Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-586-348/2010

2010 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl 2010 m. gegužės 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 22 str.1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams laisvės. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2010-02-12 iki 2010-05-30.

Iš M. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2694,67 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2010-02-12 apie 02.19 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2010-02-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. dėl minėto nusikaltimo padarymo, atplėšęs parduotuvės pastato stoglangį ir taip tyčia sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei padarydamas 613,47 litų žalą, vagystės tikslu įsibrovė į parduotuvės patalpą, kur sulaužė pakabinamas lubas, lubų šviestuvus bei elektros laidų instaliacijas, durų rankenas, kurių bendra atstatymo vertė 2165,90 litų, atrakinęs seifą ir iš šios saugyklos paėmęs 4499,98 litus, pasikėsino pagrobti šį svetimą turtą, tačiau nusikaltimo neužbaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnų.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėn. 11 d., apie 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad M. N. yra vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), pažadėdamas jam pinigų, pasiūlė padaryti svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpas, t.y. kartu apvogti (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, jog 2010-02-12, apie 02 val. 19 min., M. L., padedant M. N., įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo neužbaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes M. N. ir M. L. buvo sulaikyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnų. Tokiais savo veiksmais M. L. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme bei prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas pažeidė jo procesines teises, nes teisėjas R. Krušinys jam buvo paskyręs kardomąją priemonę – suėmimą, tai leidžia manyti, jog teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą prieš jį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas M. L. pritaikytas tinkamai. Bausmė M. L. paskirta teisingai. Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Bausmės M. L. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas nuteistajam tiek bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad padarytos ne viena, tačiau kelios nusikalstamos veikos, jos yra tyčinės, viena iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tais pačiais veiksmais buvo padaryta kita tyčinė veika-sugadintas svetimas turtas. Pasikėsintas įvykdyti nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi veikos- nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis praeityje teistas keturis kartus. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veika padaryta bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio pobūdį ir skyrė nuteistajam teisingas bausmes.

LR BK 61 str. 4 dalyje nustatyta kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš teismo paskirtų bausmių, net ir esant dviem atsakomybę sunkinančiom aplinkybėm, nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės yra artimos ir net mažesnės nei tų straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, todėl apelianto argumentas, kad teismas nepakankami atsižvelgė ir tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes LR BK 54 straipsnis teismą įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti taip pat ir kaltininko asmenybę. Be to, priešingai nei nurodo skunde nuteistasis, ankstesni teistumui nelaikyti senais, nes teistumas neišnykęs. Teismas pagrįstai M. L. laikė recidyvistu ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmes už padarytus nusikaltimus, nes nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o toks asmuo laikomas recidyvistu (LR BK 27 str. 1d.) LR BK 56 straipsnis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, anksčiau jau buvo 4 kartus teistas, jo teistumas už tyčinius nusikaltimus neišnykęs ir nepanaikintas, naujus tyčinius nusikaltimus M. L. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad M. L. yra linkęs nusikalsti asmuo, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl skirti kitą bausmės rūšį ar mažinti jam paskirtas bausmes nėra objektyvaus pagrindo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, įvertinus visas kitas aukščiau aptartas aplinkybes, nėra išimtinė ir neduoda pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei LR BK 62 str. nei LR BK 54 str. 3d. pagrindu.

M. L. paskirtos bausmės subendrintos teisingai, taikant bausmių apėmimą ir subendrinta bausmė skirta didžiausia iš paskirtųjų, nes ji apima kitas, švelnesnes bausmes. Kadangi bausmės už atskirus nusikaltimus paskirtos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat skirta teisingai, ji savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.