Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2012-02-16 apie 19 val. 15 min., viešoje vietoje – bare „Vox optima“, esančiame Šiaurės pr. 34 A, Kaune, įžeidžiamai kabinėjosi prie S. J. ir jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka. Teigė, kad protokole nurodytu laiku su kaimyne D. G. atėjo į barą, nusipirko alaus. Atėjo buvęs vyras Č. K.. Ji sėdėjo su Č. K. ir D. G. bare prie staliuko, gėrė alų. S. J. prie jos kabinėjosi, pasakė, kad ji mentė. Ji paprašė, kad nutiltų, jo „nekoliojo“, prašė ją palikti ramybėje. Ji išsikvietė policiją. Pirmas į konfliktą įsivėlė S. J.. Atvykę pareigūnai paklausė, kas įvyko, visi vyko į policiją. D. G., ją ir S. J. pareigūnai tarnybine mašina nuvežė į policiją. Vėliau ji ir D. G. grįžo į barą, o S. J. atėjo iš paskos, bet jos apsisuko ir išėjo. Ji buvo tą vakarą išgėrusi alaus.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. vasario 16 d. apie 19 val. atvyko į barą, užsisakė bare kavos. Laukdamas kavos pastebėjo kampe sėdinčias dvi moteris ir vaikiną, su jais buvo šuniukas. Liudytojas pats bendravo su barmenu, o šias moteris išprovokavo jo šviečianti apranga, nes jo striukė švietė, kadangi dirba kelyje. Jis atkreipė į save dėmesį, D. K. pradėjo aiškintis, dėl ko jis taip apsirengęs ir iš kur yra. Jis nereagavo į tai, matė, kad moteris iš plastmasinių butelių gėrė alų. D. K. sakė:“Ko čia atėjai, čia mūsų rajonas“. D. K. kreipėsi į jį liepdama atsisukti, kai su juo kalbama. Ji priėjusi prilietė jį už kairio peties, sako atsisuk, jis atsakė, kad sėsk, gerk savo alkoholį ir atsikniskit. Nesikeikė iš pradžių, bet vėliau pasakė „atsikniskit“. D. K. pasakė, kad jis nežino su kuo turi reikalų, sakė ji lydere ir pan. Kita moteris taip pat kalbėjo, bet nebuvo tokia kovinga, kaip ši. D. K. sakė, kad atsimena jį, nes jis pas ją „rūsį sėdėjo“, bet to nėra buvę, ji prisistatinėjo kaip policininkė. Negirdėjo, kai kvietė policiją. Buvo blaivus, todėl atvykę pareigūnai jam leido vykti savo automobiliu. Tarnybiniu automobiliu vyko dvi moterys, t.y. D. K. ir D. G.. Atvykus į policijos komisariatą, jos pradėjo rėkti abi, kad jis jas gąsdino, terorizavo. Liudytojas tvirtino savo paaiškinimus, išdėstytus savo pareiškime, nieko neneigia. Kai grįžo atgal į barą, jos abi labai nustebo, kad jis toks įžūlus ir vėl grįžau. Jis į barą ateinu dažnai ir tas moteris matęs prieš tai, bet jokių konfliktu nebuvo.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, jog D. K. yra kaimynė, bendrauja pusę metų. Vasario 16 d, apie 18 val. jos abi išėjo pasivaikščioti, pavedžioti šuniuką, užsisakė bare alaus. Į barą užėjo Č. K. su joms. Prie jų priėjo S. J. ir pradėjo juos užgaulioti, jis sakė ant jų: žiurkės, ištvirkėlės, kad jos neis daugiau į šitą barą. Ji nesuprato, dėl kokių priežasčių taip S. J. elgėsi. Ji ir D. K. nieko S. J. nesakė, jis atėjo ir pradėjo kabinėtis. Jau vėliau, kai išsikvietė policiją, jam jos pasakė kelis žodžius. D. K. prašė nesikabinėti, jokiu necenzūrinių žodžių ji nevartojo, ji prie to asmens priėjusi nebuvo. Vėliau visi buvo pristatyti į policiją. Tarnybiniu automobiliu kartu su pareigūnais vyko ji, D. K. ir S. J.. Komisariate nesiginčijo, tik rašė pareiškimus. Po to grįžo į barą, nes liko cigaretės.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. žino dėl tarnybinių reikalų. 2012-02-16 buvo iškviesti pareigūnai į barą, jis atvykęs su kolega rado pora išgėrusių moteriškių, t.y. D. K. ir D. G. bei J.. Moteriškės pasakė, kad jas užpuolė ir „iškoliojo“ S. J., o S. J. pasakė, kad su moterimis nieko bendra neturi ir jos jam grasino minėjo, kad uždarys į kalėjimą. Atvykus į barą pažeidimo nematė, todėl nebuvo ką forminti, kadangi visi pageidavo rašyti pareiškimus, pareigūnai šiuos dalyvius pristatė į PK. budėtojų skyrių. S. J. buvo blaivus, todėl nuvyko pats, o abi moterys buvo akivaizdžiai neblaivios ir pristatytos į PK. Moterys važiuodamos kažką nerišliai kalbėjo, jis aplinkybių nesiaiškino, pasakė, kad jos viską papasakotų budinčioje dalyje.

Liudytojas Ą. M. teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad D. K. buvo policijos darbuotoja, laisvai samdoma, ji samdoma buvo budinčioje dalyje maisto išnešiojimui. Jokiu pykčių su ja neturi. 2012-02-16 atvyko su kolega E. V., nes gavo iškvietimą, kad bare vyksta konfliktas. Atvykus į barą pamatė D. K., šalia jos sėdėjo kita moteris, matėsi, kad jos abi akivaizdžiai neblaivios. Tuo metu jokio pažeidimo nebuvo, niekas „nesikoliojo“, nesumušė. D. K. pasakė, kad ją „iškoliojo“ kažkoks vyras, o vyras sėdintis prie baro pasakė, kad tai ji“iškoliojo“ jį. Abi pusės buvo nusiteikę rašyti pareiškimus. Paklausėme buvusių bare asmenų kas įvyko, bet niekas nenorėjo nieko sakyti. Tarnybiniu automobiliu važiavo D. K. su drauge ir šuniukas, o S. J. atvyko pats.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. jai žinoma kaip baro lankytoja, jokiu pykčių nėra. 2012-02-16 buvo įvykis, atėjo 19 val. 40 min. į darbą – ji barmenė. Prie baro sėdėjo S. J., o prie staliuko dvi moterys – D. K. ir D. G.. Tvarkėsi salę, keitė pamainą. S. A. pasakė, kad iškviesta policija, ji nustebo, nes jokio triukšmo negirdėjo, nesuprato kodėl įvyko konfliktas. Atvyko pareigūnai ir visus išsivežė. Kai atvyko policija, bare buvęs Č. K. išėjo iš baro ir negrįžo. Po kiek laiko grįžo D. K. ir D. G., toliau gėrė alų, vėliau grįžo S. J.

Liudytojas Č. K. teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. jo buvusi sutuoktinė, išsiskyrė pagyvenus porą metų, dabar bendrauja diplomatiškai, jokių pykčių neturi. 2012-02-16 apie 19 val., buvusi žmona paskambino, sakė- jeigu gali ateik, nes susitiko kaimynę, atsigers bare alaus. Jis nuėjo į barą, neatsimena, kuriuo momentu pamatė S. J.. D. K. ir D. G. buvo pasiėmę po bokalą alaus. Kai jis įėjo į barą, S. J. „koliojo“ tas moteris, jis sakė, „kalės“ ir pan. Jis keikėsi, todėl D. K. įsižeidė ir iškvietė policiją. Jis pats pasiėmė bokalą alaus ir prisijungė prie moterų. D. K. prie jo neminėjo, kad dirba policijoje. Nuo ko prasidėjo konfliktas, negali pasakyti, nes nematė. Atvykus policijai, jis norėjo vykti kartu, bet pareigūnai pasakė, kad jis nereikalingas. Vėliau moterys grįžo į barą pasiimti cigarečių.

ATPK 174 str. numatyta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Viešoji tvarka – tai teisės, moralės ir papročių normomis sureguliuotų visuomeninių santykių sistema. Šios normos pirmiausia turi užtikrinti visuomeninę rimtį, normalią kasdieninio gyvenimo tvarką, palankias darbo ir poilsio sąlygas dirbantiesiems, taip pat užtikrinti, kad būtų gerbiama visuomeninė dorovė, kitų asmenų garbė ir orumas. Analizuojant ATPK 174 str. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėtį, konstatuotina, jog konfliktas tarp D. K. ir S. J. vyko viešoje vietoje, t.y. bare „Vox optima“, esančiame Šiaurės pr. 34 A, Kaune. Konfliktą matė liudytojai D. G., Č. K., tačiau jų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi Č. K. yra D. K. buvęs sutuoktinis, o D. G. – jos draugė, dėl paminėtų aplinkybių šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Įvykio metu bare dirbusi barmenė L. B. apie konfliktą nieko pasakyti negalėjo, nes jo negirdėjo. Policijos pareigūnai A. M. ir E. V., teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai, parodė, jog atvykus pagal iškvietimą į barą, konfliktas buvo pasibaigęs, D. K. ir D. G. buvo akivaizdžiai neblaivios, jas abi tarnybiniu automobiliu nuvežė į policijos komisariatą, o S. J. į policijos komisariatą nuvyko pats savo automobiliu. Šie policijos pareigūnų parodymai paneigia D. K. ir D. G. nurodytas aplinkybes, jog į policijos komisariatą S. J. vyko kartu su jomis tuo pačiu tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnų parodymai yra aiškūs, tarpusavyje sutampantys, teismas jais netikėti neturi priežasčių. Iš šių parodymų taipogi darytina išvada, jog, nors byloje ir nėra pateiktų ir užfiksuotų alkotesterio parodymų dėl blaivumo, tačiau įvykio metu D. K. buvo nebaivi, todėl neadekvačiai vertino visas aplinkybes ir jas nurodė teisme. Pažymėtina ir tai, jog S. J., kaip nurodė teismo posėdžio metu, neturi jokių asmeninių pažinčių su D. K. ar priežasčių ją apkalbėti, todėl neturėjo realios galimybės žinoti, kuri pastaroji dirba. Dėl aptartų aplinkybių atmestini D. K. parodymai, jog S. J. ją išvadino „mente“, „koliojosi“. Taigi, aptartoje situacijoje yra administracinio nusižengimo sudėties elementai, atspindintys nusižengimo objektą, t.y. viešąją tvarką, visuomeninius santykius, bei objektyviąją pusę, t.y. D. K. vartojimą necenzūrinių žodžių viešoje vietoje, įžeidžiantį kabinėjimąsi prie S. J.. Administracnio teisės pažeidimo subjektas yra tinkamas (D. K. yra sulaukusi amžiaus, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, duomenų, jog būtų nepakaltinama, byloje nėra), o subjektyvioji pusė - pilnai realizuota tyčia, t.y. pažeidimo motyvas – patenkinti individualius reikalavimus, pabrėžiant savo asmenybės svarbą ir taip rodant nepagarbą visuomenėje priimtoms bendro elgesio taisyklėms, ir tikslas - noras išlieti pyktį ant kitų asmenų. Nepaisant, kokiomis aplinkybėmis viešoje vietoje asmuo išreiškia savo nepasitenkinimą, palydimą necenzūrinių keiksmų, jis padaro pažeidimą, už kurį trauktina atsakomybėn administracine tvarka.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų bei teisinių normų analizės visumos darytina išvada, jog D. K. kaltė dėl ATPK 174 str. numatyto administracinės teisės pažeidimo yra įrodyta.

D. K. veika atitinka LR ATPK 174 str. dispoziciją, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

D. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekianti pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjai skirtina nuobauda numatyta LR ATPK 174 str. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. skirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Dainavos PK VPS (Taikos pr.115, Kaunas).

Informuoti, jei pažeidėja per nustatytą terminą nesumoka baudos, pavėluoja sumokėti ar nepateikia įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento teismui nutarimas siunčiamas vykdyti antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui (ATPK 312 str., 314 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.