Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr.1A-63/2005 Teisejas S.Valužis

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsejo 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. R. apeliacini skundus del Klaipedos apygardos teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo F. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. laisves atemimu septyneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš E. R. priteista 2168, 71 Lt A. C. laidojimo išlaidu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. rugpjucio 25 d. nutartimi nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukšciausiojo teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. rugpjucio 25 d. apeliacine nutartis panaikinta ir perduota byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

F. R. nuteistas už tai, kad 2002 m. rugsejo 9 d., apie 7 val., Šiluteje, S. C. bute, adresu (duomenys neskelbiami), šio buto kambaryje, kivirco metu, supykes, kad S. C. negražina jam rubu, F. R. kietais bukais daiktais, kuo galejo buti ir jo paties kumšciai, kojos, S. C. sudave ne mažiau kaip 20 smugiu i galva, veida, krutine, tuo padare muštines žaizdas bei kraujosruvas kaktos, antakio, dešinio skruosto, nosies nugareleje, kairiojo skruosto, kaktos kairiojo gumburio, kairiojo smilkinio, apatinio žandikaulio, pakaušio, lupu, liežuvio, krutines srityje, kaklo minkštuosiuose audiniuose ties gerklomis, sulauže dešines puses VI, VII, VIII šonkaulius, sužalojo pasienines ir krutinpleves, plaucio audinius. Taip F. R. tycia nužude S. C. , nes nuo patirtu sužalojimu visumos bei daugybiniu traumuojanciu smugiu i galvos smegenine bei veidine sritis po galvos kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenu dangalais išsiliejes kraujas suspaude galvos smegenis, tokiu budu S. C. buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas, pavojingas gyvybei, nuo kurio S. C. ta pacia diena savo bute apie 11 val. mire.

Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad byloje iš pradžiu buvo tiriama kita versija, jog S. C. galejo nužudyti A. T. . Mano, kad šis turejo pagrinda neapkesti S. C. . A. T. pavoge iš šio pinigus gautus už buta, už ka buvo nuteistas laisves atemimo bausme. Pinigu negražino. Veliau A. T. norejo parduoti pirkta iš S. C. buta, taciau S. C. nesutiko antra karta sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, tarp ju vyko dideli konfliktai, kas galejo ir baigtis nukentejusiojo mirtimi. A. T. buvo nukentejusiji stipriai sumušes, ne karta grasino susidoroti, atkeršyti. Apeliantui neaišku, kodel A. T. slepia, kad išgertuviu jo namuose nakti, po to, kai S. C. buvo rastas negyvas, jis buvo išejes iš namu.

Apelianto nuomone, teismas nepagristai remesi nenuosekliais liudytojo S. K. parodymais. Šis del besaikio girtavimo yra degradaves žmogus, minetas liudytojas negalejo pasakyti nei kaip apeliantas buvo apsirenges, nei kaip atrode dviratis, nei kiek buvo laiko (galejo buti ir 6 val., ir 12 val.), nebuvo tikras ir kokia buvo diena. Teigia, kad liudytojas S. K. veliau jam prisipažino, jog melavo ir praše nepykti. Atkreipia demesi i tai, kad V. parodymai paneigia liudytojo S. K. parodymus. Teismas juos ignoravo, laike nepatikimais, nors yra realus ir paneigia jam pareikštus kaltinimus.

Apeliantas skunde taip pat yra isitikes, kad papildomos ekspertizes byloje buvo atliekamos mirties laikui pakoreguoti, kad buvo gautos norimos išvados ir eksperto paaiškinimai priderinti prie kaltinimo.

Atkreipia demesi i tai, kad jis nera nei girtuoklis, nei degradaves žmogus, vienas augina paaugle dukra, dirbo.

Nagrinedamas byla kasacine tvarka, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2004 m. lapkricio 9 d. nutartimi mineta Lietuvos apeliacinio teismo nutarti panaikino ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacines instancijos teismas nepanaikino prieštaravimu tarp irodymu ir taip esmingai pažeide baudžiamojo proceso istatymo reikalavima išsamiai išnagrineti bylos aplinkybes, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas, be to, nepilnai išnagrinejo nuteistojo E. R. apeliacini skunda.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gyneja praše patenkinti nuteistojo apeliacini skunda: panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi; prokurore praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, panaikinti nuosprendi, kuriuo F. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., ir priimti nauja nuosprendi: F. R. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. išteisinti, kadangi neirodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipedos apygardos teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendis, kuriuo F. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

F. R. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. išteisintas, kadangi neirodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta irodyta, kad F. R. 2002 m. rugsejo 9 d. apie 7 val., (duomenys neskelbiami), šio buto kambaryje, kivirco metu, supykes, kad S. C. negražina jam rubu, F. R. kietais bukais daiktais, kuo galejo buti ir jo paties kumšciai, kojos, S. C. sudave ne mažiau, kaip 20 smugiu i galva, i veida, tuo padare muštines žaizdas bei kraujosruvas kaktos, antakio, dešinio skruosto, nosies nugareleje, kairiojo skruosto, kaktos kairiojo gumburio, kairiojo smilkinio, apatinio žandikaulio, pakaušio, lupu, liežuvio, krutines srityje, kaklo minkštuosiuose audiniuose ties gerklomis, sulauže dešines puses VI, VII, VIII šonkaulius, sužalojo pasienines ir krutinpleves, plaucio audinius. Taip F. R. tycia nužude S. C. , nes nuo patirtu sužalojimu visumos bei daugybiniu traumuojanciu smugiu i galvos smegenine bei veidine sritis po galvos kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenu dangalais išsiliejes kraujas suspaude galvos smegenis, tokiu budu S. C. buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas, pavojingas gyvybei, nuo kurio S. C. ta pacia diena savo bute apie 11 val. mire.

Teismas išvadas nuosprendyje del E. R. kaltumo grinde jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentejusiosios M. C. , liudytoju R. K. , V. B. , A. V. parodymais, iš kuriu nustate, kad F. R. buvo palikes C. bute treninga ir šampuna, taciau šiu daiktu neatgavo, nes S. C. pragere, už tai prieš 2-3 savaites iki S. C. mirties nuteistasis F. R. muše per galva, šona, net grasino užmušti; liudytojo S. K. parodymais, iš kuriu nustate, kad šis ta diena, kai R. V. rado S. C. mirusi, ryta mate F. R. , kuris pastate dvirati už namo galo, iejo i laiptine ir po 5 minuciu išejo iš šios laiptines; liudytoju R. V. , radusio 2002 09 09 apie 15 val. negyva S. C. , parodymais; liudytojo D. V. iš ryto S. C. mirties diena (pirmadieni), ejusio i mokykla ir sutikusio grižtanti i namus nesužalota S. C. , parodymais; liudytojos B. V. parodymais, iš kuriu nustate, kad jos mažametis sunus ta diena, kai buvo rastas negyvas S. C. , sake iš ryto, eidamas i mokykla, sutiko prie laiptines lauko duru S. C. , kuris lipo laiptais i savo buta, jo veidas nebuvo sužalotas; liudytojos A. S. , kuri mate vakare tos dienos, kai buvo rastas mires S. C. , nuteistaji F. R. atejusi i ta pati nama, kuriame gyveno S. C. , parodymais; liudytoju J. P. , B. B. parodymais, patvirtinanciais, kad F. R. 2002 m. rugsejo 9 d. su visais darbininkais važiavo i darba ir visa diena buvo darbe; tardymo veiksmu protokolais, teismo medicinos išvada, mikrodaleliu ekspertizes aktu.

Lietuvos Aukšciausiojo teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. lapkricio 9 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta ankstesne apeliacine nutartis, atmetusi E. R. apeliacini skunda ir palikusi galioti apkaltinamaji nuosprendi, pažymetina, kad tarp irodymu yra esminiu prieštaravimu, apeliacinis teismas, laikydamasis BPK reikalavimu, privalo ivertinti byloje surinktus irodymus ir pašalinti prieštaravimus.

Kasacines instancijos teismo nutartyje pirmiausiai pasisakyta del liudytojo D. V. parodymu. Pažymeta, kad iš liudytojo D. V. parodymu matyti, kad jis nesumušta S. C. mate eidamas i mokykla. Iš jo tevu parodymu matyti, kad paprastai sunus i mokykla išteina 7.45-7.50 val. Nors teismas padare išvada, kad D. V. mate S. C. 7.00 val., taciau jokiais irodymais nepaneige, kad D. V. i mokykla išejo 7.45-7.50 val. ir nukentejusiji galejo matyti butent šiuo laiku.

