Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-88-623/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
2A-88-623/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
I. J.
Išvadą teikia
Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-88-623/2011Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Dalios Višinskienės, Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant apeliantei I. J. ir jos atstovei adv. Astai Astrauskienei,atsakovui V. G. ir jos atstovei adv. Vitai Neverauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. G., institucija teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-6) prašydama nustatyti nepilnametės dukros M. J. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai M. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės bei 2300 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog ji ir atsakovas nebūdami susituokę 2009-08-15 susilaukė dukros M. J.. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, jog mergaitės tėvas yra atsakovas V. G.. Šiuo metu ieškovė su atsakovu negyvena, atsakovas dukrą buvo aplankęs ir skyrė šiek tiek pinigų dukros daiktams. Mergaitė yra tik 5 mėnesių, ji maitinama motinos pienu, emociškai stipriau susijusi su motina, su kuria ji praleidžia visą laiką, o atsakovas dukrą lankė tik kelis kartus, todėl, ieškovės manymu, mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Tai pat ieškovė nurodė, jog šiuo metu tik ji užtikrina tinkamas dukros gyvenimo sąlygas: moka įmokas už paskolą butui įsigyti ir tinkamai įrengti, apmoka komunalines išlaidas, perka maistą, vaistus, drabužius, higienos reikmenis ir kitus vaikui reikalingus daiktus. Dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria apie 2100 Lt – vaiko rūbams, higienos prekėms, vaikiškai technikai ir kt. reikia skirti apie 804 Lt per mėnesį, būsto įsigijimo ir išlaikymo išlaidoms, kitoms paslaugoms – apie 866 Lt, transporto išlaidoms – apie 28 Lt, vaiko sveikatos ir gyvybės draudimui – apie 6,58 Lt, maistui – apie 300 Lt, auklei – apie 100 Lt. Šiuo metu išlaikymą dukrai teikia tik ji, o atsakovas teikia išlaikymą tik paprašius ir jo dydį nustatydavo pats, savo nuožiūra. Ieškovės duomenimis atsakovas dirba UAB „Protraining Academy“ ir jo faktinis darbo užmokestis yra apie 3500 Lt per mėnesį, todėl jis gali dukrai skirti per mėnesi po 800 Lt, kad būtų apmokėta pakankamai didelė dalis pagrindinių dukters išlaidų. Taip pat nurodė, jog jos ir atsakovo dukra gimė 2009 m. rugpjūčio 15 d., atsakovas vaiko išlaikymui ieškovės prašymu yra sumokėjęs 1700 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo teismui dienos sudaro 2300 Lt.

Atsakovas V. G. pateiktame atsilepime (b.l. 64-66) su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies – neprieštaravo, kad dukros M. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tačiau nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nurodė, jog sutinka dukros išlaikymui mokėti po 500 Lt. Atsakovas teigė, jog su ieškove santykius nutraukė 2008 m. pabaigoje, tačiau iki gimstant vaikui ir iki įsitikinant savo tėvyste, ieškovės prašymu skyrė pinigų pasirengimui vaiko gimimui, pervesdamas į ieškovės sąskaitą 4454 Lt 10 ct. Po atlikto DNR tyrimo jis pripažino savo tėvystę ir pradėjo mokėti išlaikymą dukrai. Darė tai nuolat ir sistemingai, lanko dukrą, visuomet jai ką nors atneša, todėl nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo. Tai pat nurodė, jos ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ji turi nekilnojamojo turto, dvi transporto priemones, paskolą moka tiek jis, tiek ieškovė. Todėl sutinka mokėti dukros išlaikymui tik po 500 Lt per mėnesį.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius - pateiktoje išvadoje sutiko, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo (b.l. 86-88).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b.l. 141-144) ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove I. J.. Priteisė iš atsakovo V. G. nepilnametės dukros – M. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol M. J. sulauks pilnametystės. Pavedė vaiko M. J. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai I. J.. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovės I. J. naudai 631 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. G. į valstybės biudžeto pajamas 193 Lt 8 ct bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nepilnametės M. J. gyvenamoji vietą nustatė kartu su ieškove. Teismas nurodė, kad šiuo metu mergaitei yra vieneri metai, ji specialiųjų poreikių, sveikatos problemų neturi. Teismo manymu, ieškovės nurodytos 2100 Lt išlaidos per mėnesį vienerių metų vaikui yra per didelės – ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja prie vaiko išlaidų įmokas būsto paskolai, taip pat įmokas už paskolas būsto remontui, būsto draudimą, mokestį už internetą ir kabelinę televiziją, nesamas išlaidas maistui, auklei. Butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir visos šios išlaidos susijusios su buto įsigijimu, o ne su vaiko išlaikymu, todėl atsakovas už jas neturi mokėti. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės nurodyta 2100 Lt suma vaiko išlaikymui nėra pagrįsta, jo poreikiai realiai mažesni, bei į tai, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo (ji turi nekilnojamojo turto, geresnį automobilį), teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistina mažesnė nei prašoma išlaikymo vaikui suma – periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki kol dukra sulauks pilnametystės.

