Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. C., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. C. skundą dėl 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 518 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (toliau Skundžiamas nutarimas). Skundžiame nutarime nurodoma, kad policijos komisariate gauti K. C. pareiškimai, kad ji nuo 2017 m. gruodžio 14 d. negali patekti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes kartu gyvenanti R. C. pakeitė įvažiavimo vartų ir namų durų spynas. R. C. jai raktų neduoda, į namus neįleidžia ne tik jos, bet ir nepilnamečio A. C., kuris tuose namuose gyveno nuo vaikystės. Tokius R. C. veiksmus vertina kaip psichologinį smurtą. Medžiagos tyrimo metu Institucija apklausiusi pareiškėją, liudytojus, išreikalavusi teismų procesinius sprendimus sprendė, kad R. C. veiksmai negali būti vertinami pagal ANK 518 straipsnį. Skundžiamame nutarime pažymima, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė R. C. ir R. C. nuosavybė, todėl šio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo teisė priklauso abiem sutuoktiniams. Vienas iš sutuoktinių negali vienasmeniškai suteikti galimybės tretiesiems asmenims naudotis sutuoktiniams priklausančiu turtu. Tarp šalių kylantys konfliktai, kaltinant šalis viena kita savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant galimai pažeistas vienos iš šalių teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Tik išsprendus ginčą dėl turto tarp sutuoktinių padalinimo, būtų galima spręsti, ar K. C. teisės patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyventi buvo pažeistos.

2018 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas K. C. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną R. C. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai jos pareiškimų neištyrė, pademonstravo nekompetenciją ir šališkumą. Jai nebuvo suteiktas nukentėjusios statusas, nebuvo leista susipažinti su medžiaga. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Institucijos atstovai padarė klaidingas išvadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės. Pareiškėjos teigimu, namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., todėl R. C. neturi teisės pakeisti namo durų spynas ir taip neleisti jai (K. C.) gyventi name. Nurodoma, kad Institucijos atstovas Skundžiamą nutarimą grinė tik kai kurias teismų dokumentais, juos atrinko selektyviai. Liko neįvertinti teismų priimti dokumentai, kurie nenaudingi R. C.. Tyrimą atlikę pareigūnai nesudarė jai galimybių sutikslinti galimai dingusių asmeninių daiktų sąrašą. Tyrėjas M. M. yra pradėjęs ikiteisminį tyrimą jos sutuoktinio R. C. atžvilgiu, todėl negali objektyviai atlikti administracinio nusižengimo tyrimo. Policijos pareigūnai J. K. ir M. M. už tuos pačius veiksmus skirtingiems asmenims taiko dvigubus teisinius standartus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, savo iniciatyva išsireikalavęs bylai išspręsti reikšmingus duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo 2018 m. kovo 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 518 straipsnį įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

K. C. savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad R. C., laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. pakeitusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, neleidžia jai (K. C.), kuri šiose namuose yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, patekti į savo namus. K. C. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad policijos pareigūnai padarė klaidingas išvadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės. Pareiškėjos teigimu namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., todėl R. C. neturi teisės pakeisti namo durų spynos. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė R. C. reiškia reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) padalinimo. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinį nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, kad tiek R. C., tiek R. C. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kol teismas, nagrinėjantis skyrybų bylą, nepriėmė sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos paneigimo ar santuokoje įgyto turto padalinimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto valdymo ir disponavimo juo, įskaitant ir teisės gyventi tretiesiems asmenims, konkrečiai K. C. suteikimo. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad tarp gyvenamojo namo savininkų R. C. ir R. C. kyla ginčas ir dėl K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo vietos teisėtumo. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse (toliau - ir taisyklės) (patvirtintos VĮ „Registrų centro“ direktoriaus 2015-12-30 įsakymu Nr. V-294) nustatyta, jog asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą ne sau nuosavybės teise priklausančiame būste, pateikia atskirą gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (15.9 punktas). Taigi, trečiųjų asmenų įregistravimui į gyvenamąją patalpą turi būti duodamas bendraturčių (sutuoktinių) sutikimas įregistruoti asmenį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad R. C. leidimo K. C. deklaruoti jos gyvenamąją vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra suteikusi. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu šis (dėl teisės deklaruoti gyvenamąją vietą) ginčas, kaip ir ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės padalinimo, pirmiausiai turi būti sprendžiamas naudojant kitas – civilinės teisės reguliuojamas priemones.

K. C. skunde nurodoma, kad ji savo veiksmais neleidžia patekti į namus ir nepilnamečiui A. C., taip pažeisdama nepilnamečio vaiko interesus. Jau buvo minėta, kad tarp R. C. ir R. C. vyksta skyrybų procesas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. šioje byloje priimta nutartimi (b. l. 46-52) nustatyta nepilnamečio A. C. bendravimo tvarka su motina R. C.. R. C. nusižengimo tyrimo metu paaiškino, kad nors bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra nustatyta, tačiau A. C. jai rašo šantažuojančias žinutes, yra tėvo nuteikiamas prieš ją, dėl ko bendravimas su vaiku yra nutrūkęs. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad R. C. nedraudžia A. C. lankytis namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau teismo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko nesilaikoma dėl ginčų ir nesutarimų su R. C., kurie vėlgi, pirmiausiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti R. C. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, nėra. Vien tik pareiškėjos K. C. siekis patraukti R. C. administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo R. C. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.