Teismo posedyje apeliacine tvarka apklaustas liudytojas D. V. parode, kad 2002 m. mokesi Šilutes lopšelyje-darželyje ,,Raudonkepuraite“ ,trecioje klaseje. 2002-09-09 atsikele 7 val., ruošesi i mokykla, kur pamokos vyko nuo 8 val. Jis išejo apie 7 val. 30 min., lipo laiptais i apacia, atsidare laiptines išejimo durys, ten pamate kaimyna Rima, jo pavardes nežino, gyvena treciame aukšte, kaip ir jis, jam pasake: ,,labas rytas“, o jis nieko jam neatsake, po to nuejo i mokykla. Ši yra netoli jo namu, reikia pereiti i kita gatves puse ir kiek toliau paeiti. Paprastai i mokykla eidavo apie 5 min. Jis ant rankos laikrodžio neturejo, taciau elektroninio laikrodžio laika gerai pažinojo. Jis ryte visada isijungdavo televizoriu ir per LNK žiuredavo vaikams skirta filma, kuri paprastai rodydavo nuo 7 val. ryto. Jam išeinant i mokykla, filma dar rode per televizoriu. Kai rodydavo filma per LNK, televizoriaus ekrane visada rodydavo ir laikrodi. Pagal ši jis spresdavo, kada laikas jam išeiti i mokykla. Ivykio diena grižo iš mokyklos namo apie 11-12 val. Veliau, parejes jo tevas R. V. , pasake, kad išejes i laiptine pamate kaimyno Rimo (S. C. ) buto praviras duris, jis pro atviras duris pasake: ,,S. R. “, taciau pamate, kad Rimas (S. C. ) negyvas, tuomet parejo namo ir jam bei motinai B. V. pasake, kad Rimas (S. C. ) negyvas. Jie nuejo i Rimo (S. C. ) buta, ten pamate prie stalelio nukritusi Rima (S. C. ), po to tevai iškviete policija.

Del perskaityto teismo posedyje apeliacine tvarka D. V. 2002 09 09 liudytojo apklausos protokolo, kuriame pažymeta, kad jis 2002 09 09 iš namu i mokykla išejo apie 7 val., 2002 10 23 papildomos liudytojos apklausos protokolo, kuriame pažymeta, jog mama ryte pažadino ji apie 7 val. 30 min., kartais veliau, bet i mokykla jis suspeja, o 2002 09 09 jis išejo i mokykla apie 7 val. 30 min., gal kiek veliau, taciau abiejose tardymo apklausu protokoluose vienodai parodyta, kad nulipes žemyn jis prie koridoriaus duru sutiko pareinanti kaimyna S. C. , kuris šiam nieko neatsake, kai su juo pasisveikino, o 2002 10 23 protokole D. V. parodyta, kad kaimyno Rimo pavardes jis nežino, šiame apklausos protokole valandos nurodytos teisingiau negu ankstesniame (1 t. b.l. 73-74), teismo posedyje apeliacine tvarka liudytojas D. V. paaiškino, kad 2002 10 23 jo apklausos protokole nurodytas teisingas laikas, ankstesniame 2002 09 09 apklausos protokole nurodydamas 7 val., jis turejo galvoje jo atsikelimo laika. Jis išejo i mokykla apie 7 val. 30 min., gerai prisimena ta laika. Kai pirma karta apklausinejo, jis buvo išsigandes ir pasimetes, todel galejo pasakyti netikslu laika.

Iš Klaipedos apygardos teismo teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad D. V. paliudijo ta pacia aplinkybe, jog eidamas i mokykla, kur pamokos prasidedavo 8 val., jis sutiko nukentejusiji S. C. , taciau kelinta valanda, jo teismas nepaklause ir protokole tokiu duomenu nera (2 t. b.l. 46-47).

Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad nepilnamecio liudytojo tevai R. V. ir B. V. parode, kad S. C. bute rastas negyvas apie 15 val. Sunus jiems sake, kad ta ryta mate ji gyva, su juo pasisveikino, bet šis neatsake. Sunus i mokykla išejo 7 val. 50 min. (2 t. b.l. 45-46, 47).

Teismo posedyje apeliacine tvarka liudytojai B. V. ir D. V. liko neapklausti. Iš gautu duomenu nustatyta, kad 2003 05 12 jie išvyko iš Lietuvos per Frankfurta i Amerikos valstijas (2 t. b.l. 298). Ju sunus D. V. liko gyventi su mociute T. V. (1 t. b.l. 253).

Iš gautos Šilutes lopšelio-darželio ,,Raudonkepuraite“ informacijos, pasirašytos direktores D. N. ir pradiniu klasiu mokytojos S. D. , matyti, kad D. V. 2002 m. rugsejo menesi mokesi šio darželio-mokyklos trecioje klaseje. Rugsejo menesi jis nepraleido ne vienos pamokos. I mokykla ateidavo laiku, t.y. 10-15 minuciu prieš pamoka, kurios prasidedavo 8 val. Tuo budu sugretinus šiuos duomenis su D. V. ir B. V. parodymais matyti, kad D. V. i mokykla 7 val. išeiti negalejo, nukentejusiji R. C. jis galejo sutikti apie 7 val. 30 min. – 7 val. 50 min. Kita vertus, informacijoje taip nurodyta, kad 2002 m. D. V. pažinojo laikrodžio, ypac elektroninio, rodoma laika, gerai orientavosi erdveje. Jis nebuvo linkes kurti, fantazuoti (2 t. b.l. 250-251).

Šie bylos duomenys paneigia pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojas D. V. nukentejusiji S. C. mate 7.00 val.

Teismo posedyje apeliacine tvarka apklaustas liudytojas B. B. patvirtino, kad F. R. 2002 m. rugsejo 9 d. su jais visais darbininkais autobusu veže i darba ir kad jis ilipo i autobusa iprastu laiku – 7 val. 30 min. Ji paeme nuo sankryžos (duomenys neskelbiami) (2 t. b.l. 278).

Liudytojas J. P. parode, kad jis dirbo statybos darbu vadovu UAB (duomenys neskelbiami). Ten darbininku dirbo F. R. . Visi darbuotojai i darba buvo vežami autobusu. B. B. buvo autobuso vairuotojas. Bendroveje buvo sudaromi darbo laiko apskaitos žurnalai. Jis žino, kadangi to teiravosi ir ikiteisminio tyrimo pareigunai, 2002 09 09 F. R. buvo darbe ir dirbo visa darbo diena (2 t. b.l. 231-232).

Be to, liudytojai B. B. ir J. P. parode, kad 2002 09 09 jie nepastebejo, kad E. R. drabužiai butu kruvini, nieko itartino jie nepastebejo jame, elgesi iprastai, rubai, atrodo, buvo tie patys, kaip visada.

Liudytojas A. K. teismo posedyje apeliacine tvarka liko neapklaustas del svarbiu priežasciu, daranciu jo atvykima i teisma negalimu. 2004 12 29 (duomenys neskelbiami) VM SEK buvo pripažintas pirmos grupes invalidu iki 2005 12 31 del bendru susirgimu ir išduotas invalidumo pažymejimas Nr. 177791.

Iš šiu irodymu nustatytais duomenimis paneigiama nuosprendyje padaryta pirmos instancijos teismo išvada, kad ,,F. R. pas S. C. 2002 09 09 nuvyko apie 7 val. ir S. C. , kuri einanti i namus apie 7 val. pastebejo liudytojas D. V. , rado namuose. Todel nera pagrindo netiketi ir liudytojo S. K. parodymais, kad jis kaltinamaji, einanti i laiptine, kur gyveno S. C. , 2002 09 09 iš ryto mate, nors tikslaus laiko nedvejodamas pasakyti nesugebejo“ (1 t. b.l. 144).

Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 11 09 nutartyje pažymeta, kad, jeigu tiketi liudytojo S. K. parodymais, kad jis nuteistaji F. R. mate iš ryto, tai sprendžiant pagal liudytojo D. V. išejimo i mokykla laika ir pagal R. V. parodymus apie tai, kokiu laiku išejo parukyti, tai F. R. nukentejusiojo bute turejo buti tarp 8.00-9.00 val., taciau prieštarauja nuteistojo bendradarbiu, liudytoju A. K. , J. P. , B. B. parodymams, kad F. R. 2002 m. rugsejo 9 d. su visais darbininkais autobusu važiavo i darba ir kad jis ilipo i autobusa iprastu laiku – 7 val. 30 min. ir visa ta diena buvo darbe (2 t. b.l. 203).

Teismo posedyje apeliacine tvarka liudytojas S. K. parode, kad jis nera tikras, kad F. R. su dviraciu buvo atvažiaves, nemate, kad F. R. pas S. C. butu ejes i S. C. buta. F. R. galejo sumaišyti su kitu žmogumi. Anksciau yra mates E. R. dvirati. Apie šia byla girdejo iš kitu žmoniu, taciau ka jie jam pasakojo neatsimena. Jo parodymai galejo buti skirtingi, kažka galejo sumaišyti, nes turi problemu del sveikatos nuo 2001 metu. Apie byla nieko neprisimena, jam skauda galva (2 t. b.l. 277).

Iš gautos VI Šilutes ligonines gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad S. K. 2005 05 23 – 2005 05 26 buvo hospitalizuotas neurologijos skyriuje, jam diagnozuota kraujotakos sutrikimas VBB osteochondrozes pasekoje, pablogejimas, abstinencinis sindromas, baltoji karštlige, dalinai dezorentuotas, išreiške suicidines mintis, esant abstinencijos sindromui pervežtas i RŠPL. VšI (duomenys neskelbiami) ligonines 2005 08 01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbiami) nurodyta, kad S. K. gydesi VšI (duomenys neskelbiami) ligonineje 2001 01 26 iki 2001 02 02 psichasomatikos skyriuje. Pakartotinai gydesi 2005 05 23 iki 2005 05 26 nervu ligu skyriuje, iš kuro perkeltas i (duomenys neskelbiami) psichiatrijos ligonine. UAB (duomenys neskelbiami) gydytoju centro informacijoje pažymeta, kad S. K. lankesi šioje istaigoje; 2004 06 09 – profilaktiniam sveikatos patikrinimui; 2004 04 14 – Dgn.: M51.1, 2004 12 07 nusiustas i MSEK-a nustatyta II invalidumo grupe iki 2005 06 06; 2005 05 11 – 2005 06 06 pakartotina MSEK – nustatyta III invalidumo grupe, Dgn. G-31.2, G.54.2. Šie duomenys leidžia daryti išvada, kad liudytojas S. K. galejo del blogos savo sveikatos bukles suklysti ir duoti neatitinkancius faktiniu bylos aplinkybiu bei prieštaringus objektyviems liudytoju D. V. , B. B. , J. P. parodymams. Tokie duomenys neleidžia pripažinti S. K. parodymus patikimais, o ju pagrindu padarytas išvadas del E. R. kaltumo teisingomis, nes liudytoju D. V. , B. B. ir J. P. parodymais paneigiama teismo išvada, kad nuteistasis F. R. buvo atejes pas S. C. 7 val.

Iš 2002 09 09 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad bute, kuriame rastas S. C. lavonas, rasta daug kraujo, kuris ne tik tekejo, bet ir tiško (1 t. b.l. 5), taciau atlikus DNR ekspertize, ant E. R. batu, kuriais jis avejo 2002 09 09, kraujo nerasta (1 t. b.l. 36). Nors mikrodaleliu ekspertizes metu ant S. C. kelniu rasta bendro grupinio priklausomumo su E. R. marškineliais pluoštu ir ant E. R. tamsiai pilkos spalvos džinsiniu kelniu, batu rasti pavieniai melyni-balti džinsinio gaminio medvilnes pluoštai, ieinantys i S. C. kelniu džinsinio audeklo sudeti, taciau šie pluoštai neturi individualizuojanciu gamini pluoštu.

Iš bylos duomenu matyti, kad F. R. yra lankesis pas S. C. prieš ivyki, todel pluoštai ant nuteistojo ir nukentejusiojo drabužiu galejo likti ne ivykio diena. Byloje nera patikimu irodymu, kuriais remiantis butu galima pripažinti teisingais E. R. parodymus, kuomet jis buvo prisipažines ikiteisminio tyrimo metu 2002 09 09 buves pas R. C. ir ji sužalojes. Apie jo parodymu nenuosekluma ir didele kaita, teismas pažymejo nuosprendyje.

Ikiteisminio tyrimo metu F. R. buvo parodes, kad 2002 09 09 7 val. dviraciu iš namu buvo nuvažiaves pas nukentejusiji S. C. i namus, prisipažino, kad nuvykes S. C. ne viena karta pastume, šis del to griuvo ant grindu. Bylos nagrinejimo teisme metu F. R. paneige, kad 2002 09 09 buvo nuvažiaves iš ryto pas S. C. i namus, kitais bylos duomenimis nustatyta, kad pas S. C. jis negalejo buti 7 val., nes 7 val. 30 min. D. V. mate grižtanti i namus nukentejusiji S. C. , o pats F. R. 7 val. 30 min. vyko iš savo kaimo autobusu i darba bei visa diena dirbo. Kita vertus teismo medicinos ekspertiziu aktai (1 t. b.l. 19-25, 29-30) nepatvirtina jo tokiu parodymu del sužalojimu padarymo mechanizmo. Apygardos ir apeliacines instancijos teismu posedžiuose jis tvirtino save apkalbejes.

Nuosprendis del jame išdestytu išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems, pripažistamas neteisetu ir nepagristu. Byloje pareikštas nukentejusiojo A. C. civilinis ieškinys del S. C. laidojimo išlaidu atlyginimo ir ju priteisimo iš E. R. atmestinas, kadangi neirodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstama veika (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

nusprendžia:

Klaipedos apygardos teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendi, kuriuo F. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

F. R. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. išteisinti, neirodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.

F. R. kardomaja priemone rašytini pasižadejima neišvykti panaikinti.

A. C. civilini ieškini atmesti.