Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą dėl A. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tai, kad A. G. teikiama informacija yra nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės rodo tai, kad šios informacijos A. G. neparėmė savo surinktais rašytiniais įrodymais. A. G. konstatuoja faktus, kurie realybėje yra visiškai kitokie: Valstybinė darbo inspekcija jokiu įsiteisėjusiu sprendimu nėra nustačiusi, kad „A. P. savo veikloje nesilaiko įstatymų“, A. P. nėra įtariamasis jokiame ikiteisminiame tyrime, A. P. nėra nuteistas jokiu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, objektyviai nėra duomenų apie įsiteisėjusį ir galiojanti teismo, kitų valstybės institucijų sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad A. P. „pradėjo dar labiau savivaliauti“ ir tokiu būdu būtų konstatuoti neteisėti A. P. veiksmai, nėra objektyvių duomenų, kad A. P. yra proteguojamas atsakingų savivaldybės administracijos darbuotojų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nekonstatavo, jog „A. P. būtų supainiojęs viešuosius ir privačius interesus“, nėra jokių duomenų, kad A. P. įstaigai padarė žala viršijančią 200 000 litų, ar kad iššvaistė įstaigos lėšas. Pareiškėjas mano, kad Kauno apylinkės teismas nevertinęs A. G. faktinio pobūdžio teiginių turinio, priėjo nepagrįstą išvadą, kad tai yra tik kritiška A. G. ir profesinės sąjungos nuomonė. Kauno apylinkės teismas neįvertinęs teiginių turinio neįvertino ir to, kad tokio pobūdžio teiginiais galima paniekinti ar pažeminti, arba galima pakirsti pasitikėjimą pareiškėju, kaip įstaigai vadovaujančiu direktoriumi.

Motyvuojamoji dalis

A. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojo atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas A. P. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje padarymo. Skunde nurodoma, kad ji apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Sis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes yra teisėta ir pagrįstą. Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnis apibrėžia šmeižimo, kaip kriminalinio nusikaltimo, požymius. Už šmeižimą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančias žinias, galinčias sukelti panieką tam asmeniui, pakirsti pasitikėjimą juo arba pažeminti. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kas reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir tokių pasekmių nori. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad A. G. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės A. G. pareiškimo surašymas negali būti laikomas šmeižimu. Šiuo pranešimu A. G. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą, prašydama įpareigoti Kauno savivaldybės administracijos direktorių atšaukti 2013-07-26 įsakymą Nr. A-2180 dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) reorganizacijos ir spręsti klausimą dėl A. P. tinkamumo eiti direktoriaus pareigas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodoma, kad tokiu pareiškimu VŠĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė A. G. išsako savo ir profesinės organizacijos, kuriai atstovauja, kritišką nuomonę apie įstaigos vadovą, nurodo jo darbo trūkumus ir prašo ištirti jo veiklą, primena, kad nebuvo reaguota į ankstesnį pareiškimą. Kreipimasis skiriamas ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie A. P., bet kompetentingam organui – Kauno miesto savivaldybės tarybai pareiškime nurodytoms aplinkybėms tirti.

Darbo kodekso 22 straipsnis suteikia profesinei sąjungai teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų vykdymo priežiūrą. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis profesinei sąjungai leidžia kontroliuoti darbdavį, kad jis laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų įsipareigojimų, 18 straipsnis suteikia teisę reikalauti iš darbdavio, kad jis panaikintų tokius sprendimus, kurie pažeidžia įstatymų numatytas darbuotojų ir profesinės sąjungos teises, o 19 straipsnis leidžia siūlyti patraukti atsakomybėn pareigūnus, kurie nesilaiko darbo įstatymų ar nevykdo kitų savo įsipareigojimų.

Siūlymai formuluojami, pateikiant informaciją ir išsakant savo nuomonę apie darbdavį. Nuomonės išsakymas kompetentingam organui pareiškime nurodytoms aplinkybėms tirti nėra nusikalstama veika net ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad ją išsakęs asmuo klydo, tokie veiksmai negali būti laikomi tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnį. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad tai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Pranešimas, kurio pagrindu pradedama procedūra dėl Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymo Nr. A-2180 teisėtumo ir pagrįstumo, nepatenka į BK 154 straipsnio dispoziciją. Nagrinėjamu atveju, A. G. gindama VšĮ (duomenys neskelbtini) interesus, kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto savivaldybės tarybą, kuri pagal savo kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus turi teisę tirti ir spręsti ar pareiškime nurodyto asmens veiksmai yra neteisėti. Kaip matyti, žinios apie A. P. buvo paskleistos ne tretiesiems asmenims, o išdėstytos pareiškime Kauno miesto savivaldybės tarybai, todėl darytina išvada, kad ji neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančias, šmeižikiško pobūdžio žinias apie A. P..

Nesant BK 154 str. numatyto privalomo nusikaltimo sudėties požymio – objektyviosios pusės, visiškai neturi reikšmės ta aplinkybė, ar pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Vadovaujantis aukščiau aptartų aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.