Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1186-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
T-1186-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Byla Nr. T-1186-753/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 30 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-282 nutarta taikyti nuteistajam E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 7 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 20 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 21 balo. Šiuo metu E. P. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis už gerą elgesį šešis kartus buvo paskatintas. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – įgijo 12 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) želdinių tvarkytojo specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas. E. P. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. P. Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, 162 paragrafo pirmąjį ir antrąjį skirsnį, 61 bei 62 paragrafus, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Ankščiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Nuteistasis faktiškai atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema ir jis daro pažangą ją mažindamas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tęsia mokslus, po gautos drausminės nuobaudos 6 kartus skatintas (paskutinį kartą 2018 m. kovo 7 d.), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog šiuo metu E. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina, kad, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog pareiškėjas priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas. Šio veiksnio atlikta analize nustatyta, kad kiekvieną kartą vertinant nusikalstamo elgesio riziką pagal minėtą metodiką, vertinimo rezultatas kito teigiama linkme, tačiau itin minimaliai (1 balu), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 6 balai, taigi dar reikia įdėti pastangų, jog būtent šiuo aspektu būtų įvykdytas maksimumas. Pažymima, jog tai tik vienas iš reikšmingų duomenų visumos lygtinio paleidimo instituto taikyme. Taip pat analizuojama ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis). Kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Likusi neatlikta bausmės dalis – didelė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; praeityje buvo taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Išlieka kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (darbinės patirties stoka), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, E. P. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas – 2015 m. liepos 24 d. jis baustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nors nuobauda negalioja nuo 2016 m. vasario 10 d., pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negeba laikytis privalomų elgesio taisyklių, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar gebės jų laikytis paleistas lygtinai.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis E. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-282.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-282 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė