Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui G. I., jo atstovei advokato padėjėjai Birutei Marijai Židoninei, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. R., advokato padėjėjui Andrej Rudanov, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. C., nedalyvaujant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvadą duodančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, dėl netinkamos kokybės prekės, sumokėtos kainos grąžinimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2013-04-30 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo – 4699,00 Lt už nekokybišką prekę, 2000,00 Lt už neturtinę žalą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Lt žyminio mokesčio bei 4177,89 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 54-55).

Atsakovas 2013-05-28 pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2013-04-30 preliminaraus sprendimo, prašydamas pakeisti preliminarų sprendimą bei ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Išvadą duodančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimą bei vartojimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir apskirtai civilinėje teisėje taikytinus teisės principus (proporcingumo, silpnesniosios sutartinių santykių šalies interesų prioriteto ir kt.,) darytina išvada, kad ieškovo G. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu keliamas reikalavimas yra pagrįstas. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi CK 6.250 str. įtvirtinta nuostata, jog neturtinės žalos dydį nustatyti ir įvertinti pinigais gali tik teismas (b.l.135-139).

Išvadą duodančios institucijos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas, išvados byloje nepateikė, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo prieštaravimai atmestini. Ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-11-27 iš atsakovo įsigijo televizorių Sony KDL-46HX850 už 4699,00 Lt (b.l. 13, 14). Prekę ieškovui buvo pateikta pažeistoje pakuotėje ir su sudužusiu ekranu (b.l. 30-38). Ieškovas 2012-11-30pateikė atsakovui prašymą pakeisti prekę (b.l. 15). Iš atsakovo 2013-02-15 atsakymo darytina išvada, kad atsakovas ieškovo prašymo netenkino bei atsisakė vykdyti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patikrinimo akto išvadas, nurodant, jog pagal 2001-06-29 Ūkio ministro įsakymo Nr.217 13 p. tokia prekė nekeičiama, neatlygintinai trūkumai nešalinami ir pinigai negrąžinami (b.l. 22). 2013-01-09 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo aktas Nr.1PU-2 patvirtina, kad vartotojo pretenzija pagrįsta (b.l. 17-18). 2013-02-21 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė nutarimą Nr.10-165 dėl ieškovo prašymo, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimą pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą pakeisti netinkamos kokybės televizorių tinkamos kokybės televizoriumi arba grąžinti už televizorių sumokėtą sumą, pasiūlydama atsakovui įvykdyti ieškovo reikalavimą iki 2013-03-18 bei pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie tarnybos sprendimo įvykdymą (b.l. 24-28).

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str.). Vartotojas yra fizinis asmuo, kuris pareiškia valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pardavėjas yra asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 5, 15 d.). Iš to seka, kad sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius – prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK XXIII skyrius.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovas 2012-11-27 iš atsakovo už 4699,00 Lt įsigijo televizorių savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.327 str.). Teismas pažymi, kad reikalavimas užtikrinti prekės kokybiškumą yra imperatyviai nustatytas įstatyme, todėl šių nuostatų pažeidimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pagal CK 6.363 str. 2d., parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, o pagal CK 6.333 str. 6 d. laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.363 str. 3d. numato, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.363 str. 4-7d. yra reglamentuotos pirkėjo, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisės, tačiau nepaisant minėto straipsnio 4-7d. numatytų teisių, pirkėjas pagal CK 6.363 str. 8d. taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Atsakovas savo prieštaravimuose ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis. Teismas negali sutikti su tokia atsakovo nuomone. Teismo nuomone, ieškovas, reikalaudamas grąžinti jo sumokėtus pinigus, neviršija įstatymo jam suteiktų teisių. Kad ieškovo įsigytas televizorius neatitinka kokybės reikalavimų yra patvirtinta byloje surinkta medžiaga – 2013-01-09 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo aktas Nr.1PU-2, 2013-02-21 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė nutarimas Nr.10-165, pakuotės pažeidimas ir televizoriaus ekrano skylimas matyti pateiktose nuotraukose. Ieškovui gavus nekokybišką prekę buvo pažeistos jo teisės ir teisėti lūkesčiai, o atsakovui neįvykdžius savo pareigos perduoti kokybišką daiktą, ieškovas įgijo teisę savo teises ginti ikiteismine tvarka, o vėliau ir teisme. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo nei vieno ieškovo veiksmo (ar neveikimo), kuris be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų atsakovo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai: savo prieštaravimuose sutikdamas, kad ieškovui perduota nekokybiška prekė, sutikdamas su priežiūros institucijų pateiktomis išvadomis, sutikdamas iš ieškovo nekokybišką prekę priimti ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus, t.y. iš dalies sutikdamas su ieškovo reikalavimais, tačiau teismo posėdyje pakeitė savo poziciją ir prašė ieškinį atmesti pilnoje apimtyje.

CK 6.333 str. 3d. nustato, jog kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovas prieštaravimuose ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pats ieškovas galėjo pažeisti televizoriaus ekraną jį išpakuodamas ir (ar) montuodamas, nes priėmęs prekę iš kurjerio pretenzijų nereiškė, už prekę sumokėjo. Anot atsakovo, ieškovas turėjo vadovautis El.parduotuvės alphashop.lt taisykių 7 punktu, kur nurodytos prekių pristatymo sąlygos ir pirkėjo veiksmai priimant pristatomas prekes (b.l. 29). Iš byloje esančio 2013-01-09 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akto Nr.1PU-2 nustatyta, kad ieškovo namuose buvo apžiūrėtas televizorius Sony KGL-46HX850 ir nustatyta, kad dėl išorinio mechaninio poveikio pažeista televizoriaus pakuotė ir įtrūkęs televizoriaus ekranas. Pakuotės pažeidimo vieta sutampa su ekrano pažeidimo vieta. Televizoriaus pažeidimo vieta yra pakuotės apačioje, todėl ieškovas, priimdamas iš kurjerio prekę, galėjo šio pažeidimo nepastebėti, ieškovo kaltės dėl pažeidimų nenustatyta. Teismas sprendžia, kad esant tokiems nustatytiems pažeidimams, kurie galėjo būti nepastebėti prekės pristatymo ir priėmimo momentu, negali būti taikomas atsakovo minimų El.parduotuvės alphashop.lt taisyklių 7 punktas ir atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už nekokybiškos prekės pateikimą.

