Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-876/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
1A-38-876/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15935-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-876/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15935-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimi pakeista neatlikta arešto bausmės dalis (32 paros), kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, santykiu 1:1 pakeista į 32 dienų laisvės atėmimo bausmę ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai 32 (trisdešimt dvi) dienos laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Nuspręsta tęsti 40 MGL (2 000 Eur) baudos vykdymą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu išduotą vykdomąjį raštą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. S. nuspręsta pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. gegužės 7 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia metė ir pataikė lėkšte į galvą savo šeimos narei – sutuoktinei O. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad paties nuteistojo V. S. kaltės pripažinimu bei jo parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios O. S. ir liudytojų V. M., S. L., P. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. gegužės 7 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia metė ir pataikė lėkšte į galvą savo šeimos narei – sutuoktinei O. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Remiantis nuteistojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga buvo nustatyta, kad V. S. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, lėkštės metimas į galvą savo sutuoktinei, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusioji gali būti sužalota ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, baudą arba areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė išvadas, pasmerkė savo elgesį ir prisižada daugiau taip nedaryti. Nuteistasis teigia, kad su sutuoktine O. S. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji atleido, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir neigiamai paveiktų šeimos interesus.

3.2. Nuteistasis skunde teigia, kad neseniai vedė O. S., t. y. prieš vienerius metus, yra dirbantis, darbo rinkoje vertinamas, jo specialybė yra paklausi, turi elektriko kvalifikaciją. V. S. įsitikinimu, jis, dirbdamas visuomenei naudingą darbą, atneštų naudos valstybei, išlaikytų šeimą ir nebūtų išlaikomas valstybės.

3.3. V. S. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad padaryta nusikalstama veika, kurią jis smerkia, nebuvo sukelta sunkių pasekmių. Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo neblaivi ir iš dalies pati išprovokavo nagrinėjamą situaciją savo neapgalvotais veiksmais, parodydama dėmesį kitam vyrui (kaimynui), kas nuteistajam sukėlė įtarimų. Nuteistojo vertinimu, jis pavydėdamas sutuoktinės, negalvodamas apie pasekmes, norėjo pagąsdinti sutuoktinę O. S., daiktu pataikė sutuoktinei į kairės pusės antakį. Žaizda buvo nedidelė, pasekmių nekilo dėl sveikatos sutrikdymo. Skunde teigiama, kad apeliantas su sutuoktine konfliktuoja retai, jis priklausomybės alkoholiui neturi.

3.4. Apeliantas taip skundu prašo nepripažinti jo recidyvistu, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio nuostatas. V. S. nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Apeliantas skunde teigia, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ji nubaustas už nesunkios nusikalstamos veikos padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis), teismas jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei 40 MGL dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, didžioji dalis baudos V. S. pastangomis yra sumokėta, išieškota 950,05 Eur. Liko sumokėti pusę paskirtos baudos, kurią dirbdamas laisvėje, skubiai sumokėtų.

3.5. V. S. skunde taip pat nurodo, kad nors buvo teistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau ši nusikalstama veika yra padaroma dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas teistas už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, neatitinka bylos aplinkybių.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų byloje negauta.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. S. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde prašo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmę, baudą arba areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį ar jos dydį, nėra teisinio pagrindo.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta V. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 (dvejų) metų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2025 m. gegužės 8 d. išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog praeityje V. S. teistas du kartus, o būtent: Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonės (procesinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 24 d.), Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant jam įpareigojimus bei draudimus. Taigi, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas V. S. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, į ką prokuroras atkreipė dėmesį Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs).

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, jog su sutuoktine konfliktuoja retai, o taip pat jis priklausomybės alkoholiui neturi. Teisėjų kolegija, iš baudžiamojoje byloje ir Liteko esančių duomenų, neturi pagrindo sutikti su nurodytomis apelianto aplinkybėmis. Tiek Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, tiek Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu, tiek ir skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė būdamas neblaivus. Šiame kontekste taip pat aktualu, jog tiek Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu, tiek ir skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jis nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. panaudoto smurto prieš O. S.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, t. y. taip pat esant neblaiviam panaudoto smurto O. S. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptarto akivaizdu, jog skunde nuteistojo nurodytos aplinkybėms, kurių pagrindu, apelianto įsitikinimu, jam turėtų būti švelninama bausmė, nagrinėjamu atveju nepagrįstos baudžiamojoje byloje bei Liteko esančiais duomenimis.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro 2025 m. gegužės 8 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog nuteistasis V. S. ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 134-137).

13. Iš Liteko esančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. birželio 13 d., tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimas dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu ir nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto. Pažymėtina, jog prie skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimi pakeista neatlikta arešto bausmės dalis (32 paros), kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, santykiu 1:1 pakeista į 32 dienų laisvės atėmimo bausmę ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai 32 (trisdešimt dvi) dienos laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Iš baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog V. S. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) arešto bausmę atliko laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. spalio 27 d., vykdant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Dėl pripažinimo recidyvistu

15. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

16. Šiuo klausimu pagal ankstesnę straipsnio redakciją formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad V. S. šį baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, sprendžia, jog jis pagrįstai pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tinkamai, teisėjų kolegija su tokiais motyvais sutinka, jų nekartoja, todėl V. S. prašymo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas recidyvistu, netenkina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistajam V. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė.

19. Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. S. yra 275 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

20. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo V. S. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė