Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (pareiškėjų) Z. S., I. N. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „JGK STATYBA“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-31813-432/2015, kurioje ieškovės Z. S. ir I. N. pareiškusios ieškinį, dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovui - UAB „JGK Statyba“, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Šios civilinės bylos (Nr. 2-31813-432/2015 ir Nr. 2-28207-833/2015) yra betarpiškai susijusios. Civilinės bylos Nr. 2-31813-432/2015 nagrinėjimo eiga dalinai gali priklausyti nuo civilinėje byloje Nr. 2-28207-833/2015 priimto sprendimo, todėl pareiškėjai įtrauktini trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.

Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovo UAB „JGK Statyba“ ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo. Todėl nesutinka su teismo teiginiu jog šioje byloje ginčo objektas yra 2000-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria ieškovui buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ne valstybinės žemės nuomos sutartis patvirtina ūkinių pastatų (unikalūs Nr.: 4194-(duomenys neskelbtini)), priklausančių apeliantams nuosavybės teise, buvimą ar nebuvimą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bet nuosavybės teisių įregistravimas VĮ Registrų centre ir įbraižymas kadastro žemėlapiuose.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog statiniai yra teritorijų planavimo dokumentais suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tai prieštarauja įrodymams, kurie yra pateikti teismui. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dar nėra suformuotas, tai patvirtina šie įrodymai: pareiškėjų Z. S. ir I. N. 2015-08-06 prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo tikslu žemės sklypo suformavimo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, reikalingo šių statinių eksploatavimui“ kopija ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-09-28 rašto Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22) kopija.

Šiems faktams papildomai patvirtinti apeliantai pateikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015-08-26 rašto Nr. A51-80841/15(2.14.2.12- MP8) ir ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano kopijas.

Apeliantai pateikia teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus atsakymo (2015-11-27 Nr. 49SF-2070-Q 4.49.104.) į pareiškėjų prašymą kopiją. Mano, kad teismas yra nenuoseklus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartyje, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, bei skundžiamoje, vėliau priimtoje, 2015-12-09 nutartyje kitaip vertina turimus įrodymus bei skirtingai traktuoja faktines aplinkybes, nes 2015-10-19 nutartyje nurodė, kad pareiškėjos Z. S. ir I. N. kreipėsi dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Vadovaujantis NTR CDB išrašais (2016 m. sausio 12 d.), žemės sklype nėra registruoti ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti ūkiniai pastatai yra priskirti (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas dar nėra suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas NTR. Todėl sutiktina su pareiškėjų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruoti suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes ieškovo prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymas „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ susijęs su žemės sklypu ir ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos klausimu. Neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.

Pareiškėjai neturi jokio teisėto pagrindo suformuoti ir išnuomoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), didesnio nei galiojančiame 2000 m. kovo 9 d. detaliajame plane patvirtinto apie 18 arų ploto žemės sklypo. Šias aplinkybes pareiškėjams nurodė ir valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-09-28 rašte.

Vilniaus apskrities viršininko 2003- 05-15 įsakymas Nr. 2416-41 dėl pareiškėjams 0,18 ha ploto namų valdos žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini), kiti pareiškėjų nenuginčyti administraciniai aktai bei teismų sprendimai dėl pareiškėjų nevienkartinių reikalavimų dėl didesnio žemės sklypo suformavimo atmetimo įrodo, kad analogiški pareiškėjų siekiai ir reikalavimai įgyti teises į didesnį žemės sklypą, apimanti besiribojančią dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teismų jau išnagrinėtose bylose buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Byloje priimtas būsimasis teismo sprendimas neturįs jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms; neturės nei prejudicinės, nei įrodomosios, reikšmės pareiškėjų minimos bylos Nr. 2-31813-432/2015, iškeltos pagal pareiškėjų ieškinį ieškovui; taip pat neturės res judicata galios minėtos bylos Nr. 2-31813-432/2015 baigčiai, nes įrodinėjimo dalyką byloje sudaro aplinkybės (t.y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas NŽT 2015-03-09 įsakymo neteisėtumas ir jų negaliojimas, kurių nustatymas nėra teisiškai reikšmingas bylos Nr. 2-31813-432/2015 nagrinėjimui ir jos baigčiai. Byloje Nr. 2-31813-432/2015 įrodinėjimo dalyką sudaro visiškai kitokių aplinkybių, įskaitant pareiškėjų (ieškovų) veiksmų UAB „JGK STATYBA“ atžvilgiu nesąžiningumą (apriboti UAB „JGK STATYBA“ ūkinę-komercinę veiklą), nustatymas, tačiau ne aplinkybių, kuriomis grindžiamas tarp ieškovo ir valstybės sudaryto sandorio (nuomos sutarties) teisėtumas, nustatymas.

NŽT interneto svetainėje, adresu www.nzt.lt. yra duomenų, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 49VĮ-778-(14.49.2) 3 punkto 2 priede buvo patvirtintas Asmenų, išbraukiamų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49V]-(14.49.2)-6514 patvirtinto sąrašo piliečių pageidaujančių gauti žemę sąrašas. Į minėtą išbrauktinų asmenų sąrašą buvo įtraukti pareiškėjų V. V., Z. S. senelių Z. V. ir B. V., o taip pat I. N. pavardės. Vien tuo pagrindu pareiškėjai neturi teisės pradėti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo, taikant LR Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą, t.y. nėra pareiškėjų teisinio suinteresuotumo šioje byloje.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-399/2008 konstatuotas aplinkybes ir 2014 m. įsigaliojusius teisės aktus atlikti bendrą ribą turinčių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), perdalijimą kitaip, nei nustato privalomi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, negalima. Taigi pareiškėjų siekiai pertvarkyti besiribojančios su žemės sklypo dalimi 0,18 ha ploto žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribas ir plotą, tiesiogiai susieti su 6,3033 ha ploto teritorijos detaliojo plano sprendiniais, o ne su žemės sklypo nuomos sutartimi, dėl kurios galiojimo byloje vyksta ginčas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 47 str. 1 d. įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.

Nors šioje byloje ginčo objektas yra žemės nuomos sutartis, o pareiškėjai nėra šios nuomos sutarties šalys, tačiau pareiškėjai nurodo, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o pareiškėjai įtrauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, nes bylos išsprendimas turės įtakos pareiškėjų teisėms, kadangi pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai, sklypo dalis (duomenys neskelbtini), taptų laisva ir neužstatyta ir nebūtų formalių kliūčių laisvos sklypo vietose suformuoti atskirus sklypus nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, grąžinant pretendentams žemę natūra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjų argumentu sutinka. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju jeigu ieškinys būtų tenkintas, valstybinė žemė, kurią ieškovas valdė nuomos pagrindais, galėtų būti užstatyta jo statiniais, tuo tarpu atmetus ieškinio reikalavimus pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį galiojančia, pareiškėjams atsirastų galimybė vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę natūra procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokios galimybės egzistavimas patvirtintina esant pakankamą nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai bei sudaro teisinį pagrindą suteikti pareiškėjams trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje statusą.

Ta aplinkybė, kad šiuo metu dar nėra aiški apeliantų, kaip pretendentų atkurti nuosavybę į žemę natūra, pradėto nuosavybės atkūrimo proceso baigtis, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl apeliantų įtraukimo į šią civilinę bylą pagal ieškovo UAB „JGK STATYBA“ ieškinį dėl įsakymo dėl nuomos sutarties pasibaigimo panaikinimo, nes šioje nutartyje jau konstatuotas apeliantų suinteresuotumas dalyvauti byloje atsakovų pusėje tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) bei išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Šį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei teismo sprendimo galimą svarbią įtaką apeliantų teisinei padėčiai patvirtina ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atsiliepime neprieštaraudamas dėl apeliantų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, bei atsiliepimo argumentai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes ieškovo prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymas susijęs su žemės sklypu ir ūkinių pastatų (unikalus Nr. 4194-0035-2122 ir unikalus Nr. 9194-0035-2119) registracijos klausimu.

Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo metu neturi duomenų, kokias teisines pasekmes apeliantams sukėlė (arba sukels ateityje) ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 49VĮ-778-(14.49.2) 3 punkto 2 priede patvirtintas Asmenų, išbraukiamų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49V]-(14.49.2)-6514 patvirtinto sąrašo piliečių pageidaujančių gauti žemę sąrašas, į kurį įtrauktos pareiškėjų V. V., Z. S. senelių Z. V. ir B. V., o taip pat I. N. pavardės. Vien minėti duomenys (t.y. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 49VĮ-778-(14.49.2) ir išbraukiamų asmenų sąrašas) nepakankami konstatuoti, jog sprendimas šioje byloje pagal ieškovo UAB „JGK STATYBA“ ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo neturės įtakos apeliantų teisinei padėčiai. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui bus pateikti įrodymai, kad apeliantai išbraukti iš piliečių pageidaujančių gauti žemę sąrašo, pirmosios instancijos teismas, turės teisę svarstyti klausimą dėl įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos (CPK 47 str. 5 d.).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į procesą, kas sąlygojo, kad skundžiama nutartis, kuria atmesti pareiškėjų prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, naikintina ir klausimas išspręstas iš esmės – nurodytas pareiškėjų prašymas tenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų Z. S., I. N. ir V. V. prašymą tenkinti ir įtraukti pareiškėjus Z. S., I. N. ir V. V. į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.