Trečiojo asmens atstovės duoti parodymai teismo posėdyje, kad prekė ieškovui buvo pristatyta nepažeistoje pakuotėje, vertintini kaip gynybinė pozicija, kadangi paremti tik tuo faktu, kad ieškovas, priimdamas prekę, pretenzijų nereiškė, už prekę sumokėjo. Daugiau jokių įrodymų apie prekės pristatymo sąlygas, trečiojo asmens atstovė pateikti negalėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pakuotės pažeidimų, buvusių pakuotės apačioje, nepastebėjus ieškovui, tikėtina, kad jų galėjo nepastebėti ir prekę pristatantis kurjeris.

Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad nei viena iš priežiūros institucijų savo išvadose nei paneigė, nei patvirtino atsakovo atsakomybės už prekės pažeidimą. Teismas pažymi, kad priežiūros institucijos nenustatė ieškovo veiksmų, kurie galėjo sąlygoti nustatytą prekės sugadinimą, įpareigojo atsakovą grąžinti pinigus ieškovui už nekokybišką prekę, atsakovas nepaneigė savo atsakomybės jokiais įrodymais, į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, dėl ko būtų galima atsisakyti grąžinti pinigus (CK 6.333 str. 3d.).

Konstatuotų aplinkybių ir išanalizuotų teisės normų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovui pardavus ieškovui nekokybišką prekę, ieškovas gali pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui pagal LR CK 6.250 str., nurodydamas, kad dėl netinkamos kokybės prekės patyrė nepatogumus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Atsakovas nurodė bei jo atstovai teigė, kad ieškovui buvo galima išvengti patirtų nepatogumu. Teismas negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, ieškovas vos tik pastebėjęs prekės trūkumus iš karto kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pakeisti nekokybišką prekę į kokybišką, atmetė visus ieškovo bandymus taikiai išspręsti ginčą. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas buvo priverstas kreiptis į valstybines institucijas. Net ir vartotojų teisių apsaugos tarnyboms nusprendus tenkinti ieškovo skundą, atsakovas jo nevykdė, dėl ko ieškovas apginti savo pažeistą teisę buvo priverstas kreiptis į teismą. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas, gindamas savo teises, susirašinėdamas su atsakovu, rašydamas skundus vartotojų teisių gynimo institucijoms, kreipdamasis į teismą patyrė negatyvias emocijas, įtampą, stresą, gaišo savo laiką, patyrė papildomus nepatogumus gyvendamas be televizoriaus, ieškodamas teisinės pagalbos ir atsitraukdamas nuo savo tiesioginių darbų. Ieškovas įsigijęs netinkamą, gan nemažai kainuojančią prekę beveik metus turėjo įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus, negalėjo naudotis preke pagal paskirtį. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo prašoma 2000,00 Lt dydžio suma atitinka jo patirtus išgyvenimus bei neprieštarauja protingumo, teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, todėl prieštaravimuose pateikti argumentai atmestini, ir ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir sumokėjo ½ dalį žyminio mokesčio – 100,00 Lt (b.l. 39), CPK 83 str. 1d. 4p. pagrindu, tai iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio 100,00 Lt ieškovui ir 100,00 Lt valstybei ir 23,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p.; 92 str. 2d., 2 b.l.). Atsakovas prašo mažinti ieškovo nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teigia, kad prašoma suma viršija nustatytus rekomendacinius dydžius. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas byloje patyrė 4177,89 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Teismas sprendžia, kad atsakovui netenkinus ieškovo reikalavimų jis buvo priverstas kreiptis į įvairias institucijas, o vėliau ir į teismą su ieškiniu. Šiems kreipimosi dokumentams surašyti ieškovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotą specialistą – teisininką. Ieškovo pasirinkta advokatų kontora atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientą, parengti procesinius dokumentus – prašymus, ieškinį, atlikti teismų praktikos analizę, atstovauti klientą teismo posėdžiuose. LR CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teises akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Užmokesčiai už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydis pagal pateiktas sąskaitas šioje byloje neviršija rekomenduotino. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo turėtų 4177,89 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje, atsižvelgia į tai, kad ieškovo atstovė dokumentus ruošė dar ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje, analizavo gautus atsakymus, ši byla pakankamai sudėtinga, atstovė, ruošdama dokumentus turėjo surinkti nemažai medžiagos, ją susisteminti ir išanalizuoti, teikti konsultacijas ieškovui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą (b.l. 41, 42, 43, 44, 45) yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl ieškinį patenkinus, jos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 4 p., 92 str., 93 str., 96 str., 263 str., 265 str., 270 str., 430 str. 6 d. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013-04-30 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) – 4699,00 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt devyni Lt, 00 ct) už nekokybišką prekę, 2000,00 Lt (du tūkstančiai Lt, 00 ct.) už neturtinę žalą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2013-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100,00 Lt (vienas šimtas Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio, 4177,89 Lt (keturi tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt septyni Lt, 89 ct.) už teisinę pagalbą ieškovo G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) – 100,00 Lt (vienas šimtas Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio ir 23,20 Lt (dvidešimt trys Lt, 20 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pristatyti į 119 k.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.