Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1387-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
e1-1387-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03638-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1387-1078/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03638-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 30 d. apie 22.20 val., prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Minties g. 1B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 10 d. apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nesutinka dėl įtarime nurodytų aplinkybių. 2022 m. sausio 30 d. apie 22.20 val., vairavo automobilį „TOYOTA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtas automobilis priklauso įmonei UAB „Finjuris“, jis automobilį nuomojosi, dirbo pavežėju. Alkoholį vartojo 2022 m. sausio 29 d., kadangi buvo jo motinos gimimo diena. 2022 m. sausio 30 d. turėjo dirbti, kadangi po alkoholio vartojimo praėjo mažiausiai 10 valandų, manė, kad gali vairuoti, jautėsi blaivus. 2022 m. sausio 30 d. maždaug 13.00 val., atsisėdo į minėtą automobilį, kuris stovėjo jo namų kieme Minties gatvėje ir pradėjo vykdyti užsakymus, vežiojo žmones. Kadangi jam vienu metu pasidarė bloga, jis nusprendė važiuoti namo, ieškojo Minties gatvėje parkavimo vietos, kur pastatyti automobilį. Mašiną pastatė Minties gatvėje, užgesino automobilio variklį ir, išsitraukęs iš daiktadėžės 200 mililitrų talpos trauktinės butelį, jį išgėrė. Alkoholį vartojo sėdint automobilio galinėje sėdynėje. Išgėręs užmigo. Po kurio laiko, atėjo policijos pareigūnai ir rado jį miegantį automobilyje. Kiek laiko miegojo automobilyje, neatsimena. Automobilio, išgėręs alkoholio, nevairavo. Jokio eismo įvykio su automobiliu nepadarė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 17 d. apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. 2022 m. sausio 30 d. apie 22.20 val., vairavo automobilį „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios apklausos metu, bandant išvengti bausmės, davė melagingus parodymus. 2022 m. sausio 30 d., jis dirbo vairuotoju su minėtu automobiliu, grįžęs po darbo, automobilį pastatė Minties gatvėje. Automobilyje išgėrė 200 mililitrus trauktinės. Išgėręs alkoholį, užmigo, kiek laiko miegojo – nežino, prabudęs suprato, kad reikia automobilį pastatyti arčiau namų ir, užkūręs variklį, išvažiavo į pagrindinę gatvę, ar išvažiuojant atsitrenkė į kelio ženklą, neatsimena. Išvažiavęs į gatvę ieškojo vietos, kur gali pastatyti automobilį. Nors ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, galvojo, kad perstatys mašiną ir eis namo. Labai gailisi, kad girtas vairavo automobilį, iki tol niekada apsvaigęs nuo alkoholio nevairavo. Prašo tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, paskirti jam baudą ir jos mokėjimą išskaidyti dalimis.

Be I. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. sausio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2022 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. T-A 601/2022(01), 2022 m. sausio 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, 2022 m. sausio 31 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 15, 2022 m. sausio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, VĮ „Regitra“ duomenimis, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. sausio 30 d. liudytojo V. B. parodymais, liudytojo T. L. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. K., 2022 m. sausio 30 d. apie 22.20 val., prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Minties g. 1B, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus I. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę I. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. K. – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. I. K. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,03 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,03 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. vasario 10 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Byloje nustatyta, kad automobilis „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o UAB „Finjuris“. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „TOYOTA COROLLA“ 2015 metų gamybos vidutinė vertė 2022 m. vasario mėnesį buvo – 7800 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo I. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 7800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL dydžio, t. y. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. K. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) Eur konfiskavimą.

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. K., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvidešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT 05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT 42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT 78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė