nurodė apeliantas, vyriausiasis tyrėjas jam paaiškino, kad galimas pažeidimas užfiksuotas miesto kamerų operatoriaus A. V. techninėmis priemonėmis. Tokiu būdu, nepagrįsta teigti, kad apeliantas nesuprato, kas užfiksavo jo pažeidimą.
13. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo palikti jam pirminę paskirtą 30 Eur dydžio, motyvuodamas tuo, kad jam paskirta bauda nepagrįstai buvo padidinta net 150 procentų, t. y. nuo 30 Eur iki 75 Eur, apelianto įsitikinimu, vyriausiasis tyrėjas piktnaudžiauja savo procesiniais veiksmais ir su juo vykdo neteisėtą susidorojimą. Atsakydamas į nurodytą apeliacinio skundo prašymą, aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai paaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju D. Š. Institucijos nutarimu buvo paskirta didesnė nuobauda, nei buvo nurodyta administraciniame nurodyme. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo protokole buvo įrašytas administracinis nurodymas D. Š. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, t. y. 30 eurų, D. Š. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas, kad nesumokėjus paskirtos baudos iki 2023 m. rugsėjo 28 d. administracinis nurodymas taps negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. iki nurodytos dienos nesumokėjo administraciniu nurodymu siūlomos sumokėti baudos, Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėmis, D. Š. paskyrė baudą, lygią ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, t. y. 75 Eur baudą. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog vyriausiasis tyrėjas piktnaudžiavo savo procesiniais veiksmais ir siekė susidoroti su apeliantu, atmetami kaip nepagrįsti, o apelianto prašymas paskirti jam 30 Eur dydžio baudą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.