Teismas laikė, jog tai, kad atsakovas skyrė nemažą sumą pinigų būsimo vaiko poreikiams, o po tėvystės nustatymo iškart pradėjo mokėti išlaikymą, patvirtina, kad atsakovas neperkėlė vaiko išlaikymo naštos vien ieškovei ir teikė paramą dukrai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 146-152) atsakovė I. J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovo V. G. nepilnametės dukters M. J. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-06 iki jos pilnametystės padidinti iki 800 Lt. Taip pat prašo papildyti sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. J. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-08-15 iki 2010-09-06 5660 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį iš esmės neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą bei turimus kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ir mano, kad ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad jau bylos nagrinėjimo metu, vaikui suėjus vieneriems metams motinystės pašalpa dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo sumažėjo iki 2700 Lt. Tuo tarpu atsakovas teisme patvirtino, kad jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 3600 Lt, kartais 200 Lt gali būti didesnis. Be to, VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas taip pat gauna papildomų pajamų ir iš autorinės veiklos. Taip byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra didesnės už ieškovės pajamas daugiau nei 900 Lt.

Ieškovės manymu, teismo padaryta išvada, jog ieškovės turtinė padėtis geresnė, nes ji turi nekilnojamojo turto, neaptariant jos turimų kreditorinių įsipareigojimų bankams dydžio, neatspindi realios ieškovės turtinės padėties. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas tik iš banko skolintų lėšų.

Teismas sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės automobilis vertingesnis nei atsakovo. Automobilio laidos metai, negali būti objektyvus ir vienintelis kriterijus nustatant automobilių vertes.

Apeliantė daro išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, o tuo pačiu netinkamai taikė CK 3.192 nuostatas, reikalaujančias nustatyti išlaikymą proporcingą ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai.

Teismas iš esmės neteisingai įvertino vaiko poreikių dydį. Teismas vertindamas vaiko poreikius ir konstatuodamas, jog ieškovė nepagrįstai prie vaiko išlaidų priskaičiuoja įmokas būsto paskolai, taip pat įmokas už paskolas būsto remontu, būsto draudimą nukrypo nuo LAT praktikoje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pažymi, jog LAT nurodė, jog išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Šalies argumentai

Ieškovė pablogėjus sveikatai, kreipėsi į atsakovą prašydama, kad atsakovas skirtų laiko vaiko priežiūrai, tačiau atsakovas atsisakė. Apeliantės manymu, vaiko gerovė tiesiogiai priklauso nuo ieškovės sveikatos būklės, todėl mano, kad išlaidų už auklės paslaugas įtraukimas į vaiko poreikius yra objektyvus ir pagrįstas.

Ieškovė mano esant įrodyta, kad vaikui išlaikyti būtina skirti apie 2000 Lt sumą per mėnesį, kuri yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad nuo vaiko gimimo iki 3-4 metų amžiaus vaikas sparčiai auga ir vystosi, dėl ko kiekvieną sezoną jam yra reikalingi nauji rūbai, batai, atsižvelgiant į kintamą svorį privalomą automobilinę kėdutę ieškovė pirko jau du kartus, taip pat vaikui reikalinga ir kita speciali įranga.

Apeliantės teigimu, atsakovo parama negali būti laikoma išlaikymu, nes pareiga mokėti išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Atsakovo parama, suteikta prieš gimdymą, buvo savanoriškai skirta vaiko gimimui pasiruošti, o būtent, vaiko kambario įrengimui. Ieškovė prašo skirtumą tarp teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo (300 Lt) ir priteistino nuolatinio išlaikymo iki vaiko pilnametystės pripažinti išlaikymo įsiskolinimu.

Apeliantė nurodo, kad nuo vaiko gimimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 4500 Lt, iš dalies prisidėjo prie dukters išlaikymo po tėvystės nustatymo ir teikė laikinąjį išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu, kas vidutiniškai sudaro apie 360 Lt per mėnesį teiktą išlaikymą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5660 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 174-175) atsakovas V. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą išvadą, nes vertinant tėvų padėtį, turi būti vertinamos ne tik tėvų pajamos, tačiau ir jų turimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kitos pajamos, turtiniai įsipareigojimai. Ieškovė nepagrįstai siekia gerinti savo turtinę padėtį vaiko poreikių padidinimo sąskaita. Vienerių metų vaikui nėra būtina kabelinė televizija, internetas, būsto draudimas ar kitos ieškovės pateiktos nepagrįstos vaiko poreikių išlaidos.

Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laiko nepagrįstu, kadangi atsakovas pateikė įrodymus, kad ne tik reguliariai teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui nedelsiant po tėvystės nustatymo, tačiau siekė pagerinti jo būsimo gyvenimo sąlygas dar iki jo gimimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametė M. J., gimusi 2009-08-15, yra ieškovės I. J. ir atsakovo V. G. dukra (b.l. 46, 69-70). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. Abi šalys kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 2100 Lt. Pagal pačios ieškovės pateiktas skirtingas vaiko poreikių apskaičiavimo lenteles higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, baldams, patalynei, sauskelnėms, vaistams, žaislams, maitinimo reikmenims, maistui ji vidutiniškai per mėnesį išlaidžia nuo 804 Lt iki 1009 Lt (b.l. 13, 108, 153).

Ieškovės teigimu, kitą didelę dalį išlaidų vaikui sudaro būsto paskola, paskolos būsto remontui, komunalinės paslaugos, būsto draudimas, mokestis už internetą ir kabelinę televiziją. Šios išlaidos pagal skirtingus ieškovės pateiktus skaičiavimus sudaro nuo 866 Lt iki 885 Lt per mėnesį (b.l. 14, 109, 153). Taip pat yra transporto išlaidos – 28 Lt per mėnesį, vaiko sveikatos ir gyvybės draudimas - 6,58 Lt, bei nesamos išlaidos: maistui - 300 Lt, auklių paslaugos – 100 Lt per mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės paskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į tai, kad veikas neturi nei sveikatos problemų, nei specialių poreikių.

Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad 800 Lt yra pakankama suma 1-2 metų sveiko vaiko tiesioginiams poreikiams tenkinti, įskaitant ieškovės nurodytas transporto, auklės priežiūros ir sveikatos bei gyvybės draudimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai priskyrė būsto paskolos, paskolos būsto remontui, komunalinių paslaugų, būsto draudimo, mokesčio už internetą ir kabelinę televiziją išlaidas tik prie vaiko poreikių ir nepagrįstai atėmė šias iš laidas tik iš savo pajamų taip iškreipiant abiejų tėvų turtinės padėties proporciją.

Kolegija sutinka, kad vaikas turi būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, vaiko poreikių tenkinimas yra susijęs ir su kitais ieškovės nurodytais mokesčiais gyvenamajam būstui išlaikyti. Tačiau kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad gyvenamasis būstas yra apeliantės nuosavybė, jam įgyti ir remontuoti apeliantė paėmė paskolas, apeliantė, gyvendama kartu su vaiku taip pat naudojasi būstui tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti apeliantę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad 400 Lt suma yra pakankama išimtinai vaiko būsto poreikiams tenkinti, įskaitant būstui tiekiamas paslaugas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje vaiko poreikiams tenkinti, įskaitant aprūpinimą gyvenamąja patalpa, šiuo metu pakanka 1200 Lt per mėnesį.

Šios išlaidos turi būti dengiamos abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis iki nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų sudarė 4800 Lt (b.l.11), motinystės pašalpa pirmaisiais metais – apie 4600 Lt (b.l 47), motinystės pašalpa antraisiais metai – 2772, 90 Lt.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės vidutinės pajamos per dvejus vaiko priežiūros atostogų metus sudaro apie 3600 Lt per mėnesį.

Iš byloje esančios pažymos apie atsakovo pajamas (b.l.78) bei paties atsakovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad atsakovo pastovios pajamos sudaro vidutiniškai 3600 Lt per mėnesį.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų šalių pajamos, neatsižvelgiant į kiekvienos iš šalių apsisprendimą lizingo būdu įgyti pigesnį ar brangesnį automobilį, vaiko pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais, t.y. šiuo metu vidutiniškai yra vienodos – po 3600 Lt per mėnesį. Todėl abi šalys lygiomis dalimis – po 600 Lt turi prisidėti prie vaiko poreikių (1200 Lt per mėnesį) tenkinimo. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, padidinant iš atsakovo priteisto vaikui skirto materialinio išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį.

Kolegija atkreipia šalių dėmesį, kad CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Apeliantė taip nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė materialinio išlaikymo įsiskolinimo nuo pat vaiko gimimo, nepagrįstai pripažino 4454 Lt išlaikymu paramą ieškovei prieš vaikui gimstant, nepagrįstai nepaskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą tarp teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 300 Lt laikino išlaikymo ir teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos.

Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo 2009 m. lapkričio mėnesio atsakovas reguliariai pervesdavo ieškovei tam tikrą pinigų sumą, vidutiniškai po 450 Lt per mėnesį (b.l. 68). Be to, atsakovas ieškovei dar prieš dukros gimimą buvo parvedęs 1290 eurų, t.y. 4454 Lt (b.l. 68).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas mokėjo vaikui skirtą materialinį išlaikymą, įskaitant paramą iki vaikui gimstant. Byloje nėra duomenų, kad šio vaikui skirto materialinio išlaikymo ieškovei nepakako. Iš viso atsakovas yra sumokėjęs ieškovei apie 7154 Lt, įvardindamas mokėjimus kaip paramą, alimentus. Apeliantė tik 2010 m. sausio 20 d. padavė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl materialinio išlaikymo priteisimo, todėl, kolegijos nuomone, būtent nuo šios dienos turi būti priteistas M. J., gim. 2009 m. rugpjūčio 15 d. skirtas materialinis išlaikymas, vykdymo procese išskaičiuojant iš atsakovo išieškotą laikiną išlaikymą pagal 2010 m. vasario 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taigi, iš dalies patenkinus I. J. apeliacinį skundą, iš atsakovo V. G. priteisto materialinio išlaikymo dydis padidinamas nuo 500 Lt iki 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokėjimo laikotarpio pradžią nurodant ne nuo teismo sprendimo priėmimo, o nuo ieškinio pirmos instancijos teismui padavimo dienos, t.y. 2010 m. sausio 20 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. J., gim. 2009-08-15, a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą materialinį išlaikymą po 600 litų (šešis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. sausio 20 d. iki M. J. pilnametystės. Pavesti vaiko M. J. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai I. J., a.k. (duomenys neskelbtini.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 216 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Dalia VišinskienėRasa Gudžiūnienė